Suaugusių alkoholikų vaikų grupės Lietuvoje: atrask pagalbą ir naują sveikimo kelią

Įvadas

Alkoholizmas yra šeimos liga, paveikianti ne tik alkoholį vartojantį žmogų, bet ir visus jo artimuosius. Vaikai, augę šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai/globėjai yra priklausomi nuo alkoholio, patiria specifinių sunkumų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių jų psichologinei sveikatai ir gerovei. Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) - programa skirta žmonėms, kurie užaugo alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią psichologinę pagalbą galima suteikti suaugusiems alkoholikų vaikams (SAV), kad jie galėtų išgyventi praeities traumas, suvokti savo jausmus ir poreikius, bei kurti darnius santykius.

Suaugusių alkoholikų vaikų patirtys ir iššūkiai

Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) - tai žmonės, kurie užaugo alkoholiko arba disfunkcinėje šeimoje, kurioje jausmų išraiška buvo sutrikusi, o galiojo nerašyta taisyklė, kad jausmai turi būti užgniaužti arba slepiami po iškreipta kauke. Augant tokioje aplinkoje, vaikas patiria nuolatinį nesaugumo, nestabilumo ir baimės jausmą. Tokiose šeimose dažnai dominuoja melas, tušti pažadai ir nenuspėjamas elgesys, o tai formuoja vaiko pasaulėžiūrą ir įsitikinimus apie save ir kitus.

SAV dažnai patiria šiuos sunkumus:

Santykių problemos: Sunku išlaikyti artimus santykius, bijo per arti prisileisti kitus žmones, jaučia nepasitikėjimą aplinkiniais ir nuolatinę baimę, kad artimas žmogus paliks.
Kontrolės poreikis: Nuolatinis noras kontroliuoti save ir kitus, jaučia nuolatinį nerimą ir negali atsipalaiduoti net ramybėje.
Savivertės problemos: Nuolatinis poreikis įrodyti sau ir pasauliui, kad yra vertas aukščiausio įvertinimo, jaučia nuolatinę atsakomybę už viską, kas vyksta aplink, net jei aplinkybės nuo jo nepriklauso.
Emocijų sunkumai: Sunku kalbėti apie savo jausmus, jaučia kaltę, nepasitikėjimą ir žemą savivertę, taip pat nuolatinę įtampą ir baimę dėl ateities.
Kaltės jausmas ir gėda: Jaučia kaltę, nepasitikėjimą, kontrolės jausmus bei žemą savivertę. Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis.

Žemiau pateikiami klausimai padės jums nuspręsti, ar alkoholizmas bei kita disfunkcija egzistavo jūsų šeimoje. Jeigu jūsų tėvai negirtavo, galbūt jūsų seneliai gėrė ir perdavė šeimos disfunkcijos ligą. Pateikti klausimai padės suprasti, kaip tam tikrais atvejais vaikus paveikė gyvenimas su alkoholikais, net jei tėvų namai seniai palikti. Šie klausimai tinka ir tiems, kurie užaugo maistu, seksu piktnaudžiavusiose, perdėtai religingose ar darboholikų šeimose.

Jei atsakėte „taip“ į tris ar daugiau klausimų, jūs greičiausiai kenčiate nuo alkoholizmo ar kitos šeimos disfunkcijos pasekmių. Kaip teigiama sąraše, jūs galite būti paveiktas, net jei niekuomet nevartojote alkoholio.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų steigimo reikalavimai

Vaidmenys disfunkcinėse šeimose

Šeimose, kuriose yra priklausomybė nuo alkoholio, vaikai dažnai prisiima tam tikrus vaidmenis, kad išgyventų chaotiškoje aplinkoje. Šie vaidmenys gali turėti įtakos jų elgesiui ir santykiams su kitais žmonėmis.

Herojus: Vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis.
Ramintojas/Talismanas: Tai šeimos terapeutas, kuris dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą.
"Man nerūpi"/Prarastas vaikas: Nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį.
Atpirkimo ožys: Elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio.

