Gyvūnų gerovė ir apsauga yra svarbus klausimas Lietuvoje, sulaukiantis vis didesnio visuomenės dėmesio. Šiuo metu galiojantys gyvūnų globos reglamentai yra nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą ir apsaugą nuo žiauraus elgesio.
Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pasiūlė plėsti gyvūnų, kuriems netaikomos laukinės gyvūnijos priežiūros nelaisvėje taisyklės, sąrašą. Jo įregistruota Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisa, kuriai Seimas bendru sutarimu pritarė, siekiama labiau atsižvelgti į gyvūnų gerovę. K. Mažeika pabrėžė, kad už prijaukintų laukinių paukščių, pavyzdžiui, povų, laikymą kaimo sodyboje, nesilaikant naujų europinių reikalavimų, gali būti skirta didelė bauda.
Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos vadovas Linas Petraška teigė, kad augintojams kyla problemų gaunant leidimus, nes sunku įrodyti, kaip tie augintiniai pas juos atsirado. Anot jo, sunku gauti dokumentus, patvirtinančius faktus apie anksčiau įsigytus egzotinius paukščius - kad pirko, paveldėjo ar gavo dovanų. L. Petraška nuogąstauja, kad griežti reglamentai gali paskatinti žmones atsisakyti egzotinių gyvūnų auginimo.
K. Mažeika teigė, kad išplėtus sąrašą, tokių gyvūnų nebūtų draudžiama laikyti ar jie nebūtų konfiskuojami, jiems nebūtų taikomos laukinės gyvūnijos priežiūros nelaisvėje taisyklės. Pasak jo, daugelyje ES šalių fazanai, papūgos ir kiti dekoratyviniai gyvūnai pripažįstami domestikuotais dėl jų naudojimo ir adaptacijos žmogaus poreikiams. Siūloma pataisa numato, kad domestikuotais gyvūnais būtų laikomi ir tie, kurie veisiami nelaisvėje keturis ar daugiau kartų, o jų elgesys ir fiziologiniai požymiai yra pritaikyti žmogaus poreikiams.
Prieštaravimai dėl sąrašo plėtimo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė mano, kad plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašo nereikia. Ji teigia, kad laukiniams ir kai kuriems egzotiniams gyvūnams užtikrinti laikymo sąlygas yra pakankamai sudėtinga, todėl jų vieta turi būti laisvėje. J. Morkūnaitė pabrėžė, kad dėl griežtesnių taisyklių atsikratomų augintinių antplūdžio centre kol kas nėra, tačiau dar nesibaigęs pereinamasis laikotarpis.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Leidimų išdavimas ir kontrolė
Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda ir jį panaikina Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), o kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pernai departamentas konfiskavo nemažai nelaisvėje augintų gyvūnų, daugiausia dėl to, kad nebuvo pateikti teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai arba laikymo leidimai. Agentūros duomenimis, buvo išduoti leidimai laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje. Pastebima mažėjimo tendencija, kuri siejama su nustatytais ribojimais aptverti mišką bei įrengti aptvarus vandens telkinių juostose. Daugiausia dėl leidimų kreipėsi Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Utenos ir Marijampolės regionų gyventojai. Dažniausiai buvo prašoma leidimų laikyti danielius ir tauriuosius elnius.
Gyvūnų globa Utenos rajone
Utenos rajono savivaldybės administracija yra pasirašiusi paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos. Su draugija galima susisiekti bet kuriuo paros metu.
Utenos rajono savivaldybėje galioja gyvūnų laikymo taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų vedžiojimą, maudymą ir kitus aspektus. Draudžiama vestis gyvūnus į vaikų žaidimų aikšteles, sporto aikštynus, kapines ir paplūdimius, išskyrus specialiai tam skirtas zonas. Taip pat draudžiama maudyti gyvūnus fontanuose ir šaltiniuose. Miške šuo be antsnukio gali būti tik vedamas už pavadėlio. Pavojingi ir koviniai šunys viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, privalo pranešti apie tai Utenos gyvūnų mylėtojų draugijai.
Namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsauga
Dr. Prof. Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos ypatumai Lietuvoje. Analizuojamos gyvūnų gerovės apsaugos etinės ir teisinės prielaidos, pateikiama šiuolaikinė namuose laikomų gyvūnų gerovės samprata. Tyrime nagrinėjami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir jų įgyvendinimo sistema. Numatyti reikalavimai įvertinti gyvūnų gerovės apsaugos prasme.
