Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūne vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Vienas iš svarbių rodiklių, atspindinčių moters sveikatą nėštumo metu, yra leukocitų ir trombocitų kiekis kraujyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra leukocitai ir trombocitai, kokia jų funkcija, kokios yra jų normos nėštumo metu, ką reiškia nukrypimai nuo normos ir kokie galimi veiksmai.
Leukocitai: Apsauga Nėštumo Metu
Kas Yra Leukocitai Ir Jų Funkcija?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Jų pagrindinė funkcija - apsaugoti organizmą nuo infekcijų, svetimkūnių ir vėžinių ląstelių. Yra keletas pagrindinių leukocitų tipų, kurių kiekvienas atlieka specifines funkcijas:
- Neutrofilai: Tai gausiausias leukocitų tipas, kuris pirmasis reaguoja į infekciją. Jie fagocituoja (suryja) bakterijas ir kitus patogenus.
- Limfocitai: Jie atsakingi už specifinį imuninį atsaką. B limfocitai gamina antikūnus, o T limfocitai tiesiogiai naikina užkrėstas ląsteles arba padeda reguliuoti imuninį atsaką.
- Monocitai: Jie fagocituoja patogenus ir negyvas ląsteles. Taip pat monocitai virsta makrofagais, kurie atlieka svarbų vaidmenį audinių gijime. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
- Eozinofilai: Jie dalyvauja kovojant su parazitinėmis infekcijomis ir alerginių reakcijų metu.
- Bazofilai: Jie išskiria histaminą ir kitas medžiagas, kurios dalyvauja uždegiminėse reakcijose ir alergijose.
Nėštumo metu leukocitų kiekis kraujyje paprastai padidėja. Tai yra natūralus fiziologinis procesas, susijęs su imuninės sistemos aktyvacija, siekiant apsaugoti motiną ir vaisių. Padidėjęs leukocitų kiekis padeda užtikrinti, kad motinos organizmas galės veiksmingai kovoti su bet kokiomis infekcijomis, kurios gali kelti grėsmę nėštumui. Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą.
Leukocitų Normos Nėštumo Metu
Nėštumo metu leukocitų norma paprastai svyruoja nuo 6,000 iki 16,000 leukocitų mikrolitre kraujo (µL). Tačiau svarbu pabrėžti, kad normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir nėštumo trimestro. Paprastai leukocitų kiekis pradeda didėti pirmąjį trimestrą ir toliau auga iki pat gimdymo. Prieš gimdymą leukocitų skaičius gali būti dar didesnis.
Apytikslės Leukocitų Normos Nėštumo Trimestrais:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir padidėję limfmazgiai pažastyje
- Pirmas trimestras: 6,000 - 14,000 µL
- Antras trimestras: 7,000 - 15,000 µL
- Trečias trimestras: 8,000 - 16,000 µL
Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei turite kokių nors abejonių dėl savo leukocitų kiekio, nes tik jis gali tinkamai įvertinti jūsų rezultatus ir nustatyti, ar reikia atlikti papildomus tyrimus.
Padidėjęs Leukocitų Kiekis (Leukocitozė) Nėštumo Metu
Padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje (leukocitozė) nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, tačiau kartais gali rodyti ir tam tikras problemas. Štai keletas galimų priežasčių:
- Fiziologinė leukocitozė: Tai normalus leukocitų kiekio padidėjimas, susijęs su nėštumo eiga. Kaip minėta anksčiau, tai yra imuninės sistemos adaptacija nėštumo metu.
- Infekcijos: Padidėjęs leukocitų kiekis gali rodyti, kad organizmas kovoja su infekcija. Nėštumo metu moteris gali būti jautresnė įvairioms infekcijoms, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijoms (ŠTI), peršalimo ligoms, gripui ar kitoms infekcinėms ligoms.
- Uždegiminės būklės: Kai kurios uždegiminės būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas arba uždegiminės žarnyno ligos, gali sukelti leukocitozę.