Psichologinės pagalbos būdai

Suaugusiems alkoholikų vaikams reikalinga kompleksinė psichologinė pagalba, kuri padėtų jiems įveikti praeities traumas, suvokti savo jausmus ir poreikius, bei kurti darnius santykius.

Individuali psichoterapija: Individualios psichoterapijos metu klientas dirba su kvalifikuotu specialistu, kuris padeda jam atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, pamažu atsikratyti skausmingos praeities naštos, ilgainiui atgauti dvasios ramybę ir gebėti kurti darnius ilgalaikius santykius.
Grupinė psichoterapija: Grupinė psichoterapija suteikia galimybę atvirai kalbėti apie praeities nuoskaudas ir baimes saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Dalyvavimas grupėje padeda suvokti, kad nesi vienas su savo problemomis, ir pasidalinti patirtimi su kitais žmonėmis, kurie išgyveno panašius sunkumus. Dažniausiai visame pasaulyje paplitęs Anoniminių alkoholikų (AA) judėjimas, kuris remiasi 12 žingsnių programa. B.Bird (1973) nuomone, taip yra todėl, kad AA programa nukreipta į pačią alkoholiko problemos šerdį - savęs baimę. Tuo jis nori pasakyti, koks jis yra blogas, griaunantis ir kad joks mirtingasis negali jam padėti. AA dalyviai neįtikinėja atėjusio alkoholiko, kad tai, ką jis daro, nieko baisaus, kad toks jau jo likimas, kad tarp jų jis taps naujas žmogus. Priešingai, jie mėgina sunaikinti paskutines iliuzijas, sakydami -„Pažvelk į mus. Tai grąžina alkoholikui realybės jausmą, sunaikina paskutines iliuzijas, tačiau suteikia ir viltį, kad, net būdamas toks, kažką gali pakeisti. AA neprimeta savo pagalbos, alkoholikas turi ateiti pats ir paprašyti jos. Kad taip atsitiktų, jis turi pasiekti savo kritimo dugną, kuris kiekvienam skirtingas, atsidurti krizėje, kai suprantama, jog problema viduje, jog jis tapo alkoholio vergu ir be pagalbos iš šalies neišsikapstys. Dažnai būna sunku paaiškinti, kodėl, prisijungę prie AA, nustoja vartoti alkoholį. Manoma, kad tai įvyksta susitapatinus su panašiais į save. Atpažinus kituose tuos pačius sunkumus, lengviau elgtis panašiai į juos, taip pat giliau pažvelgti į savo vidų. AA efektyvumo esmė ta, kad AA narys negeria tol, kol padeda ne sau, o kitiems, kol tai daro dėl kitų. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi.
Al-Anon ir SAV grupės: Al-Anon bendrija išaugo iš AA. Kai suėję AA vyrai nagrinėdavo savo alkoholizmo problemas, jų žmonos dalindavosi mintimis apie savo jausmus. Netrukus ir šeimos suprato, kad gali ir pačios taikyti sau principus, pagal kuriuos jų vyrai siekė blaivybės. Nes ir joms reikėjo pagalbos, sprendžiant savas, iš alkoholizmo kylančias problemas. AA šeimos pamatė, kad reiktų keisti savo galvoseną, veiksmus ir požiūrį. Alkoholikų paaugliai vaikai, šios grupės atsirado iš poreikio, kaip ir Al-Anon. Alateen - bendrija jaunų žmonių, kaip taisyklė - paauglių (13 - 19/21 metų), kurių gyvenimą paveikė nors vieno iš tėvų ar kitų artimų žmonių alkoholizmas. Jie mano, kad alkoholizmas - šeimos liga, kuri įtakoja visos šeimos narių emocinę, o kartais ir fizinę būklę.SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija. Šios draugijos nesusijusios su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja. Nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Suaugusių alkoholikų vaikų arba nedarnių šeimų vaikų draugija gyvuoja jau dešimtmetį. Į grupę renkasi tie, kurie augo nesaikingai alkoholį vartojančiose ar nedarniose šeimose, negalėjo laisvai reikšti jausmų ir emocijų. Tokie vaikai užaugę susiduria su sunkumais, ypač reiškiant emocijas ir kuriant tarpusavio santykius su kitais. Trumpai jie save vadina SAV.

