Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria vaiko susilaukę tėvai, - kūdikio miegas. Tam, kad vaikas užmigtų greitai ir be pykčių, tėvai išbando daug būdų. Vienas tokių būdų - muzika, ypač Mocarto kūriniai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip muzika gali padėti lavinti kūdikio gabumus pirmaisiais mėnesiais, kokią įtaką daro tam tikri garsai ir kaip tėvai gali efektyviai išnaudoti muzikos terapiją.
Vakaro Rutina ir Režimo Laikymasis
Vaikų priežiūros specialistai kaip vieną efektyviausių rekomenduoja režimo laikymąsi. Vakare prieš einant miegoti patariama sukurti pasikartojančią dienotvarkę: pavyzdžiui, vaikas išmaudomas, pamasažuojamas, pavalgydinamas, jam padainuojama, paskaitoma pasaka, jis pasupamas ir panašiai. Tokia rutina padeda kūdikiui nusiraminti ir pasiruošti miegui.
Garsų Poveikis Kūdikių Raminimui
Kai kurie kūdikių tėvai pastebi, kad vaikas nurimsta išgirdęs tam tikrus garsus: vieniems patinka skalbimo mašinos ūžesys, o kiti atsipalaiduoja išgirdę lėtą klasikinę melodiją. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą.
Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika.
Muzikos Terapija ir Jos Nauda
Galime atsipalaiduoti vien tik pasileisdami muziką, bet terapija apima ir tokį procesą, kai dirbama su žmogumi ir jo jausmais. Netgi sujungiant keletą terapijos rūšių, kartu derinant dailės terapiją, biblioterapiją su įvairiomis atpalaidavimo technikomis, galima pasiekti visai neblogų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Terapeuto skatinamas žmogus pradžioje būtų skatinamas atpažinti, kas su juo vyksta, kokie jo išgyvenimai, ką jis jaučia, kokie potyriai, kokios problemos. Tiesiog muzika užmezga pradinį kontaktą, ir tai gali vykti ne vieno terapijos seanso metu, ne per vieną kartą. Kartais pavyksta jį užmegzti, bet, su muzika tai pavyksta efektyviau. O paskui jau, žinoma, viskas priklauso nuo nusiskundimų. Be streso, mes išgyvename ir nerimą, depresišką nuotaiką. Tai dažniausiai priklauso nuo mūsų minčių.
Kai žmogus atsiveria, dėl muzikos jam lengviau kalbėti apie tas mintis ir savo jausmus bei išgyvenimus, tuo pačiu - kognityviškai keisti netinkamus ir klaidingus įsitikinimus ir skatinti keisti savo elgesį. Psichologija ir paremtas tas prichoterapinis procesas. Žinoma, priklausomai net nuo instrumento parinkimo, nuo muzikos tempo, tai modeliuojama. Jei žmogus depresiškas, labiau tiktų stimuliuojanti muzika, jeigu jis dirglesnis, - raminama muzika.
Muzikos Poveikis Neišnešiotiems Kūdikiams
Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega. Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo audio įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Jai nesant šalia, mažylis jausis saugiau girdėdamas įraše užfiksuotus meilaus kalbinimo žodžius ar švelnią dainą.
Mocarto Muzikos Poveikis Kūdikiams
Mocarto muzikos klausytis rekomenduojama dar nėštumo metu. Ji veikia raminamai ir turi reigiamą poveikį būsimajam vaikeliui. Jeigu būsimoji mama reguliariai klauso tos pačios muzikos, gimus kūdikiui, jis atpažįsta nėštumo metu girdėtas melodijas, tai suteikia jam saugumo ir ramumo poveikį.
„Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų“, - teigia Ž. Jankauskienė.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Handelio - tiesiog atpalaiduojantis poveikis.
Tyrimai apie W.A. Mocarto Muzikos Poveikį
Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai.
Muzika Gimdymo Metu
Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras.
Lopšinės ir Jų Nauda
Kuris neatsimename mamos balso, nuraminančio ir padedančio greičiau atsidurti sapne? Be šios raminamosios funkcijos, lopšinės ugdo vaiko gabumus, padeda jam stotis ant kojų ir kalbėti. Užsienio mokslininkai įsitikinę, kad lopšinių dainavimo nauda yra neginčijama.
