Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų, kuris kamuoja jaunus tėvelius ir sukelia daug diskusijų - kelerių metų vesti vaiką į pirmąją klasę - šešerių ar septynerių? Kaip žinoti, ar vaikas yra pasirengęs mokytis ir tapti pirmoku? Kaip vaikui gali padėti tėvai? Šiame straipsnyje aptarsime vaiko brandos požymius, kurie padės tėvams apsispręsti, ar jų vaikas pasiruošęs mokyklai.
Amžius - ne vienintelis rodiklis
Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Vaikas gali į mokyklą eiti ir anksčiau, jei jis yra subrendęs pradiniam ugdymui. Amžius čia yra svarbus, bet tai ne vienintelis veiksnys ir rodiklis. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jų raidos tempai yra skirtingi. Tad labai svarbu, kad tėvai pasikliautų specialistų nuomone ir leistų vaikus į pirmą klasę ar priešmokyklinę grupę tik tada, kai jie yra visapusiškai brandūs.
Svarbiausi vaiko brandos mokyklai požymiai
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai: išraiškinga kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi visada, ne tik prieš mokyklą.
Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai:
Socialinė - emocinė raida
Mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis yra itin svarbus. Vaikas turi mokėti pasakyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (adresą). Būti savarankišku (apsirengti, nusirengti, nueiti į tualetą). Mokėti būti ne tik su tėvais, bet ir kitais suaugusiais žmonėmis. Geras savęs vertinimas, jei patiria nesėkmę, bandymas pasiekti tikslą vėl iš naujo. Vaikas turi mokėti išklausyti nurodymus ir pateiktas užduotis atlikti iki galo. Labai svarbu yra mokėti valdyti savo emocijas, jausti, kada esi piktas, įniršęs ir pan. Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
Taip pat skaitykite: Mokyklinė Brandos Testas: Ar Jūsų Vaikas Subrendęs?
Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
Intelektinė raida
Pažintiniai gebėjimai ir bendros žinios. Vaikas turi žinoti nemažai žodžių, papasakoti savo įspūdžius, kurti istorijas. Aiškiai tarti kalbos garsus. Suprasti skaičių sąvokas, daiktų savybes (dydis, svoris, spalva). Įsiminti dainelių žodžius ir eilėraščius. Gali samprotauti, daryti išvadas. Pastebi daiktų panašumus ir skirtumus. Gali išrūšiuoti daiktus pagal dydį, formą ir spalvą. Skiria garsus ir raides. Gali parašyti savo vardą.
Nuostata tapti mokiniu
Tai noras mokytis, vaikas save mato kaip būsimą mokinį, domisi pasauliu, tyrinėja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, domisi raidėmis.
Vaiko sveikata ir fizinis aktyvumas
Turi būti pakankamai išlavinti vaiko judesiai, gera stambioji ir smulkioji motorikos, akių ir rankų koordinacija. Vaikas turi kopijuoti linijas, figūras, spalvindamas neišlįsti iš kontūrų ribų, taisyklingai laikyti pieštuką.
Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką mokyklai
Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie. Kadangi kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių, svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį, nes vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis. Kuo daugiau būti su kitais vaikais, žaisti, derėtis, planuoti, ginčytis. Visi namai turi taisykles, todėl reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai. Reikėtų kalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį, aptarti, kas atsitinka blogai pasielgus. Padėti vaikui pačiam sugalvoti, koks yra tinkamas elgesys konkrečioje situacijoje. Pasidžiaugti vaikui pasielgus tinkamai - tai veikia geriau nei bausmės. Nereikia saugoti vaiko nuo klaidų. Vaikai laukia mokyklos pradžios, kai tėvai laukia šio įvykio. Reikėtų išreikšti teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais. Vaikai yra natūraliai smalsūs, reikia, kad tokiais ir išliktų. Stebėdamas ir veikdamas kartu, vaikas gali pajausti, kad skaitymas ir rašymas yra ne tik smagi, bet ir labai naudinga veikla (pvz., matydamas, kaip suaugę ieško svarbios informacijos knygose, žinynuose). Net jei vaikas nesupranta, apie ką skaitoma, jis mėgsta būti kartu, klausytis tėvų balso ir mokosi kalbos.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Keletas namų darbų būsimam pirmokui ir jo tėvams
- Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, nusirengti, susidėti rūbus.
- Pratinkite vaiką užbaigti darbą iki galo ir atlikti jį kruopščiai.
- Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
- Pripratinkite išklausyti kitą žmogų.
- Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.)
- Kai keliaujate, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
- Skaičiuokite, lyginkite, ko yra mažiau, o ko yra daugiau.
