Įvadas
Nevaisingumas yra aktuali problema, paliečianti daugelį porų visame pasaulyje. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininiai metodai, padedantys poroms pastoti, kai natūralus apvaisinimas yra neįmanomas. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik kur vyksta kiaušialąstės apvaisinimas moters organizme, bet ir pagalbinio apvaisinimo metodus, jų istoriją, etines dilemas ir teisinius aspektus Lietuvoje.
Pagalbinio Apvaisinimo Istorija ir Raida
Pagalbinio apvaisinimo istorija siekia XIX a. pabaigą. XIX a. pabaigoje mokslininkų pradėti eksperimentai reiškė bandymą nuo jo pabėgti. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as, atlikęs bandymus su daugybe gyvūnų rūšių, pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną.
Pirmasis apvaisinti moters kiaušinėlį mėgintuvėlyje pavyko JAV ginekologui Johnui Rockui. Po ilgų bandymų 1944 m. kartu su laborante Miriam Menkin jie pirmą kartą sėkmingai atliko apvaisinimą ne moters kūne. Pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą 1959 m. pateikė kinų biologas Min Chueh Changas.
1973 m. australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį dirbtinai apvaisintos moters nėštumą. Deja, po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą. 1976 m. po dirbtinio apvaisinimo pastojo britų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą, ir 1978 m. liepos 26 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise.
2010 m. Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Taip pat skaitykite: Globos ginčai ir tarptautinis vaikų grobimas
Kur Vyksta Apvaisinimas Natūraliai ir Pagalbinio Apvaisinimo Metodais
Natūralus Apvaisinimas
Paprastai apvaisinimas įvyksta moters kiaušintakyje, labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje. Ovuliacijos metu iš kiaušidės išsilaisvinusi kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kur susitinka su spermatozoidais. Jei spermatozoidui pavyksta prasiskverbti į kiaušialąstę, įvyksta apvaisinimas.
Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
Pagalbinis apvaisinimas atliekamas 2 būdais: specialiai paruoštos spermos įleidimas į gimdą (esant gimdos kaklelio gleivių patologijai, nepakankamai spermos kokybei, lytinio gyvenimo patologijai, neaiškios kilmės nevaisingumui) ir apvaisinimas mėgintuvėlyje (esant kiaušintakių patologijai, vyrų nevaisingumui, endometriozei ar kitoms priežastims), kuris gali būti netiesioginis ir tiesioginis.
Intrauterininė inseminacija (IUI): Ši procedūra apima specialiai paruoštos spermos įleidimą tiesiai į moters gimdą. Tai palengvina spermatozoidų patekimą į kiaušintakius ir padidina apvaisinimo tikimybę.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Šis metodas apima kiaušialąsčių apvaisinimą už moters kūno ribų, laboratorijoje. IVF metu iš moters išgauta kiaušialąstė (ar kelios) yra įdedama į petri lėkštelę su specialiu mediumu. Ten taip pat yra įšvirkščiamas tam tikras kiekis spermatozoidų (dažniausiai ~75 000). Tuomet vyksta inkubacija, t.y. Po ~18 val.
Kaip Vyksta Pagalbinis Apvaisinimas IVF Metodu?
- Konsultacija ir tyrimai: Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos.
- Kiaušidžių stimuliacija: Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
- Kiaušialąsčių paėmimas: Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze.
- Spermos surinkimas: Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.
- Embrionų auginimas: Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę.
- Embriono perkėlimas: Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
Nevaisingumo Statistika ir Tendencijos
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų bent kartą gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. 9,0 proc. 20-44 metų moterų negali pastoti bent 1 metus laiko. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, 20-30,0 proc. nevaisingumo atvejų būna dėl vyrų nevaisingumo, 20-35,0 proc. - dėl moterų, 25-40,0 proc. - dėl abiejų partnerių, o 10-20,0 proc. atvejų nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Taip pat skaitykite: Natūralus ir pagalbinis apvaisinimas
Dažniausiai pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos 30-39 metų moterims. Vidutiniškai po pirmosios pagalbinio apvaisinimo procedūros pastoja ir pagimdo apie 25,2 proc. moterų. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, pasaulyje kasmet įvyksta apie 1,5 mln. apvaisinimo ciklų, iš kurių gimsta apie 350 tūkst. naujagimių.
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Ypatumai Lietuvoje
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.
2016 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tų pačių metų vasario mėnesį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras ir pirmoji valstybinė pagalbinio apvaisinimo laboratorija.
Etiniai ir Moralės Klausimai
Nors dirbtinis apvaisinimas padeda daugeliui porų susilaukti vaikų, jis taip pat kelia etinių ir moralinių problemų. Kai kurie kritikai teigia, kad toks būdas atskiria santuokinio akto elementus, vaikas traktuojamas kaip objektas, pažeidžiama „kūno kalba” (atstoja santuokinį lytinį aktą). Be to, toks būdas kritikuojamas dėl perteklinių embrionų sukūrimo ir sunaikinimo, eugenikos, vaisiaus redukcijos.
Pagalbinio Apvaisinimo Laboratorijos Svarba
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Svarbu, kad laboratorijoje būtų užtikrintos aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, bei naujos technologijos.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos simptomai ir pokyčiai
tags: #kur #vyksta #kiausialastes #apvaisinimas