Tiek namuose laikomų, tiek benamių gyvūnų gerovės apsauga kelia daug problemų šiandieninėje visuomenėje. Galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina šių gyvūnų grupės gerovės apsaugos sistemos efektyvumo. Tai įtakoja ne tik teisinės, bet ir etinės bei socialinės priežastys. Vis didesnė visuomenės dalis išreiškia susirūpinimą dėl silpnos namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje bei valstybės ir institucijų formuojamos šios srities politikos. Sunkumus kelia neaiškiai apibrėžtas šių grupių gyvūnų statusas, nepakankamas pažeidimų tyrimo mechanizmas bei atitinkamų institucijų darbo trūkumai.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Gyvūnų gerovės samprata
Bendriausia prasme gyvūnų gerovę reikia suprasti kaip visų gyvūno poreikių patenkinimą. Tai apima fizinius, psichinius ir natūralumo poreikius. Nagrinėjant naminių gyvūnų gerovės sampratą, reikia atsižvelgti ne tik į šiuos poreikius, bet ir į tai, jog šie gyvūnai gyvena kartu su žmonėmis. Gyvendami tarp žmonių šie gyvūnai įgyja naujų poreikių, tokių kaip mokymasis ar bendravimas su šeimininku. Todėl negalima atskirti šeimininko ir augintinio kaip dviejų skirtingų "reiškinio" dalių. Augintinį suvokiant kaip būtiną ir svarbią asmens gyvenimo dalį, gyvūno gerovę reikia vertinti neatskiriant nuo buvimo žmonių bendruomenėje.
Jei gyvūnas yra užaugęs ne su žmogumi, jis neturės tam tikrų poreikių, tokių kaip bendravimas. Bet jei jis augo namuose, o vėliau jo neteko ir juo šiuo metu rūpinasi globos įstaiga, jo gerovė bus užtikrinta tuo atveju, jei galės patenkinti ir poreikius, atsiradusius dėl gyvenimo žmonių bendruomenėje.
Istorinis kontekstas ir filosofiniai aspektai
Žmogaus ir gyvūno santykis nuo pat seniausių laikų domino žmones. Gary Steiner nagrinėja žmogaus ir gyvūno santykio filosofinius aspektus. Dar 6 a. pr. m. e. Pitagoras pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, o Aristotelis nagrinėjo jų elgseną, gebėjimus, aprašė augalų, gyvūnų ir žmonių hierarchinę struktūrą. Žmogus užėmė aukščiausią vietą ir leido gyvūnus naudoti savo poreikiams patenkinti. Senajame Testamente taip pat nubrėžtas tam tikras gyvūnų ir žmonių santykis. Žmogus turi teisę naudoti gyvūnus savo reikmėms, jam suteikiama teisė juos valdyti.
Didelę įtaką gyvūnų gerovės apsaugos srityje padarė gyvūnų globos judėjimai. Anglija tapo pirmąja valstybe Europoje ir pasaulyje, kurioje buvo priimtas įstatymas, numatęs baudas ar įkalinimą gyvūnų kankintojams.
Šiais laikais mokslininkai jau įrodė gyvūnų gerovės svarbą. Todėl jau neapsiribojama tik nepageidaujamo elgesio gyvūnų atžvilgiu draudimais, bet ir nustatomi gyvūnų gerovę užtikrinti turintys reikalavimai, tokie kaip tinkamos gyvenimo sąlygos ar veterinarinės procedūros. Įstatymų priėmimas susijęs ir su įvairių organizacijų atsiradimu.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
Ypatingą reikšmę turėjo Europos taryba, kuri priėmė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl didesnės gyvūnų gerovės apsaugos ir gyvūnų teisių.
Gyvūnų gerovė vs. gyvūnų teisės
Kyla klausimas, kodėl turime saugoti gyvūnus? Ar todėl, kad jie turi teisę į tokią apsaugą, ar todėl, kad tokią teisę suteikiame mes? Egzistuoja skirtumas tarp gyvūnų gerovės ir gyvūnų teisių šalininkų. Gyvūnų gerovės šalininkai remiasi principu, jog reikia vengti skausmo sukėlimo gyvūnui ir bereikalingo žalojimo. Tačiau jie pripažįsta, kad gyvūnai gali būti naudojami žmonių poreikiams, jei gaunama nauda yra didesnė. Gyvūnų teisių šalininkai remiasi deontologiniu požiūriu. Jie teigia, kad gyvūnai turi tokias pačias teises kaip ir žmonės.
Priklausomai nuo to, kuriuo iš šių požiūrių remsis valstybės formuojama gyvūnų apsaugos politika, apsaugos laipsnis žymiai skirsis.
tags: #gyvunu #globa #reglamentai