Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš svarbių rodiklių, atspindinčių moters sveikatą, yra leukocitų kiekis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra leukocitai, kokia jų norma tepinėlyje nėštumo metu, kokios priežastys gali lemti padidėjusį leukocitų kiekį ir kokie gydymo būdai taikomi.
Kas yra leukocitai ir kokia jų funkcija?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai (kraujo tyrime paprastai žymimi WBC, LEU), yra svarbi žmogaus imuninės sistemos dalis. Jie skirstomi į grūdėtuosius (granulocitus) ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Jie dar skirstomi į tris rūšis: bazofilus, eozinofilus ir neutrofilus. Šių leukocitų pagrindinė funkcija yra kovoti su infekcija. Jie gali iš kraujo patekti į audinius ir sunaikinti infekciją sukeliančias bakterijas ir grybelius. Negrūdėtųjų leukocitų citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Šioms ląstelėms priskiriami limfocitai ir monocitai. T limfocitai naikina virusus, parazitus, organizme atsiradusias vėžines ląsteles, B limfocitai gamina antikūnius. Monocitai kartu su neutrofilais ir limfocitais dalyvauja kovoje su infekcija. Įvairūs leukocitų skaičiaus ir sudėties pokyčiai gali leisti įtarti infekcines, uždegimines ligas, piktybines kraujo ligas. Paprastai sergant infekcine liga, leukocitų skaičius didėja, padaugėja neutrofilų. Eozinofilų gali padaugėti sergant alerginėmis ligomis. Labai dideli ar labai maži leukocitų skaičiai gali leisti įtarti kraujo ligą.
Leukocitų norma tepinėlyje nėštumo metu
Nėštumo metu leukocitų kiekis gali šiek tiek padidėti, nes organizmas patiria didesnį krūvį ir ruošiasi gimdymui. Tačiau svarbu, kad leukocitų kiekis neviršytų nustatytos normos. Paprastai norma yra iki 10 leukocitų tepinėlyje. Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas kinta dienomis. Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Pvz.: vartojant steroidinius hormonus gali padidėti leukocitų skaičius, pradėjus vartoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 preparatus, jei jų trūko, bus stebimi suintensyvėjusios eritrocitų gamybos požymiai (daugės retikulocitų, kils hemoglobinas).
Priežastys, dėl kurių leukocitų kiekis tepinėlyje gali būti padidėjęs nėštumo metu
Padidėjęs leukocitų kiekis tepinėlyje nėštumo metu gali rodyti įvairias problemas:
- Infekcijos: Dažniausia priežastis yra infekcija, tokia kaip bakterinė vaginozė, pienligė, trichomonozė ar kitos lytiškai plintančios infekcijos. Taip pat gali būti šlapimo takų infekcija, kuri nėštumo metu yra gana dažna.
- Uždegimas: Makšties ar gimdos kaklelio uždegimas taip pat gali padidinti leukocitų kiekį.
- Kitos priežastys: Kartais leukocitų kiekis gali padidėti dėl alergijos, mechaninio sudirginimo ar kitų neinfekcinių priežasčių.
Simptomai, kurie gali lydėti padidėjusį leukocitų kiekį
Padidėjęs leukocitų kiekis tepinėlyje gali būti besimptomis, tačiau dažnai jį lydi šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Leukocitų kiekio šlapime nėštumo metu priežastys
- Išskyros: Pagausėjusios, pakitusios spalvos ar kvapo išskyros iš makšties. BV būdingi bent 3 iš 4 požymių pagal Amsel’į: homogeniškos išskyros, pH>4,5, teigiamas aminų tyrimas - žuvies aminų kvapas iš makšties išskyrų, sumaišius su 10 proc. KOH tirpalu, randama ląstelių-indikatorių.
- Niežulys ir deginimas: Makšties srities niežulys, deginimo pojūtis ar diskomfortas.
- Skausmas: Skausmas ar diskomfortas šlapinantis ar lytinių santykių metu.
- Paraudimas ir patinimas: Makšties srities paraudimas ir patinimas.
Diagnostika
Jei nėštumo metu tepinėlyje randamas padidėjęs leukocitų kiekis, gydytojas turėtų atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti priežastį. Tai gali būti:
- Pakartotinis tepinėlis: Siekiant patvirtinti rezultatą ir atmesti laboratorinę klaidą.
- Bakteriologinis pasėlis: Siekiant nustatyti, kokios bakterijos ar grybeliai sukėlė infekciją.
- Šlapimo tyrimas: Siekiant atmesti šlapimo takų infekciją.
- Kiti tyrimai: Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, atsižvelgiant į simptomus ir anamnezę.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties, sukėlusios padidėjusį leukocitų kiekį tepinėlyje.
- Infekcijos: Jei nustatyta bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai. Svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu ir nesukeltų žalos vaisiui. Jei nustatyta grybelinė infekcija (pienligė), skiriami priešgrybeliniai vaistai. Gydymas metronidazoliu praktikoje pirmąjį nėštumo trimestrą dažniausiai neskiriamas. Tačiau sisteminis gydymas gali būti skiriamas pirmo nėštumo trimestro metu įvertinant individualią riziką ir potencialios naudos/žalos santykį. Pirmąjį nėštumo trimestrą BV gydoma vietinio poveikio preparatais: Klindamicino makšties globulės - 100 mg nakčiai 3 dienas. Metronidazolio makšties žvakutės, kapsulės ar gelis - 1 kartą per parą 5 dienas. Nifuratelio/nistatino makšties žvakutės (Macmiror Complex) - 500 mg nakčiai 8 dienas; preparatas yra saugus nėščioms bei žindančioms moterims. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geriamieji vaistai: Klindamicino kapsulės - po 300 (150) mg gerti 2 kartus per parą 7 dienas. Metronidazolio tabletės - po 500 mg gerti 2 kartus per parą 7 dienas.