Kitos pagalbos priemonės

Dailės, rankdarbių, muzikos, literatūros, sporto ir kt. terapijos: Šios terapijos padeda išreikšti jausmus ir emocijas, kuriuos sunku įvardinti žodžiais.
Savišvietos literatūra: Skaitymas apie SAV patirtis ir iššūkius gali padėti geriau suprasti save ir savo elgesį.

Rekomenduojamos knygos:

G. Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“ (2016)
Melody Beatti „Ne-priklausomi” (2020)
Susan Forward „Toksiški tėvai” (2017)
J.G. Woititz „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose” (2017)
Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“ (1997)
S. Forward „Emocinis šantažas“ (2019)
S. Forward, C. Buck „Meilė kaip apsėdimas: kai per sunku paleisti“ (2020)
H. Cloud, J. Townsend „Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą” (2013)
H. Cloud, J. Townsend „Pokalbis, kurio visada bijojai: kaip išmokti nuoširdžiai ir prasmingai išreikšti savo mintis” (2018)
H. Lerner „Pykčio šokis“ (2020)
K. Dvareckas, J. Kymantienė, A. Navickas „Nepasmerkti” (2018)
K. Dvareckas, A. Navickas „Sveikas, gyvenime” (2014)

Kur kreiptis pagalbos?

Jei jaučiatės, kad jums reikalinga psichologinė pagalba, galite kreiptis į šias įstaigas ir organizacijas:

Priklausomybės ligų centrus: Čia galite gauti specializuotą pagalbą priklausomybės problemų turintiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Psichikos sveikatos centrus: Šiuose centruose teikiamos psichiatro, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos.
Mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą: Jei esate moksleivis, galite kreiptis pagalbos į mokyklos specialistus.
"Vaikų liniją": Čia galite anonimiškai pasikalbėti apie savo problemas ir gauti patarimų.
Nemokama psichologinė pagalba visą parą: Pagalbos moterims linija.
Konsultacijos vyksta Vaikų dienos stacionaro skyriuje Vilniuje (Šlaito g. 14), Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriuje Kaune (Giedraičių g. 8), Vaikų dienos stacionaro skyriuje Klaipėdoje (Jaunystės g. 4).

SAV grupės Lietuvoje

SAV susitikimai vyksta:

Rumpiškės g. 14 val.
Darželio g. 18 val.
El. p. 20 val.
Utenoje, rugsėjo 29 d., 16.30 val. Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonijoje, Aušros g.

Susirinkimų metu pasirenkama tema ir dalijamasi patirtimi. Grupėje nedalijami patarimai, svarbu yra išklausyti ir nepertraukti, nekritikuoti, nesmerkti. Kiekvienas žmogus yra svarbus Dievo akyse. Sveikimo procesas vyksta su stebuklinga Dievo galia. Svarbu suvokti, kad tėvas, kuris iš tiesų myli, yra danguje.

Taip pat skaitykite: Globos teisinis reglamentavimas

Patarimai artimiesiems, kurie gali padėti tokių tėvų vaikams

Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos.

Kaip atpažinti priklausomybę ir ką daryti?

Pagrindinis psichologinis priklausomybės simptomas - neigimas. Taigi dažniausia praeina nemažai laiko, kol pats priklausomas asmuo pradeda suvokti, jog turi problemą, yra priklausomas. Žinoma, tai įvyksta ne staiga, ne per vieną dieną. Kad priklausomas asmuo susimąstytų, jis pirmiausia turi pajusti neigiamas gėrimo (narkotikų vartojimo, lošimo) pasekmes. Kol nauda, teikiamas malonumas yra stipresni už neigiamas pasekmės, tol asmuo tęsia savo priklausomą elgesį.

