Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš jų - įvairūs negalavimai, kurių priežastys gali būti labai skirtingos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius kaista žandai nėštumo metu, jų priežastis ir būdus, kaip palengvinti simptomus.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu (NPV)
Pykinimas ir vėmimas yra vieni dažniausių nėštumo simptomų, kurie gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Skiriami trys NPV sunkumo laipsniai:
- Lengvas: pykinimas nėra nuolatinis, vėmimas 3-4 kartus per dieną.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
- Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Taip pat gali pasireikšti elektrolitų disbalansas (netenkama kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra gali pakilti iki 38 °C, padažnėja pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia, gali išsivystyti išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
Preeklampsija ir eklampsija
Jeigu aukščiau minėti požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.), tai gali būti preeklampsija. Skiriama lengva ir sunki preeklampsija. Eklampsija yra sunki preeklampsijos forma.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir gastritas
Nėštumo metu moterys gali patirti įvairių virškinimo problemų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) ir gastritą.
Taip pat skaitykite: Pilvo skausmo priežastys
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) pasireiškia šiais simptomais:
- Meteorizmas.
- Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta).
- Sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių.
- Taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
Gastritas pasireiškia šiais simptomais:
- Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas iki 37 nėštumo savaitės. Skiriami du laikotarpiai:
- Iki 22 sav.
- 22-37 sav.
Priešlaikinio gimdymo priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir pėdų kaitimas
Vaisiaus judesių stebėjimas
Vaisiaus judesius rekomenduojama stebėti nuo 18-20 nėštumo savaitės. Kaip elgtis:
- Nuo 18-20 sav. iki 30 sav.
- Nuo 30-31 sav.
- Per 12 val.
- Iki 37 sav.
Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Nuo 32-33 sav. Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.
Braxton Hicks sąrėmiai
Braxton Hicks sąrėmiai - tai gimdos susitraukimai, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją šiais atvejais:
- Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
- Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės prastai.
Ką daryti prasidėjus sąrėmiams?
Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu atsiradę raudoni žandai: ką reikia žinoti
Ausų kaitimas: prietarai ir tikrovė
Daugelis žmonių yra girdėję prietarus apie kaistančias ausis. Lietuvių liaudies tradicijoje dešinės ausies kaitimas dažniausiai siejamas su teigiamais dalykais - kažkas apie jus kalba gera, giria arba prisimena maloniai. Jei kaista kairė ausis, tai gali reikšti, kad kas nors ant jūsų pyksta arba šneka už nugaros.
Tačiau svarbu suprasti ir tikrąsias ausų kaitimo priežastis. Pirmiausia, ausys kaista dėl padidėjusio kraujo tiekimo. Tai gali nutikti dėl emocinių reakcijų - kai jaučiamės susijaudinę, sugėdinti ar supykę, kraujagyslės išsiplečia, ir ausys tampa raudonos bei karštos. Kitas dažnas priežastis - hormonų svyravimai. Moterys dažnai patiria ausų kaitimą menstruacinio ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu. Kartais ausų kaitimas gali signalizuoti apie sveikatos problemas, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, alergiją ar net infekciją.
Kaip išlikti gaiviai ir žvaliai vasarą nėštumo metu?
Vasaros karščiai - išbandymas visiems jautriems žmonėms, o ypač būsimoms mamoms. Štai keletas patarimų, kaip išlikti gaiviai ir žvaliai:
- Dienos pradžiai - dušas. Teisinga karštos dienos pradžia - vasarošiltis 36-37 laipsnių dušas, šaltesnio tikrai nereikia. Kvapni dušo želė su pipirmėtėmis suteiks dar ir ilgalaikį vėsinantį pojūtį. Nesišluostykite, tegu odą nudžiovina oras.
- Plaukų trinkimas. Šampūnai su mėtų ir/arba rozmarinų ekstraktais gaivina dar ilgai po galvos trinkimo ir stabdo prakaitavimą. Gera atgaiva tarp plaukų trinkimo - į galvos odą įtrinti atšaldyto rozmarinų nuoviro.
- Kremai. Vietoj įprastų kūno losjonų naudokite lengvesnius losjonus ir vėsinančius gelius. Krištolinio tyrumo alternatyva - kūno purškikliai. Vėsinančias odos priežiūros priemones laikykite šaldytuve.
- Veido priežiūra. Veido odai reikia papildomos porcijos drėgmės. Ištroškusiai odai patinka lengvi kremai ir geliai. Jie greit susigeria, nelimpa, o garuodami nuo odos suteikia dar ir vėsos pojūtį.
- Rankoms. Papurkšti delnus natūraliu antiperspirantu arba kelis sykius per dieną pabarstyti delnus kūdikių pudra arba plaštakas du kartus per dieną palaikyti ąžuolo žievės nuovire.