- Klauskite vaiko „Kodėl?“ Mokykite vaiką atsakyti pilnu sakiniu: „Todėl, kad….“
- Mokykite naudotis žirklėmis.
- Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad galima lapą kirpti ne tik per vidurį, bet ir iš kraštų.
- Skatinkite vaiką kurti pasakojimus su iliustruotais piešiniais.
- Leiskite vaikui pasidžiaugti mokymosi priemonėmis.
- Įpratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje ir parodykite jam saugiausią kelią į mokyklą/namo.
- Nepamirškite fizinio aktyvumo, tai atpalaiduoja kūną po sunkios, įtemptos veiklos.
Psichologinis pasiruošimas mokyklai ir tėvų pagalba
Daugelio dalykų, vykstančių mūsų gyvenime, sėkmė priklauso nuo atitinkamo pasiruošimo. Psichologiškai pasiruošęs vaikas labiau pasitikės savimi, sugebės kontroliuoti savo elgesį ir, manoma, kad labiau norės eiti į mokyklą ir mokytis.
Mokykla ir mokslo metai kelia didelį nerimą tėveliams ir, be abejo, pačiam vaikui. Labai svarbu tėveliams atsakinėti į vaiko keliamus klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti ką nors iš savo mokyklos laikų. Artimųjų padrąsinimas ir dėmesys teigiamai veikia vaiko požiūrį į mokyklą.
Ruošiant vaiką į mokyklą būtina jam sudaryti sąlygas patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją, išmokyti naujų dalykų. Mokymosi procesas reikalauja daug pastangų ir valios. Vaiką reikia skatinti darbą atlikti iki galo, kad tai padaręs jaustų pasitenkinimą. Ne mažiau svarbu padėti vaikui išgyventi nesėkmę, įtikinti jį, kad nesėkmė yra laikinas dalykas.
Mokymuisi reikia naudoti situacijas iš kasdienio gyvenimo. Labai svarbu, kad mokymasis būtų natūralus ir smagus. Nereikėtų duoti per daug užduočių, taip vaikas gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai sunkiau sukaupia dėmesį ir yra priešiškai nusiteikę, nenori eiti į mokyklą.
Būsimam pirmokui visas mokymosi priemones rekomenduotina nupirkti ankstėliau. Taip vaikas spės susipažinti su jomis, palies, pačiupinės. Tai irgi padeda formuoti tinkamą vaiko nusiteikimą mokyklai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Pratinkite vaiką prie būsimos dienotvarkės - kada jam reiks eiti miegoti, kada keltis, mitybą taip pat stenkitės priderinti prie būsimos mokyklos dienotvarkės.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu tėvai pageidauja ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 6 metai, ar kai pageidauja leisti į pradinio ugdymo pirmąją klasę, jeigu vaikas nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės ar lankė mažiau nei 2/3 priešmokyklinio ugdymo programos laiko, kai tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai, tuomet, nustatyta tvarka, yra atliekamas vaiko brandumo vertinimas.
Kuomet tėvai nori suprasti, ar jų vaikas jau yra pakankamai brandus mokyklai/priešmokykliniam ugdymui, jie turi kreiptis į savo miesto psichologinę-pedagoginę tarnybą, kurioje vaikui yra atliekamas minėtas brandumo vertinimas ir gaunamos specialistų rekomendacijos dėl tolimesnio vaiko ugdymo.
Dauguma tėvų baiminasi, kad brandumo mokyklai vertinimo metu vaikui reikės parodyti konkrečias žinias, t. y. pažinti raides, rašyti, gal net skaityti. Brandumo vertinimas tai tikrai nėra konkrečių žinių tikrinimas. Požymiu, jog naujam gyvenimo etapui dar nepasiruošta, yra ir tai, jog vaikas per įvertinimą bijo net įeiti į kabinetą, atsiskirti nuo tėvų.
Psichologinių-pedagoginių tarnybų psichologai vertina penkiamečio ar šešiamečio brandumą įvairiose srityse (pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą metodiką). Vertinant laikomasi požiūrio, kad brandumas yra daugiakomponentis reiškinys. Intelektinę brandą sudaro: pažintiniai gebėjimai, kalbiniai gebėjimai, vizualinė-motorinė koordinacija, dėmesio, suvokimo, atminties, kalbos ir motorikos procesų integracija.
Tas pats galioja ir mokyklų vadovams - į mokyklą jie turi priimti vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais nesueina septyneri metai, tik tada, kai psichologo išvada-rekomendacija yra teigiama. Tokiu būdu siekiama apsaugoti vaikus nuo nepagrįsto suaugusiųjų noro nebrandų penkiametį vaiką ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o nebrandų šešiametį - pagal pradinio ugdymo programą.