Kirkšnies išvarža yra dažna chirurginė būklė, kai dalis pilvo ertmės audinių, dažniausiai žarnyno ar riebalinio audinio, išsikiša per silpną vietą pilvo sienelėje kirkšnies srityje. Ši būklė dažniau pasitaiko vyrams nei moterims (apie 10 kartų dažniau), ypač vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant kūdikius. Lietuvoje kirkšnies išvaržos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių atliekamos planinės operacijos. Negydoma išvarža gali sukelti komplikacijų, tokių kaip įstrigimas ar žarnyno nepraeinamumas, todėl svarbu laiku ją atpažinti.
Kas yra kirkšnies išvarža?
Kirkšnies išvarža - viena dažniausių išvaržų rūšių, pasireiškianti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vyrams ji diagnozuojama gerokai dažniau. Tai būklė, kai dėl silpnesnio pilvo sienos raumenų audinio dalis žarnyno ar riebalinio audinio išsikiša per kirkšnies kanalą, sukeldama matomą iškilimą ir diskomfortą.
Kirkšnies išvarža pirmiausia pastebima kaip atsiradęs neįprastas „gumbas“ kirkšnies ar lytinių organų srityse. Šio darinio viduje yra prasiveržę pilvo ertmės organai ar audiniai - dažniausiai žarnos kilpos, taukinė (riebalų sluoksnis). Kirkšnies išvarža yra dažna problema, su kuria susiduria net iki 5 % išnešiotų ir dar didesnė dalis neišnešiotų naujagimių.
Kirkšnies išvaržos priežastys ir rizikos veiksniai
Kirkšnies išvarža atsiranda, kai dėl pilvo sienos silpnumo organai ar audiniai prasiskverbia pro kirkšnies kanalą - anatominį tarpą apatinėje pilvo dalyje. Šis kanalas yra natūrali struktūra, tačiau tam tikrais atvejais jis tampa pernelyg išsiplėtęs ar pažeistas, todėl audiniai pradeda išsiveržti į išorę. Išvaržos būna dviejų tipų: įgimtos ir įgytos. Šios būklės išsivystymą lemia keli veiksniai. Kirkšnies išvarža gali išsivysto dėl pilvo sienelės silpnumo ir padidėjusio slėgio pilvo ertmėje.
Pagrindinės priežastys
Prieš pat kūdikio gimimą sėklidės kirkšnies kanalu nusileidžia iš pilvo ertmės į kapšelį. Šio proceso metu šalia kirkšnies kanalo susiformuoja „kišenė“ (anatomiškai vadinama „makštinė atauga“), kurios negaubia pilvo raumenys ir plėvės. Jei ši „kišenė“ po sėklidės nusileidimo neužsidaro - į ją gali pakliūti žarnos kilpa ar kitas organas. Taip susiformuoja kirkšnies išvarža.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirkšnies bėrimai: prevencija ir priežiūra
Kirkšnies išvarža rečiau, tačiau taip pat pasireiškia ir mergaitėms. Rizika yra didesnė neišnešiotiems naujagimiams, naujagimiams su nenusileidusiomis sėklidėms.
Raumenų silpnumas arba pažeidimai, kurie gali atsirasti dėl fizinio krūvio, traumų ar senėjimo proceso. Taip pat gali prisidėti genetiniai veiksniai, kurie lemia raumenų struktūrą ir stiprumą.
Rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai apima lėtinį kosulį, sunkų kėlimą, nutukimą ir genetiką.
Kirkšnies išvaržos simptomai
Kirkšnies išvarža pasireiškia priklausomai nuo išvaržos dydžio, tipo ir komplikacijų. Kai kurios išvaržos gali būti besimptomės, ypač ankstyvoje stadijoje.
Pagrindiniai kirkšninės išvaržos simptomai apima skausmą kirkšnies srityje, ypač fizinio krūvio metu. Priklausomai nuo išvaržos dydžio, gali pasireikšti ir išsipūtimas, kuris gali būti matomas arba juntamas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir simptomai: pilvo išvarža
Pirmieji simptomai dažnai būna švelnūs, todėl išvarža gali likti nepastebėta ankstyvose stadijose. Vyrams kartais išvarža gali plisti iki kapšelio, sukeldama jo padidėjimą ir nemalonų tempimo pojūtį.
Kaip diagnozuojama kirkšnies išvarža?
Jei įtariate kirkšnies išvaržą ar pastebite simptomus, tokius kaip guzelis kirkšnyje, skausmas ar diskomfortas, būtina konsultuotis su chirurgu ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.