- Kad galva neįkaistų. Purkškite mineraliniu vandeniu.
- Pėdos. Pėdų pudra veikia kaip sugertukas, sugeria pėdų prakaitą. Jei pėdos patinusios, pamerkite kojas į vonelę: vėsus (apie 18 laipsnių) vanduo ir gaivinanti vonios druska. Paskui apsiaukite šaldytuve gerai atšaldytas medvilnines puskojines ir įsitaisykite sėdomis ar pusiaugula taip, kad galėtumėte patogiai atremti pakeltas ir ištiestas kojas.
- Blauzdos. Daugeliui nėščiųjų pažįstama problema: kylant oro temperatūrai storėja ir blauzdos. Priežastis: karštyje plečiasi kraujagyslės, venos suglemba, limfai vis sunkiau nutekėti.
Rožinė (Rosacea) nėštumo metu
Rožinė yra gana dažnas, lėtinis ir, deja, nepagydomas sveikatos sutrikimas. Visame pasaulyje rožine serga apie 45 milijonai žmonių, daugiausia šviesiaodžiai. Rožinę galime atpažinti iš raudonų, rausvų lopinėlių veido srityje, mažų pustulių, matomų kapiliarų įtrūkimų, taip pat pakitimų akių srityje. Akys gali dažnai perštėti, jos esti paraudusios, jautrios, alergiškos. Rožinę lydi ir kiti sveikatos sutrikimai, kaip labili nervų sistema, nusilpęs imunitetas ar (dažniausiai) gretutinės odos ligos - egzema, aknė, dermatitas.
Pradinėse ligos stadijose žmogaus veidas parausta tik veikiamas tam tikrų išorės ar vidaus dirgiklių. Dažniausiai tai - ultravioletiniai spinduliai, temperatūrų kontrastas, aštrus ar karštas maistas. Vidiniai dirgikliai susiję su nervine įtampa, jauduliu, gėdos jausmu, pykčiu. Iš pradžių paraudimas atsiranda ir netrukus praeina nesukeldamas didelio diskomforto. Ilgainiui prasideda odos uždegiminės reakcijos, atsiranda mazgelių, panašių į aknės spuogelius. Raudonis laikosi nuolat, o rausvi plotai didėja. Kartais galime pastebėti ir „drugelio efektą“ - ties nosimi raudona juosta susiaurėja, ties žandais - praplatėja, panašėdama į drugelio sparnus.
Nors liga gali užklupti bet kurios lyties, amžiaus, rasės žmogų, rožine dažniausiai suserga 30 - 60 metų šviesiaodžiai žmonės, daugiau moterys. Didelę įtaką tam turi paveldimumas.
Priežastys, rizikos faktoriai, simptominis gydymas
Tiksli ligos priežastis iki šiol nenustatyta. Įtakos turi genetika, skrandžio ir žarnyno ligos, parazitai (pvz.: veido erkutė), ilgas ir dažnas buvimas saulėje ar soliariumuose, silpnos kraujagyslių sienelės, kai kurie medikamentai (pvz., kortikosteroidai, plečiantys kraujagysles preparatai), psichikos ligos. Negydoma liga progresuoja. Skruostai, nosis paburksta, mazgeliai pradeda pūliuoti. Kartais simptomai pereina ir į akis - jos tampa jautrios, paraudusios, alergiškos, gali būti pažeidžiama ragena.
Simptominio gydymo metodų yra daug. Pavyzdžiui, veido priežiūros priemonės, stiprinančios kapiliarus, mažinančios odos reaktyvumą, sudirgimą, apsaugančios nuo saulės. Labiau pažengusiems ligos atvejams taikomas medikamentinis gydymas ar chirurginė lazerinė terapija. Žinoma, pirmiausia reiktų vengti intensyvios saulės spinduliuotės, alkoholio, rūkymo, aštraus maisto, staigaus temperatūrų pasikeitimo. Taip pat streso.
Psichologinis ligos aspektas
Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad rožinė sukelia daugiau ir stipresnių neigiamų emocijų, nei manyta anksčiau. Taip pat ir ryškesnius fizinius pojūčius. Pyktis, susijaudinimas, stresas, gėda ar baimė priverčia rožine sergančio žmogaus skruostus, nosį, kaktą skaisčiai nurausti. Žmogus galvoja apie savo išvaizdą, jaučiasi nepatogiai, tampa pažeidžiamas. Nervinė įtampa stiprėja, raudonis ryškėja. Atsiduriama užburtame rate. O kur dar jaučiamas nemalonus karščio, dilgčiojimo, niežulio pojūtis.
