Daugelis tėvų susiduria su klausimu, kada geriausia leisti vaiką į mokyklą - šešerių, septynerių ar net aštuonerių metų. Sprendimas nėra paprastas ir reikalauja įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandumą, savarankiškumą bei kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatyti, ar vaikas yra subrendęs mokyklai, kokie testai ir kriterijai naudojami, ir kaip tėvai gali padėti vaikui pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui.
Amžius - Svarbus, Bet Ne Vienintelis Kriterijus
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Tačiau, jei tėvai pageidauja, priešmokyklinis arba pradinis ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau, jei vaikas tam yra subrendęs. Priešmokyklinukui turi būti suėję penkeri, o būsimajam pirmokui - šešeri metai.
Svarbu suprasti, kad amžius tėra vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių vaiko pasirengimą mokyklai. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali labai skirtis. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, net kai šalia nėra tėvų, ir geba elgtis didesnėje vaikų grupėje. Vaikas turi būti pajėgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kitų reakcijas.
Brandumo Testas: Į Ką Atkreipti Dėmesį?
Norint nustatyti, ar vaikas yra subrendęs mokyklai, atliekamas specialus brandumo testas. Tėveliai dažnai vertina tik pagal tai, ar vaikas pažįsta raides, moka skaityti ir rašyti. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į daug platesnį spektrą gebėjimų.
Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jolanta Karčiauskienė ir Vilija Šiugždinytė teigia, kad mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, tokie kaip:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
- Aktyvus domėjimasis pasauliu
- Jautrumas vaizdams ir garsams
- Geri atminties įgūdžiai
- Probleminio mąstymo pradmenys
- Išlavėjusi kalba
- Gebėjimas įsivaizduoti ir kurti
- Savęs suvokimas ir savigarba
- Elementari savikontrolė ir susivaldymas
- Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai
- Teigiama nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu
Metodika sudaryta taip, kad būtų įvertintos vaiko pažintinės-kognityvinės ir socialinės emocinės kompetencijos.
Protinė Branda
Protinė branda apima vaiko gebėjimus skaičiuoti, pažinti raides ir rašyti, skaityti bei turtingą kalbą. Tačiau to nepakanka. Pirmokas turėtų turėti elementarių žinių apie jį supančią aplinką - savo adresą, giminystės ryšius, žinių apie gamtą, laiko suvokimą - ir gebėti šias žinias analizuoti, palyginti, apibendrinti bei pritaikyti.
Socialiniai Įgūdžiai
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko socialinius įgūdžius: ar vaikas pasisveikina ir atsisveikina, ar noriai žaidžia grupinius žaidimus su kitais vaikais, ar geba dalintis savo daiktais neįsiveldamas į konfliktus, atsižvelgti į kitą, ar yra pakankamai empatiškas, ar vykdo didžiąją dalį suaugusiųjų prašymų. Socialinė-emocinė branda apima mokėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių.
Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
Savarankiškumas
Dar viena svarbi pirmos klasės mokinio kompetencija - savarankiškumas. Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete. Mokykloje veiklos greitai keičiasi, viena pamoka keičia kitą, pertraukos yra riboto laiko. Be to, ruošiantis kūno kultūros pamokoms vaikas turi spėti persirengti, o po jų susitvarkęs spėti ir į kitas pamokas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Savireguliacija
Aušros Kurienės knygoje „Kaip užauginti žmogų“ akcentuojama viena iš svarbiausių vaiko pasirengimo mokyklai dalių - gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas, arba kitaip tariant - savireguliacija.
Vaiko savireguliacijos gebėjimus galime įvertinti matydami, kiek ilgai jis geba išbūti prie vienos veiklos, ar gali ją atlikti nuo pradžios iki pabaigos, kaip tvarkosi su iškylančiais sunkumais. Natūralu, kad mokykloje vaikai patirs ne tik pasisekimą, bet ir susidurs su užduotimis, kurių nepavyks iš karto išspręsti. Tokiose situacijose vieni vaikai gali bandyti atkakliai, prašyti pagalbos ir vienkartinės nesėkmės nesieti su savęs vertinimu. Kiti su nesėkme gali susitapatinti, pradėti laikyti save nevykėliais, leisti užvaldyti save stiprioms neigiamoms emocijoms, mėtyti daiktus, suplėšyti sąsiuvinį, šaukti.
Mokyklinukai taip pat jau turi suprasti, kad ne visi norai pildosi iš karto ir kartais juos reikia atidėti kuriam laikui. O tam tikrais atvejais tie norai gali ir nebūti išpildyti. Tėvai turėtų iš anksto pradėti ruošti vaikus tokioms situacijoms.
Nuostata Tapti Mokiniu
Vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.
Fizinis Pajėgumas
Turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Jei tėveliai nori leisti savo vaiką į mokyklą anksčiau, jie turėtų kreiptis į tos mokyklos psichologą, o jeigu jo mokykloje nėra, tuomet į savo savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Jie turi pateikti prašymą mokyklos arba pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriui, pridėdami vaiko gimimo liudijimo kopiją ir kitų specialistų pažymas, jeigu tokių turi. Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., naudojant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro parengtą standartizuotą ir adaptuotą metodiką. Vertinimas nemokamas.
Kaip Paruošti Vaiką Mokyklai?