- Stresas: Didelis stresas arba fizinis krūvis taip pat gali laikinai padidinti leukocitų kiekį.
- Priešlaikinis gimdymas: Kartais leukocitozė gali būti susijusi su priešlaikiniu gimdymu.
- Kitos ligos: Retais atvejais leukocitozė gali būti susijusi su sunkesnėmis ligomis, pavyzdžiui, leukemija, tačiau tai labai retai pasitaiko nėštumo metu.
Jei leukocitų kiekis yra gerokai didesnis už normą arba jei yra kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas, skausmas, šaltkrėtis ar nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Sumažėjęs Leukocitų Kiekis (Leukopenija) Nėštumo Metu
Sumažėjęs leukocitų kiekis kraujyje (leukopenija) nėštumo metu yra retesnis reiškinys nei leukocitozė. Leukopenija gali rodyti, kad organizmas negali tinkamai apsiginti nuo infekcijų. Štai keletas galimų priežasčių:
- Virusinės infekcijos: Kai kurios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, gripas, gali laikinai sumažinti leukocitų kiekį.
- Autoimuninės ligos: Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, gali pažeisti kaulų čiulpus ir sumažinti leukocitų gamybą.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, chemoterapiniai vaistai, gali sukelti leukopeniją.
- Kaulų čiulpų problemos: Kaulų čiulpų ligos, pavyzdžiui, aplazinė anemija, gali sutrikdyti leukocitų gamybą.
- Mitybos trūkumas: Vitaminų B12 arba folio rūgšties trūkumas gali sukelti leukopeniją.
Jei leukocitų kiekis yra mažesnis už normą, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą. Gydymas priklausys nuo leukopenijos priežasties.
Taip pat skaitykite: Simptomai: padidėję limfmazgiai ir dantų dygimas
Ką Daryti, Jei Leukocitų Kiekis Nukrypsta Nuo Normos?
Jei leukocitų kiekis nėštumo metu nukrypsta nuo normos, svarbu atlikti šiuos veiksmus:
- Pasikonsultuoti su gydytoju: Pirmiausia ir svarbiausia, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins jūsų medicininę istoriją, atliks fizinį patikrinimą ir užsakys papildomus tyrimus, kad nustatytų leukocitų kiekio nukrypimo priežastį.
- Atlikti papildomus tyrimus: Gydytojas gali užsakyti papildomus kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus arba kitus tyrimus, kad nustatytų infekcijos, uždegimo ar kitų ligų buvimą.
- Gydyti priežastį: Gydymas priklausys nuo leukocitų kiekio nukrypimo priežasties. Jei priežastis yra infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikų. Jei priežastis yra uždegiminė būklė, gydytojas gali paskirti vaistų nuo uždegimo.
- Stebėti būklę: Gydytojas reguliariai stebės jūsų būklę ir atliks pakartotinius kraujo tyrimus, kad įvertintų gydymo veiksmingumą.
- Laikytis sveiko gyvenimo būdo: Laikykitės sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų miegą ir vengimą streso. Tai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir palaikyti sveiką leukocitų kiekį.
Leukocitai Šlapime Nėštumo Metu: Detalesnė Apžvalga
Leukocitai gali būti aptinkami ne tik kraujyje, bet ir šlapime. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją (ŠTI). ŠTI yra dažna nėštumo komplikacija, kurią reikia gydyti, kad būtų išvengta sunkesnių problemų, pavyzdžiui, pielonefrito (inkstų infekcijos) ar priešlaikinio gimdymo.
Jei šlapimo tyrimas rodo padidėjusį leukocitų kiekį, gydytojas atliks papildomus tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo pasėlį, kad nustatytų infekcijos sukėlėją ir paskirtų tinkamą antibiotikų gydymą.
Kodėl Leukocitai Dažniau Aptinkami Nėščiųjų Šlapime?
- Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai: Didėjantis progesterono kiekis nėštumo metu veikia ne tik gimdą, bet ir atpalaiduoja šlapimo takų raumenis.