Todėl labai svarbu, kad tai suvoktų ir priklausomo žmogaus artimieji, ir netrukdytų geriančiam, vartojančiam narkotikus žmogui pačiam prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Norintys padėti artimieji turėtų neprisiimti atsakomybės už priklausomo žmogaus elgesį, nedangstyti jo, taip sudarydami palankias sąlygas ir toliau be neigiamų pasekmių tęsti žalingą elgesį. Dažnai toks priklausomas artimasis būna kaip „nematomas dramblys“ namuose. Visi viską žino, bet visi tyli, apie tai nekalba. Problemos neigimas, tylėjimas nepadeda, o tik pablogina situaciją, juk šeimos nariai viską mato ir supranta, o vaikai ypač kenčia, jaučiasi kalti dėl tėvų gėrimo ir t. Atvirumas gali padėti. Artimieji turėtų aiškiai įvardyti sau ir priklausomam artimajam, kas vyksta jų šeimoje, neneigti skaudžios realybės. Atvirai kalbantis su priklausomu žmogumi, reikėtų pasiūlyti konkrečią pagalbą (pvz., pasiūlyti gultis į ligoninę detoksikacijai, surasti reabilitacijos centrą ir pan.) arba net pateikti sąlygas paliekant pasirinkimo galimybę pačiam asmeniui. Pažadų nevykdymas, atveria kelią tolesnėms, išradingesnėms, subtilesnėms manipuliacijoms. Taigi, jei jau ką pažadėjote, taip ir padarykite. Svarbu viską daryti su meile.

Taigi priklausomybė paliečia visus šalia gyvenančius asmenis. Todėl artimiesiems siūloma lankyti Al-Anon grupes, vaikams - Al-Ateen ar Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) grupę bei pasinaudoti psichologų pagalba. Al-Anon - tai savipagalbos grupės, skirtos būtent priklausomybe sergančiųjų artimiesiems. Šiose grupėse žmonės sužino ir išmoksta, kaip būti, gyventi su priklausomu asmeniu, kaip nesielgti ir nepalaikyti priklausomo elgesio, o tą pačią problemą turinčių asmenų dėka nesijaučia vienišas. Neretai būna, jog daugelį metų gyvenusi pora išsiskiria, būtent tuomet, kai, pvz., vyras alkoholikas nebegeria, lanko AA grupes, keičiasi, kai, atrodytų, prasidėjo ilgai lauktas, šviesusis gyvenimo periodas. Būtent - alkoholikas keičiasi, o žmona - ne.

Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos pradžia Kaune

Sausio 21 d. arkivyskupijos Šeimos centre susirinko AA draugijos Kauno mieste pradininkai ir nariai. Dalyvavo tikri „mohikanai“ - negeriantys penkiolika, dvidešimt ir daugiau metų. Pirmiausia vyko uždaras AA susirinkimas, kurio metu visi prisiminė AA įsikūrimo pradžią Kauno mieste, vyrus ir moteris, nebijojusius žengti pirmuosius žingsnius kuriant naujas grupes ir skleidžiant AA idėjas. Po bendros maldos susirinkusieji vaišinosi tortu ir dalijosi savo patirtimi bei šiandienos džiaugsmais ir rūpesčiais.

Taip pat skaitykite: Santykių su tėvais analizė

Kauno arkivyskupijos Šeimos centre kiekvieną antradienį 18 val. renkasi Al-Anon (Alkoholikų artimųjų) bei SAV (Suaugusių alkoholikų vaikų) grupės. Šiuo metu Kaune renkasi 12 AA grupių.

Pirmoji AA grupė Kaune įsikūrė 1991 m. spalio 15 d.