- Uždegimas: Jei nustatytas uždegimas, skiriami priešuždegiminiai vaistai.
- Kitos priežastys: Gydymas priklauso nuo konkrečios priežasties.
Svarbu pabrėžti, kad savigyda nėštumo metu yra pavojinga. Bet kokius vaistus ar gydymo būdus turi skirti gydytojas.
Bakterinė vaginozė nėštumo metu
Bakterinė vaginozė (BV) - tai dažniausiai pasitaikanti ir sunkius klinikinius padarinius sukelianti išorinių lyties organų ir makšties infekcijos forma. BV - tai ne egzogeninė infekcija, o makšties ekologijos sutrikimas. Tai polimikrobinis sindromas, kurio metu gerokai sumažėja vandenilio peroksidą (H2O2) gaminančių laktobacilų (Lactobacillus spp.) ir padidėja normaliai makštyje esančių gramteigiamų, gramneigiamų bakterijų ir daugelio anaerobinių mikroorganizmų (Gardnerella vaginalis, Bacteroides spp., Mobiluncus spp., Fusobacterium spp., Prevotella spp. ir Peptostreptococcus spp.) ir makšties mikoplazmų (Mycoplasma hominis ir Ureaplasma urealyticum) skaičius kelis šimtus ar tūkstančius kartų (1 pav.).
BV nėštumo pradžioje ar net buvusi iki nėštumo šią riziką padidina 1,9 karto. Sergant BV nėštumo metu padidėja priešlaikinio gimdymo, persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo gimimo svorio, chorioamnionito, pogimdyminio endometrito rizika. Tai aiškinama tuo, kad anaerobai ir kiti mikrobai aktyvina vietinį imuninį atsaką ir išsiskiriantys citokinai ir endotoksinai stimuliuoja prostaglandinų sintezę, sukeliančią priešlaikinį gimdymą.
Taip pat skaitykite: Leukocitų ir Trombocitų Funkcijos Nėštumo Metu
Kaip diagnozuojama BV?
Bakterinė vaginozė nustatoma remiantis simptomais, kuriais skundžiasi pacientė, ginekologinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Diagnostiniai kriterijai nėščiosioms ir nenėščiosioms yra tie patys. Dažniausias pacientės nusiskundimas - nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Apžiūra makšties skėtikliais: išskyros homogeniškos, pilkšvos ar baltos, kartais putotos, dažnai turi specifinį „žuvies“ kvapą; uždegimo sukelti pakitimai makšties sienelių gleivinėje nebūdingi.
Ar reikia tikrinti ir gydyti nėščiąsias dėl BV?
Apibendrinant šiandien turimus duomenis, galima teigti, kad nėra pagrįstų tyrimų, kad mažos rizikos grupės nėščiųjų tyrimas ir gydymas dėl besimptomės bakterinės vaginozės mažina priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų riziką, todėl nerekomenduojamas. Tirti rekomenduojama tik didelės rizikos grupių nėščiąsias, jau patyrusias vėlyvąjį persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Taip pat tikslinga būtų tirti nėščias moteris, kurios skundžiasi gausiomis ar įtartinai pakitusiomis išskyromis, siekiant iki 20 nėštumo savaitės diagnozuoti BV, kai anksti paskirtas gydymas dar galėtų sumažinti akušerinių komplikacijų riziką. Geriausia tai atlikti dar iki pastojant, t.y. planuojant nėštumą.
Rekomenduojamas BV sergančių nėščiųjų gydymas
Gydyti reikia visas nėščiąsias, kai yra simptomų ir kai nėra, bet yra didelė rizika (buvęs priešlaikinis gimdymas arba vėlyvas persileidimas). Efektyviausias gydymas yra sisteminis. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama skirti tik sisteminį BV gydymą, nes tik taip galima paveikti infekciją, patekusią į gimdos kaklelį, apatinį gimdos segmentą, ir mėginti sumažinti chorioamnionito, priešlaikinio gimdymo ir priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo riziką. Efektyviausias yra metronidazolis, sistemiškai skiriamas savaitę. Po gydymo yra naudinga ir plačiai naudojami preparatai, atstatantys normalią makšties mikroflorą.
Prevencija
Siekiant išvengti padidėjusio leukocitų kiekio tepinėlyje nėštumo metu, rekomenduojama:
- Laikytis higienos: Reguliariai praustis, bet nepersistengti, nes per dažnas prausimasis gali pažeisti natūralią makšties mikroflorą.
- Vengti makšties plovimų: Makšties plovimai gali pažeisti natūralią makšties mikroflorą ir padidinti infekcijos riziką.
- Dėvėti medvilninius apatinius: Medvilniniai apatiniai leidžia odai kvėpuoti ir sumažina drėgmės kaupimąsi, o tai padeda išvengti infekcijų.
- Vengti aptemptų drabužių: Aptempti drabužiai gali dirginti makšties sritį ir padidinti infekcijos riziką.
- Saugūs lytiniai santykiai: Naudoti prezervatyvus, siekiant apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų.
- Reguliarūs patikrinimai pas ginekologą: Reguliarūs patikrinimai padeda anksti nustatyti ir gydyti infekcijas.
Taip pat skaitykite: Šlapimo leukocitų priežastys vaikams
tags: #leukocitai #tepinelyje #nestumo #metu