Vaikas mokyklai turi būti ruošiamas ne tik paskutinę vasarą prieš mokyklą. Kiekvieni vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus ruošiant vaiką mokyklai. Paskutiniai metai ypač svarbūs įgūdžiams, reikalingiems tolesnėje pasikeitusioje veikloje formuoti, todėl būtina skatinti vaiko domėjimąsi knygelėmis, kūrybiškumą, atliekant įvairius darbelius, lavinti rankų smulkiąją motoriką, skatinant spalvinti, karpyti, lipdyti, konstruoti. Reikia mokyti vaikus susikaupti ties veikla ir užbaigti ją.
Psichologiškai ruošiant vaiką, jam būtina sudaryti sąlygas veikiant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko savęs vertinimui didelės įtakos turi suaugusiųjų vertinimai. Jie turėtų būti pozityvūs, skatinantys, nežeminantys vaiko asmenybės. Vaikas turi būti mokomas bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Skatinkite domėjimąsi knygomis: Skaitykite vaikui, aptarkite perskaitytus kūrinius, lankykitės bibliotekoje.
- Lavinkite smulkiąją motoriką: Leiskite vaikui piešti, spalvinti, karpyti, lipdyti, konstruoti.
- Mokykite susikaupti: Skirkite vaikui užduotis, kurias jis turi atlikti nuo pradžios iki pabaigos.
- Ugdyti savarankiškumą: Leiskite vaikui pačiam apsirengti, susitvarkyti žaislus, pasiruošti pusryčius.
- Mokykite bendrauti: Skatinkite vaiką žaisti su kitais vaikais, dalintis žaislais, spręsti konfliktus.
- Ruoškite psichologiškai: Kalbėkite su vaiku apie mokyklą, atsakykite į jo klausimus, papasakokite savo mokyklinių metų istorijas.
- Mokykite kantrybės: Paaiškinkite vaikui, kad ne viskas pavyksta iš karto, ir kad reikia įdėti pastangų, norint pasiekti tikslą.
- Pratinkite prie rutinos: Laikykitės dienos režimo, nustatykite miego ir mitybos laiką.
Ką Daryti Paskutinėmis Vasaros Dienomis?
Artėjant mokslo metų pradžiai, svarbu sukurti teigiamą atmosferą aplink mokyklą.
- Pirkite mokyklos reikmenis kartu su vaiku: Leiskite jam išsirinkti kuprinę, penalą, rašymo priemones.
- Pratinkite prie būsimos dienotvarkės: Reguliuokite miegą ir mitybą, kad jie būtų kuo artimesni mokyklos tvarkaraščiui.
- Leiskite vaikui pasidžiaugti naujais daiktais: Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
- Atsakykite į vaiko klausimus: Kalbėkitės su juo apie mokyklą, papasakokite savo mokyklinių metų istorijų, paruoškite psichologiškai.
Ankstesnis Ar Vėlesnis Ugdymas: Ką Sako Specialistai?
Nors ir norisi išnaudoti gabaus vaiko potencialą, svarbiausia - tiksliai įvertinti jo savireguliacijos ir kitus gebėjimus. Neatkreipus dėmesio į šiuos įgūdžius kyla grėsmė, kad klasėje jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis už bendraklasius. Jam gali būti sunkiau nei bendramoksliams įsisavinti ugdomąjį turinį, o tai mažins tolesnę mokymosi motyvaciją ir pasitenkinimą mokykla.
Psichologė D. Švedavičienė teigia, kad vėliau išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą padaroma mažesnė žala nei skubant. Darželiuose vaikai yra mokomi ir ugdomi, tik kitais, jaunesnio vaiko raidą atitinkančiais būdais. Psichologė pataria tėvams įvertinti - gal verta neskubėti vaiko leisti į mokyklą, o tiesiog nukreipti į būrelį ir taip sustiprinti konkrečius jo gebėjimus dar prieš einant į pirmą klasę.
Galimos Problemos Anksčiau Pradėjus Lankyti Mokyklą
Kai tėveliai leisdavo vaikus į mokyklą anksčiau, neatlikus jų brandumo įvertinimo, dalis nebrandžių vaikų problemų išryškėdavo jau pirmoje klasėje. Jie sunkiau sukaupdavo dėmesį, nesuspėdavo atlikti užduočių, būdavo pastebimi mokymosi sunkumai. Pasitaikydavo atvejų, kai tokius vaikučius mokyklų specialiojo ugdymo komisijos atsiųsdavo į pedagogines psichologines tarnybas, kad būtų išaiškintos mokymosi sunkumų priežastys ir pritaikyta ugdymo programa. Būna liūdna, kai akivaizdžiai matyti, kad vaiko nesėkmių priežastis ta, jog jis per anksti išleistas į mokyklą.
Kitos problemos gali išryškėti paauglystėje, kai išsiskiria jo ir bendraklasių interesai. Dėl savo vaikiškesnio elgesio bei požiūrio toks vaikas kartais patiria bendravimo problemų su klasės draugais, jaučiasi izoliuotas. Norint išvengti šių problemų ir buvo pradėtas vertinti vaikų, norinčių anksčiau lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę arba mokyklą, brandumas.
Vaikui pirmoje klasėje labai svarbu patirti sėkmę. Nuo to labai daug priklauso ir jo mokymosi motyvacija bei savęs vertinimas.