Žinomos moters, buvusios alkoholiko žmonos, patirtis

Viena moteris pasidalino savo patirtimi, kaip atrado Al-Anon ir kaip tai padėjo jai atsitiesti po skyrybų su alkoholiku. Ji pabrėžė, kad ištekėjo tikėdama, jog meilė pakeis alkoholiką, tačiau tai neįvyko. Ji darė daug klaidų, palaikydama jo priklausomybę, kol suprato, kad nesukėlė jo alkoholizmo ir gali būti laiminga nepriklausomai nuo jo gėrimo.

"Al-anoną atradau bežiūrinėdama internėte apie alkoholizmo gydymą(ką labiausiai mėgau daryti dėl vyro), atsitiktinai, radau el. pašto adresą ir žodžius Išeitis yra. Parašiau el laišką, gavau atsakymą, tai buvo moteris su panašia kaip mano patirtimi ir prasidėjo kelionė į save per al-anoną, gavau literatūros, skaičiau, teko sudalyvauti ir viename susirinkime tokią patirtį turinčiųjų. Dėka šios programos aš atradau save, pakeičiau mastymą, elgesį, mintis, persiorentavau. Dėka al-anono esu rami. "

SAV grupės narės Ritos liudijimas

Laidoje apie suaugusius alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikus (SAV), apie šeimos įtaką jų asmenybės formavimuisi, tolesnių santykių, šeimos kūrimui įžvalgomis dalinasi psichologė Justina Kaliatkaitė. Apie savo patirtį, kaip suvokė, kad kažkas gyvenime yra ne taip, kaip atrado pagalbą ir išdrįso pradėti gyventi kitaip, liudija SAV grupės narė Rita.

Savipagalbos grupėje dirbama pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra pasiskolinta iš Anoniminių alkoholikų programos. Susirinkimų metu dalijamasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems išspręsti dabartines problemas, kurios kilo dėl to, kad augome nesveikose, nesaikingai alkoholį vartojančiose ir nedarniose šeimose. To pasiekiame nagrinėdami ir darydami žingsnius bei gilindamiesi į Suaugusių alkoholikų vaikų būdingus bruožus.

Priklausomybė kaip "Nematomas Dramblys"

Priklausomybių konsultantė Aistė Kudzytė tikina, kad, kaip bet kuri kita rimta bėda, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, lošimo visų pirma paliečia patį žmogų, jo gerovę, fizinę ir emocinę sveikatą, veiksmingumą, tačiau tai negali nepaliesti esančiojo šalia, ypač šeimos. Susirgus keičiasi būsenos, nuotaikos, savijauta, elgesys, dažnai - darbingumas.

„Priklausomybės liga sergantis žmogus pasidaro aplaidus, piktas, pradeda meluoti, nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Keičiasi visa tvarka jo aplinkoje ir tai negali neveikti aplinkinių“, - vardija A. Kudzytė.

Vidinės žmogaus problemos pasireiškia ir išorėje - pykčiais, barniais, melais, muštynėmis, vagystėmis.

Priklausomybę aprašė Jorgen F. Nissen savo knygoje „Nematomas dramblys“. Ši problema tokia sudėtinga ir daugialypė - kaip didžiulis dramblys, kurio neįmanoma nepastebėti. Kita vertus - priklausomybę paprastai bandoma slėpti nuo kaimynų, draugų. Norisi paslėpti tai, ko neįmanoma nematyti, todėl bandoma ignoruoti, nuneigti, nureikšminti, neva, čia nieko tokio.

Į suaugusiųjų alkoholikų vaikų (SAV) susirinkimus kaip tik renkasi žmonės, kurie augo šalia „nematomo dramblio“. Juos tai paliečia giliai, skausmingai ir ilgam - ne tik, kad tėvas ir motina gėrė, bet ir kokius jausmus tie vaikai priklausomose šeimose išgyveno. Kaip jie bijojo, kokį neužtikrintumą, smurtą patyrė.

