Bronchų ir plaučių problemos, pasireiškiančios karkalais, kelia susirūpinimą tėvams. Svarbu žinoti, kas sukelia karkalus, kaip atskirti skirtingas kvėpavimo takų ligas ir kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės vaikų kvėpavimo takų ligos, kurioms būdingi karkalai, jų priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo metodai.
Bronchitas: Apatinių Kvėpavimo Takų Uždegimas
Bronchitas - tai apatinių kvėpavimo takų, bronchų, gleivinės uždegimas. Vaikai dažniausiai serga bronchitu vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, patenka į skersvėjį arba perpučia vėjas. Bronchitas gali komplikuotis ir po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, t.y., bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos.
Priežastys
Sergamumą bronchitu lemia dažnas kontaktas su infekcijomis darželyje ar mokykloje, nuovargis, per dideli krūviai, stresas, blogas miegas ir prasta mityba - veiksniai, silpninantys imunitetą. Virusai arba tūno organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir sukelia bronchitą. Vaikams bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bet kartais ir bakterijos, tokios kaip mikoplazmos.
Simptomai
Iš pradžių vaikas gali sloguoti, vėliau pradeda kosėti, kartais skauda krūtinę. Kosulys iš pradžių būna sausas, bet po 2-3 dienų tampa drėgnas, t. y., produktyvus, nes pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis ir trunka 2-3 dienas.
Obstrukcinis Bronchitas
Vaikai gali sirgti ir obstrukciniu bronchitu, arba astminiu bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Gydymas
Gydymas antibiotikais reikalingas, jei bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas: reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsnių nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi.
Bronchiolitas: Smulkiųjų Kvėpavimo Takų Infekcija
Bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas yra viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.
Pažeidžiami Organai
Bronchiolito metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.
Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys
Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dvejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. 75 proc. visų sergančiųjų bronchiolitu yra jaunesni kaip vienerių metų vaikai, ypač 3-6 mėnesių kūdikiai. Berniukai serga dažniau negu mergaitės. Bronchiolitu dažniau serga vaikai, trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu, gyvenantys didelėse šeimose bei perpildytuose butuose, lankantys lopšelius-darželius, gimę neišnešioti, sergantys gretutinėmis, ypač plaučių, širdies ir nervų ligomis, taip pat vaikai, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę susirgti bronchiolitu.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50-90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae. Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro-lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus (suaugusiam žmogui minėti sukėlejai sukelia slogą, peršalimo ligas ir pan.).
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Simptomai ir Požymiai
Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus: nosies užgulimas, sloga, lengvas kosulys, subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra. Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga. Būdinga tai, kad, auskultuojant plaučius, girdimi gausūs smulkūs drėgni bei krepituojantys karkalai.
Diagnostika
Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius. Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo dujas - bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais).
Gydymas
Bronchiolitu sergančio vaiko slauga ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Gydymo tikslai: kuo ankstesnis kvėpavimo nepakankamumo diagnozavimas bei jo gydymas gerinant plaučių funkciją, hipoksijos profilaktika tiekiant deguonį, simptominis gydymas. Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose. Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą. Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai. Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus.
Kada Būtina Nedelsiant Kreiptis Į Gydytoją?
Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys, jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia, jei vaikas labai karščiuoja, jei sunkėja kosulys.
Profilaktika
Bronchiolito profilaktikai svarbu vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis, laikytis rankų higienos, vengti pasyvaus kūdikių rūkymo, stiprinti vaikų imunitetą ir vėdinti patalpas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Plaučių Uždegimas (Pneumonija)
Plaučių uždegimas arba pneumonija - tai infekcijos (dažniausiai virusų arba bakterijų) sukeltas plaučių audinio uždegimas. Dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Dėl šio pažeidimo sutrinka dujų apykaita - blogai pasisavinamas deguonis.
Simptomai
Plaučių uždegimui būdingas gerokai padažnėjęs kvėpavimas, dusulys einantis kartu su stipriu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas. Gydytojas, apžiūrėdamas ligonį, aptinka ir kitus požymius, kurių ligonis nejaučia - išgirsta pašalinius garsus, vadinamus karkesiais (karkalais) plaučiuose, susilpnėjusį kvėpavimą uždegimo apimtoje vietoje, plaučių stuksenimo garso pokyčius.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Ligą gali sukelti vienas arba iškart keletas veiksnių, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius, parazitus, cheminį arba fizinį plaučių pažeidimą, tačiau pneumonijos rizikos veiksniai lemia ar plaučiai apsisaugo nuo uždegimo, ar ne. Rizikos veiksniams priklauso: kita ūminė respiracinė infekcija, rūkymas, lėtinės plaučių ligos, kraujotakos sutrikimai, imunodeficitinės būklės, fiziniai veiksniai tokie kaip peršalimas, spindulinis poveikis, svetimkūniai bronchuose bei cheminiai veiksniai - iritacinės dujos, skrandžio sultys. Dažniausiai infekciją sukelia: pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), hemofilas (Haemophilus influenzae), auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) arba mikoplazma (Mycoplasma pneumoniae).