Diagnozė paprastai nustatoma fizinės apžiūros metu. Gydytojas apžiūri kirkšnies sritį, prašo pacientą atsistoti, pakosėti ar įtempti pilvą, kad išvarža taptų matoma. Kai kuriais atvejais, ypač jei iškilimas mažas ar neaiškus, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas.
Kirkšninės išvaržos diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti išsipūtimą kirkšnies srityje. Jeigu kyla diagnostinių klausimų, gali būti atliekamas tyrimas ultragarsu. Konsultacijos metu ne visada pavyksta nustatyti kirkšnies išvaržą, nes jos turinys gali savaime grįžti atgal į pilvo ertmę. Tokiu atveju gydytojas nieko neapčiuops ir paprašys tėvų stebėti darinį bei nufotografuoti, kai jis atsiras.
Konsultacijos metu gyd. vaikų chirurgas/urologas atlieka:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir gydyti pilvo išvaržą nėštumo metu
- Darinio apčiuopą. Išvaržai būdingas gumbas nėra pastovus - jis gali padidėti stanginantis, stovint, sportuojant, verkiant ar visai išnykti vaikui atsipalaidavus. Ilgainiui išvarža gali tapti nepaslankiu, skausmingu dariniu.
- Gydytojas patikrina, ar išvaržos turinį galima lengvai grąžinti atgal į pilvo ertmę. Jei išvaržos turinys lengvai negrįžta atgal į pilvo ertmę, išvarža yra standi - įtariama įstrigusi išvarža.
Gydymas: kaip gydyti kirkšnies išvaržą?
Kirkšnies išvarža dažniausiai gydoma chirurgiškai, nes jos retai išnyksta savaime, o negydomos gali sukelti komplikacijų. Vienintelis efektyvus būdas pašalinti išvaržą - chirurginė operacija. Tačiau prieš tai svarbu nustatyti jos dydį ir tipą.
Kirkšnies išvarža yra gydoma tik chirurginiu būdu. Operacijos tikslas - išvaržos turinį grąžinti atgal į pilvą, o susiformavusią „kišenę“, į kurią buvo patekęs turinys, užsiūti chirurginiu būdu.
Stebėjimas
Mažos, neskausmingos išvaržos kartais stebimos, tačiau dažniausiai rekomenduojama operacija siekiant išvengti komplikacijų.
Maža, besimptomė kirkšnies išvarža dažnai netrukdo kasdienei veiklai.
Chirurginis gydymas
Galimi operacijų būdai:
- Laparoskopinė (minimaliai invazyvi) operacija. Įprastai atliekami nedideli 3-5 milimetrų pjūviai - ties bamba ir abipus pilvo šonuose. Šios operacijos metu naudojama speciali kamera, ja galima apžiūrėti ir kitos pusės kirkšnies kanalą. Jei stebima išvarža ir kitoje pusėje, ji išoperuojama tos pačios operacijos metu. Tai padeda išvengti pakartotinės operacijos ateityje.Operuojama laparoskopiniu būdu į pilvo ertmę prileidžiama CO2 dujų - tokiu būdu pilvo ertmėje chirurgui sukuriama darbo aplinka. Pilvo sienoje padaromi maži pjūveliai, pro juos į pilvo ertmę įkišami maža laparoskopinė videokamera kartu su chirurginiais instrumentais. Visa operacija atliekama veiksmus stebint ekrane, naudojamas specialus sintetinis tinklelis. Didžiausi šio metodo privalumai - mažesnis skausmas pirmomis pooperacinėmis dienomis, mažesnės žaizdos ir tuo pačiu mažesnė žaizdų infekcijos rizika, greitesnis pacientų sugrįžimas į darbą.
- Atvira operacija. Atliekamas pjūvis kirkšnies srityje toje pusėje, kur yra išvarža. Surandamas išvaržos maišas, vadinamoji „makštinė atauga“. Turinys yra grąžinamas atgal į pilvo ertmę. „Makštinė atauga“, pro kurią pateko pilvo ertmės turinys, yra pašalinama ir užsiuvama.
Jūsų vaikas visos operacijos metu miegos ir nepatirs jokio skausmo ar nemalonių emocijų. Jo būkle nuolatos rūpinsis patyręs gyd. vaikų anesteziologas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre taikomi pažangūs išvaržų operavimo būdai, padedantys užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Įprastai jau kitą dieną po operacijos pacientas išleidžiamas namo. Esant poreikiui, gali būti skiriama reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos.
Pooperacinis atsigavimas
Po operacijos svarbu vengti didelio fizinio krūvio, kilnojimo ir laikytis gydytojo nurodymų.