Galima formaliai pasakyti, kad jie augo disfunkcinėje šeimoje, tačiau šie žodžiai neatskleidžia viso skausmo, kuris už jų slypi. Priklausomoje šeimoje vaikas neturi jokio saugumo. Jis tik mokosi išgyventi, derintis pagal artimųjų - vartojančiųjų ar kopriklausomų būsenas. Jis bijo. Kadangi juo manipuliuojama, jis pats išmoksta manipuliuoti, nes privalo išgyventi priklausomoje šeimoje. Reikia saugotis to nematomo dramblio, antraip sutryps.

Kaip priklausomybė paveikia kitus šeimos narius?

Būna, kad su geriančiu vyru metų metus gyvenanti žmona išmoksta prie jo atitinkamai derintis: jį gelbėti, juo rūpintis, prašyti, kad negertų, nusivilti, kai jokie susitarimai ir pažadai nevykdomi. Santykiai prastėja. Tam, kad nebegertų, kažką turi keisti savo gyvenime. Lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, skiria nemažai laiko kitiems užsiėmimams.

Žmona gali sakyti: „Klausyk, aš tavimi dešimt metų rūpinausi, kol tu gėrei, o dabar nebegeri, bet lakstai su kažkokiais anoniminiais alkoholikais.“ Jos realybė irgi labai pakinta: nebereikia sekioti priklausomo, maldauti, kad negertų, atiminėti butelio. Vaduojantis iš priklausomybės šeimos netgi išsiskiria, jeigu kitas artimasis nepadaro būtinų darbų. Nes įkritęs į gelbėtojo, kontroliuojančiojo, rūpintojo vaidmenį nebemoka gyventi savo gyvenimo. Tai pasakytina ir apie priklausomųjų vaikus.

Pagalbos šeimoms paslaugos yra kompleksinės. Tai ir atvejo vadyba, ir psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo pagalba, įvairūs kursai. Pagalbos gali sulaukti ne tik priklausomas žmogus.

Kita vertus, kartais tenka susidurti, kad ateina vartojančiojo artimasis ir matyti, kad jis pats turi vartojimo problemų. Tačiau vizito tikslą formuluoja taip: „Atėjau pasikalbėti apie jį ir ką man su juo daryti?“ Sakau, kad jeigu atėjote, gal pasikalbėkime apie jus. Man visada norisi kalbėtis su žmogumi, kuris atėjo. Ar tai bus vartojantis, ar artimasis - kalbėti su juo apie jį, o ne apie tą trečią ar penktą asmenį.

Priklausomų žmonių artimiesiems norėtųsi perduoti tokią žinutę: „Gal vertėtų atsigręžti į save? Ar tikrai viskas gerai? Tikslas - visų pirma pasirūpinti savimi. Ateinu, pasiklausau kitų žmonių patirčių, kuriose galiu rasti daug savęs: ką aš dariau, ką aš išgyvenau ir koks mano gyvenimas.

Ir dažnai priklausomų žmonių artimieji pamato, kad patys nė negyveno tuos 10, 20 metų. Moters, kurios vyras geria, gyvenimas nelabai linksmas. Tačiau atėjusi į Al- Anon grupę ji susitinka irgi turinčių priklausomų asmenų savo šeimose. Klausosi grupės dalyvio, kuris sako: „10 metų gelbėjau geriantį artimąjį, vos negavau galo, pradėjau ryti tabletes. Bet dabar, nesvarbu, ar artimasis blaivus, ar geria - žiūriu savo gyvenimo. Aš neatsakau už kitą asmenį.“