Diagnostika
- Kraujo Tyrimas: Būdinga leukocitozė, leukocitų formulės (leukogramos) poslinkis į kairę, toksiniai granuliocitai, ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) padidėjimas. Padidėja CRB (C - reaktyvinis baltymas) koncentracija kraujo serume.
- Kraujo Dujos: Sunkaus plaučių uždegimo atveju, tiriama arterinio kraujo dujų sudėtis, nustatoma hipoksija.
- Skreplių Tyrimas: Skiltinė pneumonija: skrepliai tąsūs, pūlingi, rūdžių spalvos. Mikroskopuojant matoma daug leukocitų, pavienių eritrocitų, alveolinių makrofagų, bronchų epitelio. Esant skiltelinei pneumonijai: skrepliai gleiviniai pūlingi arba pūlingi, gausūs.
- Rentgeninis Plaučių Tyrimas: Esant skiltinei pneumonijai matomas tamsus ribotas darinys, apimantis didžiąją dalį skilties arba visą, gali būti pleurito požymiai - skystis sinusuose. Esant skiltelinei pneumonijai: stebimi plaučiuose keli pritemę židinukai, tarp kurių yra nepakitęs plaučio vaizdas ir pirminės ligos požymiai.
Simptomai
Pneumonijos požymiai ir simptomai gali būti šie: krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint, sumišimas ar psichinio sąmoningumo pokyčiai (65 metų ir vyresniems suaugusiesiems), kosulys, dėl kurio gali išsivystyti skrepliai, nuovargis, karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys, žemesnė nei įprasta kūno temperatūra (suaugusiems vyresniems nei 65 metų ir žmonėms su silpna imunine sistema), pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, dusulys. Naujagimiams ir kūdikiams gali nebūti jokių infekcijos požymių, tačiau jie gali vemti, karščiuoti, kosėti, atrodyti neramūs ar pavargę, be energijos. Kartais jiems sunku kvėpuoti ir valgyti.
Gydymas
Gydytojas, įvertinęs ligonio būklę skiria antibiotikų, atsikosėti padedančių vaistų, vaistų nuo temperatūros (jei aukšta temperatūra, virš 38,6° C), pataria vartoti vitaminus su mineralais. Jei yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti šiltais garais, pagulėti ir pailsėti. Gydymo intensyvumas priklauso nuo ligonio būklės. Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo - paprastai užtrunka 2-3 savaites.
Prevencija
Norėdami išvengti plaučių uždegimo, pasiskiepykite nuo pneumonijos ir gripo, laikykitės geros higienos normų, nerūkykite ir tausokite savo imuninę sistemą.
Kosulys: Natūralus Apsauginis Mechanizmas
Kosulys yra natūralus refleksas, kurio metu pašalinami svetimkūniai (dulkelės, mikroorganizmai, žuvusios mūsų kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir t.t.). Kosulio priežasčių yra labai daug - nuo paprastos slogos iki rimtos infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozės. Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė.
Kaip Gydytojas Nustato Kosulio Priežastį?
Pirmiausia gydytojas pažiūri į vaiką ir jau gali pasakyti - rimtai jis serga ar ne. Vien vaiko bendra išvaizda gydytojui labai daug parodo. Gydytojas „paklauso“ plaučius ir vertina: ar tolygus įkvėpimas bei iškvėpimas, ar girdisi karkalai.
Sausas ir Drėgnas Kosulys
Jei vargina sausas kosulys, jo priežastis būna vienoje ar kitoje kvėpavimo takų gleivinėje atsiradęs patinimas. Bet jei yra gausi sloga, kuri teka už nosies (vadinamas užnosinio lašo sindromas), arba jei gleivinės sekretuoja daug gleivių su gausybe imuninių ląstelių, kosulys būna drėgnas.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Pulmonologo arba kito specialisto konsultacija būtinai reikalinga, jeigu kosulys kartojasi dažnai, yra užsitęsęs keturias savaites ir ilgiau, yra priepuolinis, lydimas temperatūros, dusulio, kvėpavimo pastangų, mitybos ar kitų reikšmingų sutrikimų.
Kaip Išgydyti Kosulį?
Jeigu kalbame apie ūmų, infekcijos sukeltą kosulį, dažniausiai užtenka sutelkti dėmesį į nosies higieną, vartoti pakankamai skysčių, sveikai maitintis ir ilsėtis. Kosulys praeis savaime, nurimus virusinės infekcijos požymiams. Jei infekcija bus bakterinės kilmės ar bus sukelta atipinių sukėlėjų, gali tekti gydytis antibiotikais, o kosulys, lydimas dusulio, palengvėja po bronchus plečiančių vaistų ar kitokio specifinio gydymo, kurį paskiria gydytojas.
tags: #karkalai #vaiko #plauciuose