Nechirurginės priemonės
Venkite savarankiškai naudoti išvaržos diržus, vartoti vaistus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą.
Kirkšnies išvaržos prevencija
Norint išvengti kirkšnies išvaržos ar jos pasikartojimo, verta stiprinti pilvo raumenis saikingais pratimais, išlaikyti normalų kūno svorį ir vengti per didelio fizinio krūvio. Taip pat svarbu laiku gydyti vidurių užkietėjimą ir kvėpavimo takų ligas, nes jos didina spaudimą pilvo ertmėje.
Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip sveikas svoris, pilvo raumenų stiprinimas ar lėtinio kosulio gydymas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius patikrinimus, ypač dirbant sunkų fizinį darbą ar turint šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Prevencinės priemonės, tokios kaip sveikas svoris, tinkama kėlimo technika ir vidurių užkietėjimo vengimas, sumažina riziką.
Kirkšnies išvaržos poveikis kasdieniam gyvenimui
Maža, besimptomė kirkšnies išvarža dažnai netrukdo kasdienei veiklai, tačiau didesnės ar skausmingos išvaržos gali riboti fizinį aktyvumą, darbą ar sportą. Komplikacijos, tokios kaip įstrigimas ar smaugiamoji išvarža, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti gyvenimą. Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprastos veiklos per kelias savaites.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus guzelį, skausmą ar kitus įtartinus simptomus, ypač jei yra komplikacijų požymių.
Jeigu laukiant operacijos kirkšnies išvarža pasidaro daug standesnė, vaikas tampa neramus, intensyviai verkia, neleidžia prisiliesti prie darinio kirkšnies/kapšelio srityje, atsiranda paraudimas - NEDELSIANT kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Tai gali būti įstrigusios išvaržos simptomai. Nustačius įstrigusią išvaržą:
- Ligoninėje bandoma mechaninio spaudimo būdu sumažinti įstrigusio turinio kiekį, jį grąžinant atgal į pilvo ertmę.
Komplikacijos
Ilgainiui išvaržos turinys (žarnos kilpa, taukinė, kiaušidė ar kiti organai) gali užstrigti susidariusioje “kišenėje”. Įstrigusi žarna ar kiti organai gali patinti, spaudimas sukelti kraujotakos sutrikimus dėl kurių organai tampa negyvybingi. Tokia būklė yra grėsminga. Todėl išvaržos operacija suplanuojama ilgai nedelsiant, siekiant išvengti įstrigimo.
Išstigus išvaržai pro defektą išlindusios struktūros nebegali grįžti atgal, gresia kraujotakos sutrikimas ir audinių žūtis.
Dažniausiai po operacijos gali atsirasti žaizdos infekcija, atsinaujinti buvusi išvarža (reikėtų pakartotinės operacijos).
Vaiko priežiūra po atliktos kirkšnies išvaržos operacijos
Pirmomis dienomis po operacijos gali prireikti vaistų nuo skausmo - ibuprofeno ar paracetamolio. Pasirūpinkite iš karto po išleidimo namo. Operacijos metu naudojami tirpūs siūlai. Jų pašalinti nereikia. Retais atvejais gydytojas gali nurodyti, kad naudojo netirpius siūlus - tuomet juos reikia pašalinti po 5-7 dienų pas savo šeimos gydytoją.
Jeigu dar maitinate krūtimi, galite pradėti tai daryti iškart, kai tik vaikas norės žįsti.
- Praustis galima išvykus iš ligoninės po tekančiu vandeniu kitą parą.
- Vengti baseinų/ežerų/vonių bent 2 savaites.
- Laikytis kitų gydytojo nurodymų.
Kaip pasiruošti operacijai?
Operacijos dieną vaikas turėtų atvykti mažiausiai 6 val. nevalgęs (motinos pieno - 4 val.), galima atsigerti nedidelę stiklinę vandens likus ne mažiau kaip 2 val. iki operacijos. Atvykstant į ligoninę operacijai turėkite ne senesnį nei 10 d. kraujo tyrimą, kurį galite atlikti pas savo šeimos gydytoją.
Atvykus į ligoninę Jus aplankys gydytojas, su kuriuo galėsite aptarti būsimą operaciją. Vėliau ateis gyd. vaikų anesteziologas, kuris bus atsakingas už narkozę operacijos metu. Jeigu Jūsų vaikas turi alergijų vaistams - prašome pranešti gyd. vaikų anesteziologui ir chirurgui. Dėl narkozės poveikio vaikas po operacijos gali jaustis kiek apsvaigęs, mieguistas, skųstis lengvu gerklės ar galvos skausmu. Šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir išnyksta per keletą dienų.