Sumažėja žmogaus pasitikėjimas savimi, smunka savivertė, pacientas vengia viešumos, žmonių susibūrimų, kalbėjimo prieš auditoriją ar kitų nepatogių jam situacijų. Neigiamos mintys, prislėgta nuotaika gali peraugti į depresiją ar socialines fobijas. Kai kurie įninka į alkoholį ar narkotines medžiagas.
Tinkamų sprendimų visuomet yra
Patariama apsilankyti pas psichoterapeutą, aptarti galimas terapines kryptis. Ypač aktuali grupinė terapija, kuomet žmogus atsiduria socialinėje terpėje ir po truputį stiprina pasitikėjimą savimi, susigrąžina turėtus socialinius įgūdžius. Siekiantiems pagelbėti sau savarankiškai specialistai pataria rašyti dienoraštį. Jame sudėti pastebėjimus, kokiose situacijose, kokiomis aplinkybėmis žmogus raudonuoja. Kokie jausmai ir baimės aplanko, ko galima išvengti, o su kuo paprasčiau susidoroti. Pravartu pabandyti prisiminti visas situacijas, kai liga neleido ko nors pasiekti ar privertė pasielgti kitaip, nei norėtųsi. Ieškoti sprendimų ir išeičių. Skirti laiko savianalizei, kas be galo svarbu.
Be to, neužmiršti lankytis pas dermatologą. Daugelio simptominių gydomųjų priemonių efektyvumas įrodytas moksliškai, tad naudojant jas nuolat ir pastebint teigiamus rezultatus, pasitikėjimas savimi irgi po truputį grįš.
Galiausiai suvokti, jog daug kas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Nereikia bijoti savo ligos ar jos gėdytis. Taip aplinkiniams nesudarysite savimi nepasitikinčio ir kompleksuojančio žmogaus įspūdžio ir net nustebsite, kad ilgainiui mažai kas kreips dėmesį į jūsų rausvus skruostus.
Infekcinė eritema nėštumo metu
Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių. Angliškai ši liga vadinama „slapped cheek syndrome“. Įprastai susergama per 1-2 sav. (5-15 d.) nuo kontakto su užsikrėtusiuoju. Tačiau šis virusas klastingu laikomas dėl to, kad užkrėsti kitus galima likus ~10 dienų dar iki pasirodant bėrimams. Taigi, mažiausiai savaitę nuo ligos pradžios jokių simptomų ligonis gali nejusti, o vėliau atsiranda bėrimas ant skruostų, besitęsiantis iki kelių dienų. Po to bėrimas išplinta po visą kūną (dažniausiai rožinių darinių ant galūnių, liemens). Jis išlieka iki 1-3 sav., vietomis šviesėja, iš tolo primena tinklą.
Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas simptominis gydymas. Jeigu infekcine eritema užsikrėtė nėščioji, rizika, kad infekciją ji perduos ir vaisiui, siekia apie 30 proc. Didžiausia galima komplikacija (5-10 proc. visų atvejų) - vaisiaus žūtis.
Spuogai nėštumo metu
Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali sukelti įvairių odos problemų, įskaitant spuogus. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.
Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Prieš vartojant vaistus nuo spuogų, būtina išsiaiškinti ar jie nėra kenksmingi vaisiui.
Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė”) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.
Ką daryti?
Nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas. Kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, negali būti vartojamas nėščiųjų, nes gali pažeisti vaisių.
Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali keltis spuogelių.
Pirštų tinimas nėštumo metu
Dažnai tinimai yra normali, nėštumui būdinga būsena. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai, t.y. Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje. Gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo. Avėkite patogius batus. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose. Mankštinkitės. Išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką padeda judėjimas. Pasikonsultuokite dėl kompresinių kojinių nešiojimo. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės. Nebūkite lauke per karščius. Užtikrinkite normalų kalio kiekį. Kalis skatina druskų, o drauge su jomis ir vandens pertekliaus, pasišalinimą iš organizmo. Jeigu kamuoja dideli patinimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų su kaliu vartojimo. Druską vartokite saikingai. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 5 g druskos, nes joje esantys natris ir chloridas reikalingi normaliam skysčių balansui, raumenų ir nervinių impulsų veiklai, skrandžio sulčių susidarymui ir kt. Venkite arba labai sumažinkite kofeino turinčių gėrimų suvartojimą. Nedideli kofeino kiekiai veikia, kaip diuretikai, t.y. skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą iš organizmo. Nereikia sumažinti išgeriamo vandens kiekio! Vandens ribojimas yra viena dažniausiai daromų klaidų, susidūrus su tinimais nėštumo metu. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens. Negerkite šlapimą varančių arbatų, maisto papildų ar kitų preparatų, vaistų! Organizme kaupiantis skysčiams gydytojas gali paskirti įvairių diuretikų, tačiau nėštumo metu jie įprastai skiriami tik esant preeklampsijai. Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.