Klaipėdos universiteto senato pirmininkė profesorė Daiva Kšanienė sakėsi tikinti lopšinių poveikiu. Pirmoji iš visų lopšinės funkcijų - padėti vaikui užmigti ir išmokti pirmosios rutinos. Užsienio gydytojai ilgai tyrė kūdikių elgseną ir vystymąsi. Nuo pat gimimo vaikai pasaulį stipriausiai jaučia garsais. Nervų sistema formuojasi ne tik klausantis balsų, instrumentų skambėjimo, bet ir gyvo dainavimo. Lopšinės elementai, kartojimas, ritmas, sąskambis ir aliteracija turi stiprų poveikį. Kalbėjimas, be abejo, yra didžiulė nauda vaiko kalbos vystymuisi, tačiau dainavimas - žymiai efektyvesnis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Lopšinės dažniausiai dainuojamos kartojant kažkokį judesį. Tai gali būti lovelės lingavimas ar vaiko supimas ant rankų. Visi šie veiksmai vysto pusiausvyros, koordinacijos ir judėjimo pojūčius. Pasak prof. Dainavimas naudingas ne tik vaikui, bet ir tėveliams. Dainuojant užsimezga stiprus ryšys, kuris vėliau perauga į glaudų bendravimą. Tai taip pat gali būti nusiraminimo procesas po sunkios dienos.
Muzika ir Vaikų Ugdymas
Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Asta: Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika.
Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo.
Angelė: Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.
Muzikos Įtaka Vaiko Raidai
Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.
Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus.
Mokslininkams taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta.
Prenatalinis Muzikinis Ugdymas
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją.
Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.
Prenatalinio Muzikinio Ugdymo Nauda:
- Teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi
- Padeda pasiekti aukštesnį intelektą
- Teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją
- Mažina nėščiųjų nervingumą ir gimdymo baimę
- Skatina teigiamas emocijas
- Skatina vyrų įsitraukimą į nėštumą ir bendravimą su vaiku
Muzikos Poveikis Negimusiam Vaikui
Muzikiniai garsai - tai visų pirma harmonija. Panašiai muzikiniai garsai veikia ir žmogaus jausmus, emocijas, psichiką. Tokiu pat būdu muzika gali veikti ir dar negimusį vaiką. Muzikinė vibracija - tai lyg užkoduotos emocijos. Augantį ir besiformuojantį mažylį iš visų pusių veikia įvairūs garsai. Motinos įsčiose vaikas įgauna formas, užkoduotas tėvų genų. Muzika padeda jam harmoningai formuotis. Šis poveikis yra pats stipriausias iš visų veikiančių mažylio augimą ir vystymąsi poveikių.
Pradedant nuo 20-24-osios nėštumo savaitės vaisius reaguoja į muzikinius tonus, prasiskverbiančius į gimdą, jeigu jų stiprumas viršija gimdos pagrindinį triukšmą. Bacho ir Pergoleze muzika priverčia jį apmirti „polėkyje“. Šopenas nuteikia romantinei nuotaikai. Sunkaus roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukelia neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradeda neramiai, dažnai skausmingai, judėti. Jeigu jam patinka kokia nors ypač ritminga melodija, jis gali pradėti švelniai judėti.
Rekomendacijos Nėščiosioms
- Svarbu, kad muzika patiktų ir motinai, ir kūdikiui: jei motina jausis gerai klausydama pasirinktos muzikos, vaikas taip pat nepatirs streso.
- Rami muzika nėštumo metu užtikrins kūdikio ramybę jam gimus: būdamas pilve kūdikis ne tik girdi sklindančią muziką, bet ir ją atsimena.
- Klasikinė muzika - geriausia: ištirta, jog klasikinė muzika vaisių veikia geriausiai. Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų kūriniai yra dinamiški, tiek intensyvūs, tiek ramūs.
- Mama turi ir pati dainuoti: motina turėtų dainuoti taip pat ir dar negimusiam vaikeliui. Kūdikis girdės ne tik iš išorės sklindančią mamos dainą, bet ir iš vidaus, per jos balso stygas, diafragmą atvirpančius tonus, kurie prisidės prie turtingos melodijos.
- Reikėtų vengti monotoniškų ar įkyrių garsų: kūdikius monotoniški ar įkyrūs garsai gali paveikti lygiai taip pat neigiamai, kaip ir suaugusius.
Muzika ir Kūdikio Vystymasis Pirmaisiais Gyvenimo Metais
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams - mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”.
„Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė. Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo.
Mitai Apie Muziką Nėštumo Metu
Yra keletas mitų, susijusių su muzikos poveikiu nėštumo metu, kuriuos svarbu paneigti:
- 1 mitas: Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė.
- Kodėl tai netiesa? Nes po širdimi augančio mažylio ugdymo sistema yra visai kitokios prigimties! Moteriai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn, pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių.
- 2 mitas: Muzikuoti nėra svarbu.
- Kodėl tai netiesa? Nes jau seniai žinoma, kad dar po širdimi esantį vaisių supantys garsai, t. y. motinos dainavimas, jos širdies plakimas, žarnyno veikla ir išorėje sklindantys balsai, veikia vaisių. Vaisiaus intelektas dižiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties.
- 4 mitas: Intelekto didinimas nesvarbu.
- Kodėl tai netiesa? Nes vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas.