Lietuvoje įsibėgėja tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Ši pertvarka siekiama užtikrinti, kad asmenys su negalia turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, gauti individualizuotą pagalbą ir tapti savarankiškesni. Vienas iš svarbiausių šio proceso elementų yra grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto plėtra, kuri leidžia neįgaliesiems gyventi savarankiškiau nei didelėse globos įstaigose.
Institucinės globos pertvarkos esmė
Didelės globos įstaigos, primenančios ligonines ar internatus, netinkamos ilgalaikiam gyvenimui nei vaikams, nei neįgaliesiems. Tokios įstaigos traumuoja žmones, nes jie praranda įgūdžius arba neturi galimybės jų įgyti dėl individualaus dėmesio trūkumo. Be to, gyvenantys globos įstaigose yra atskirti nuo visuomenės, todėl jiems sunkiau bendrauti su žmonėmis, neturinčiais tokios patirties.
Siekiant griauti šias sienas ir ugdyti be tėvų globos likusių vaikų bei neįgaliųjų savarankiškumą, vykdoma globos įstaigų pertvarka, kurios esmė - vaikai be tėvų ir neįgalieji turi gyventi tarp mūsų, bendrauti su mūsų vaikais ir mumis.
Grupinio gyvenimo namai ir apsaugotas būstas
Grupinio gyvenimo namai pradėti steigti 2017 metais. Jie skirti nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ar vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią, apgyvendinti. Šiuo metu grupinio gyvenimo namuose apgyvendinta apie 200 proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų bei suaugusiųjų. Apsaugotame būste, atvirkščiai, apsigyvena labiausiai savarankiški žmonės, jiems sudaroma namų aplinka, specialistų pagalba teikiama minimaliai.
Iššūkiai ir sunkumai
Steigiant grupinio gyvenimo namus kilo įvairių iššūkių. Vienas didžiausių - tinkamo būsto paieška, kurią apsunkino trumpas laikas ir visuomenės pasipriešinimas. Žmonės protestavo, nenorėjo parduoti ar nuomoti nekilnojamojo turto dėl stigmos, žyminčios turinčius proto ar psichikos negalią. Taip pat sudėtinga buvo atrinkti grupinio gyvenimo namų darbuotojus ir gyventojus, organizuoti jiems reikiamas paslaugas. Darbuotojams trukdė baimė prarasti darbą, skepticizmas dėl deinstitucionalizacijos procesų, o pokyčių baiminosi ir globos įstaigų gyventojai.
Taip pat skaitykite: Socioedukacinis aspektas globos namuose
Kadangi ne visose vietovėse pavyko rasti tinkamai pritaikytų būstų grupinio gyvenimo namams steigti, išlaidos vienam gyventojui juose labai skiriasi. Vidurkis vienam suaugusiam žmogui sudarė 355 eurus, o skirtinguose regionuose ir vietovėse išleistos sumos varijavo nuo 219 iki 818 eurų žmogui. Atlikta analizė parodė, kad daugiausiai lėšų skiriama ten, kur įsigytas ne visada ekonomiškas nekilnojamasis turtas.
Teigiami pokyčiai
Nepaisant iššūkių, tyrimai rodo, kad žmonių gyvenimo kokybė persikėlus į grupinio gyvenimo namus pagerėjo. Teigiamai pokyčius vertina ir apsaugoto būsto paslaugas gavę klientai. Jie jautė darbuotojų rūpestį, sulaukė konstruktyvios pagalbos, jautėsi saugūs. Apklaustųjų teigimu, paslauga labai reikalinga.
Pagrindiniai dalykai, bloginę savijautą grupinio gyvenimo namų gyventojams - baimė grįžti į socialinės globos įstaigas, apsaugoto būsto gyventojams - neaiški projekto ateitis.
Įdarbinimo galimybės
Kaip rodo gyventojų apklausos, dirbti nori beveik 62 proc. didžiuosiuose miestuose, 33 proc. rajonų centruose ir 31 proc. kaimiškose vietovėse įsteigtų grupinio gyvenimo namų gyventojų. Ne visiems grupinio gyvenimo namų gyventojams teiktos darbinės reabilitacijos programos, ne visada jos buvo tinkamos. Šios programos labiau orientuotos į asmenis su fizine negalia, neugdo šiuolaikinėje darbo rinkoje reikalingų įgūdžių.
Tyrimas parodė, kad galimybių dirbti daugiau turi miestuose gyvenantys žmonės, todėl grupinio gyvenimo namus verta steigti arčiau didžiųjų miestų arba efektyviau spręsti transporto problemas kaimiškose vietovėse.
Taip pat skaitykite: GLoBos etinės problemos
Grupinio gyvenimo namų gyventojų motyvaciją dirbti labiausiai mažina tai, kad 80 proc. visų neįgaliųjų pajamų, įskaitant darbines, atitenka globos įstaigai.
Autonomiškumo didinimas
Tam, kad grupinio gyvenimo namai būtų labiau autonomiški, o gyventojai - savarankiškesni, derėtų atsisakyti centralizuotų pirkimų, suteikti galimybę grupinio gyvenimo namams instituciškai atsiskirti nuo stacionarios globos įstaigos. Tyrimas parodė, kad dauguma grupinio gyvenimo namų gyventojų lieka uždarame neįgaliųjų bendravimo rate, tai trukdo jiems integruotis į visuomenę. Reikėtų plėsti bendravimo ratą, organizuoti daugiau bendrų veiklų su visuomenės nariais, taip pat skatinti palaikyti ryšius su giminėmis, artimaisiais.