Nuo vartojančiojo būsenų ir norų. Susitarėme važiuoti į svečius - ar nepersigalvos? Ir vėl pavogė piniginę - nusipirks butelį. Žiūrėk, jau ir pas draugus, gimines nebevažiuojam, nes gėda. Aš juo rūpinuosi, perdėtai kontroliuoju. Jis - slapstosi. Dažnai pasitaiko smurto ir nelaimingų atsitikimų. Koopriklausomybė - kaip kava du viename, tarsi du žmonės viename. Kai kopriklausomo žmogaus paklausi, kaip jis jaučiasi, jis nesupranta: „Ko čia apie mane klausinėji. Taigi problema - tas kitas.“

Pagalba Mažuose Miesteliuose ir Nuotoliniai Susirinkimai

Kad ir kokių siaubingų poveikių ir pasekmių mums turėjo koronaviruso pandemija, bent vieną gerą dalyką paliko. Tai nuotoliniai susirinkimai. Šiandien prie kiekvienos iš išvardytų draugijų galima prisijungti prie grupės nuotoliniu būdu per „Zoom“, „Skype“ ar kitas programas, nekeliant kojos iš namų.

Tačiau svarbu akcentuoti, kad savipagalbos galimybių yra ir jos - labai plačios. Pažįstu žmonių, kurie būdami Lietuvoje dalyvauja nuotoliniu būdu kitose šalyse rengiamose grupėse. Prisijungia prie susirinkimų Lenkijoje, Amerikoje, užsieniečiai prisijungia prie lietuviškų grupių, net globėjus susiranda.

Taigi, net ir atokiame miestelyje ar kaimelyje gyvenančiam žmogui, slaugantiems ligonius ar auginantiems mažus vaikus dalyvauti savipagalbos grupėse galima, tik reikia turėti internetą. Ir noro. Nežinai, kur ir kaip prisijungti - prašyk savo socialinio darbuotojo, tikrai padės.

Paskui į Al- Anon grupes pradėjo burtis kopriklausomi žmonės, atsirado Suaugę alkoholikų vaikai (SAV), Narkomanai anonimai, Anoniminiai lošėjai, Anoniminiai tabletininkai.

Psichologinė pagalba priklausomų tėvų vaikams teikiama šeimos centruose.

Vienas iš seminarų „Psichoaktyvios medžiagos: praktinis požiūris į priklausomybę ir sveikimą“ tikslų ir buvo suteikti kuo daugiau žinių apie savipagalbos grupių prieinamumą. Kad Vilniaus rajono socialiniai darbuotojai bei šeimų centrų specialistai atnaujintų žinias, pagilintų jas ir galėtų dar daugiau pagalbos galimybių pasiūlyti priklausomiems žmonėms bei jų artimiesiems.

Tikslas - ne pakalbėti, o pripažinti savo priklausomybę, su ta problema ateiti pas žmones su panašiomis patirtimis ir visų pirma jų pasiklausyti. Yra kalbančių kiekvieną kartą ir yra tylinčių kiekvieną kartą. Tačiau svarbiausia - ką aš iš susirinkimo išsinešu.

AA ir kitos draugijos kartais rengia atvirus susirinkimus. Į atvirą susirinkimą gali ateiti pasiklausyti bet kas - priklausomų žmonių artimieji, gali ateiti žmogus, kuris abejoja dėl savo vartojimo, betkuris, kam priklausomybių problema įdomi, aktuali.

Savitarpio pagalbos grupėse apsiribojama konkrečia problema, dėl kurios visi renkasi. Nors yra žmonių ar net „keturi viename“ - priklausomų nuo alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų ir lošimo. Pasitaiko užsukančių į kelias draugijas, tačiau kiekvienoje kalbasi tik apie tą problemą, kuriai tie susirinkimai skiriami.

Savitarpio pagalbos grupės ir jose praktikuojama 12 žingsnių programa, nukreipta į patį asmenį, į jo laisvę ir atsakomybę rinktis. T.y. apie savo problemos pripažinimą, o ne apie sėdėjimą ant sofos laukiant kad „kodas“ ką nors už mane padarys.

tags: #anonimines #suaugusiu #alkoholiku #vaiku #grupes