- Slopinamas šlapimo nutekėjimas: Didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir šlapimo pūslę, todėl šlapimo tekėjimas sulėtėja ar net dalinai užsilaiko.
- Padidėjusi šlapimo takų infekcijų rizika: Nėščiųjų imuninė sistema natūraliai šiek tiek susilpnėja, kad vaisius būtų „priimtas“ moters organizme.
Leukocitų Norma Šlapime Nėštumo Metu
Kai šlapimo tyrime pasirodo žodis „leukocitai“, pirmas klausimas dažnai būna: kiek jų yra per daug? Atsakymas priklauso nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas, kokie kartu nustatyti kiti rodikliai (pvz., bakterijos, baltymai) ir ar moteris jaučia simptomus. Visgi egzistuoja bendros gairės, pagal kurias vertinamas leukocitų kiekis.
Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje.
Taip pat skaitykite: Limfmazgių padidėjimas: priežastys ir gydymo būdai
- 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma
- 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo
- Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją
Ką Gali Reikšti Padidėjęs Leukocitų Kiekis?
- Asimptominė bakterijurija: Tai būklė, kai šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių.
- Cistitas: Tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje.
- Pielonefritas: Tai rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu.
- Kiti galimi uždegimai: Makšties infekcijos, uretritas, inkstų akmenligė.
Kaip Gydomas Padidėjęs Leukocitų Kiekis Šlapime Nėštumo Metu?
Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.
- Antibiotikų skyrimas (tik su gydytojo paskyrimu): Jei nustatomas infekcinis procesas - pavyzdžiui, asimptominė bakterijurija, cistitas ar pielonefritas - gydytojas skiria antibakterinį gydymą.
- Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos: Lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis.
Svarbu pažymėti, kad bet koks gydymas nėštumo metu turi būti derinamas su gydytoju.
Prevencija
Nors ne visada įmanoma išvengti leukocitų kiekio nukrypimų nėštumo metu, yra keletas priemonių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką: Laikykitės higienos, kad išvengtumėte infekcijų.
Trombocitai: Kraujo Krešėjimas Nėštumo Metu
Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese.
Ką Rodo Trombocitai Ir Kaip Juos Atpažinti Bendrame Kraujo Tyrime?
„Trombocitai - tai maža bespalvė disko formos ląstelės dalis, randama kraujyje ir blužnyje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai. Jei trombocitų per daug arba per mažai arba jie veikia ne taip, kaip turėtų, gali kilti problemų. Bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja. PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį. Visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.
Trombocitų Normos Nėštumo Metu
Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių. Normalus trombocitų skaičius svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.
Padidėjęs Trombocitų Skaičius
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus.
Trombocitemija
Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.
Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpuose). Kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (>1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą - pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose. Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai.
Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos:
- jaunesniems nei 60 m.
- vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą.
Trombocitozė
Trombocitozė reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze.
- vėžys - plaučių, virškinimo trakto, krūties ar kiaušidžių.
Trombocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.
Sumažėjęs Trombocitų Skaičius
Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.
Trombocitopenijos simptomų gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.
Sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema. Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių.
Kraujo Rodiklių Ribos Nėštumo Metu
Straipsnyje aptarti dažniausiai klinikinėje praktikoje vertinami nėščių moterų kraujo rodikliai. Duomenys apibendrinti lentelėje, nurodytos kraujo rodiklių ribos ne nėščių ir nėščių moterų skirtingais nėštumo trimestrais.
Laboratoriniai Tyrimai Nėštumo Metu
Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais.
- Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu bei lytinio kontakto metu.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas.
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija).
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
- Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių.
- Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu.
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.
- Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje).
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.
Kraujo Krešėjimo Sistema Nėštumo Metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Fiziologiniai Pokyčiai
Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija.
Padidinto Krešumo Rizika
Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
#
tags: #padideje #leukocitai #ir #trombocitai #nestumo #metu