Ne visi apsaugoto būsto gyventojai per 20 mėnesių pasiekė numatytą savarankiškumo lygį, todėl paslaugos teikimo laikotarpį kai kuriais atvejais derėtų ilginti. Trukmę būtina pritaikyti pagal psichikos negalią turinčių žmonių poreikius ir ligos ypatumus.
Daugiapakopė sistema
Sistema, kai proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonėms paslaugų įvairovė individualizuota, kai skirtingo savarankiškumo žmonės gali gauti individualias paslaugas, yra tinkama, motyvuojanti žmones siekti didesnio savarankiškumo. Žmonės apgyvendami pagal savarankiškumo lygį, jie turi būti skatinami siekti iš grupinio gyvenimo namų patekti į savarankiško gyvenimo namus, vėliau - į apsaugotą būstą. Pasibaigus pastarajai programai, žmonės jau gali gyventi savarankiškai, nuomotis būstą.
Alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtra
Aktyviai vystoma alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtra: iki praeitų metų pabaigos 1650 žmonių su negalia jau suteikta asmeninio asistento pagalba, pusei tūkstančio asmenų - pagalbos priimant sprendimus, 600-ams - socialinių dirbtuvių, 400-ams - įdarbinimo su pagalba paslaugos, daugiau kaip 200 asmenų apgyvendinti apsaugotame būste.
Taip pat skaitykite: Tyrimai globos namuose
Projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“
Nuo 2019 m. Neįgaliųjų reikalų departamentas įgyvendina projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriame teikiamos ir išbandomos minėtos paslaugos. Iki 2022 m. pabaigos pagalbos priimant sprendimus paslaugas gavo 500 asmenų, socialinių dirbtuvių paslaugas - 598 asmenys, apgyvendinimo apsaugotame būste - 223 asmenys, įdarbinimo su pagalba - 393 asmenys.
Žmonės su negalia, gaudami paslaugas ir tapdami bendruomenės dalimi, užima skirtingus vaidmenis - nuo kaimyno iki bendradarbio, nuo paslaugų teikėjo iki lygiaverčio bendruomeninių viešųjų paslaugų vartotojo. Tokie maži žingsniai po truputį keičia visuomenės nuostatas ir griauna įsisenėjusius stereotipus žmonių su negalia atžvilgiu.
Visuomenės nuomonės pokyčiai
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos tikslas - atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškiems.
Paslaugų plėtra atlieka reikšmingą vaidmenį - žmonės su negalia tampa pilnaverčiais bendruomenės nariais ir tai keičia visuomenės nuostatas jų atžvilgiu. Šią tendenciją rodo ir visuomenės nuomonės tyrimai.
Praeitų metų pabaigoje Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad kas antras (47 proc.) Lietuvos gyventojas neturi priežasčių, kodėl nenorėtų gyventi kaimynystėje su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią. 2021 m. šios bendrovės atlikto tyrimo duomenimis, asmenų su intelekto ir psichikos negalia kaimynystę, kaip priimtiniausią, įvardijo vos 5 proc. apklaustųjų.
Kitos svarbios paslaugos
Laikino atokvėpio paslauga
Jeigu šeimoje rūpinamasi negalią turinčiu žmogumi, jos nariai turi turėti galimybę gauti laikino atokvėpio paslaugas, kai neįgaliuoju jo namuose ar institucijoje pasirūpina specialistai. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai. Šios paslaugos tikslas - suteikti poilsį neįgaliuosius prižiūrintiems šeimos nariams, kad jie galėtų pailsėti ar kuriam laikui atsiriboti nuo rūpesčių.
Asmeninio asistento pagalba
Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iki šiol vyko gana siauras bandomasis projektas, kai asistentai padėjo labai ribotam skaičiui proto ar psichikos negalią turinčių žmonių, bet jau dabar paslauga plečiama ir asmeniniai asistentai galės padėti visiems negalią turintiems gyventojams nuo 16 metų. Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant. Nors ši paslauga brangi, tačiau tikrai pasiteisinanti - kai žmogus gali gyventi beveik savarankiškai, tikėtina, jis nepateks į globos instituciją.
Atvejo vadyba
Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso. Iki šiol ši paslauga buvo išbandoma ir nuo 2020 metų gali būti inicijuojama ne tik riziką patiriančioms šeimoms, bet ir šeimoms, kuriose gimtas ir auga vaikas su negalia.
Pagalba įsidarbinant ir dirbant
Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, negalią turintis žmogus gali gauti patarimų, kaip ieškoti darbo, asistentas su juo kartu gali nuvykti į darbo pokalbį ir padėti atskleisti gerąsias savybes, o įsidarbinus - įsitvirtinti darbo vietoje, šie tiek padėti susiorientuoti naujoje aplinkoje.
Pagalba priimant sprendimus
Šios paslaugos tikslas - suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pagalba priimant sprendimus plėtojama kaip alternatyva asmens veiksnumo apribojimui, taip pat kaip nauja atvejo koordinavimo paslauga, kurią gaunantys asmenys galės su pagalbininku priimti kasdienius gyvenimo sprendimus.
Socialinės dirbtuvės
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.
tags: #neigaliuju #suaugusiu #savarankiskumas #globos #istaigose