Nėštumas ir gimdymas yra reikšmingi fiziologiniai pokyčiai moters organizme. Po gimdymo, moters kūnas patiria involiuciją, procesą, kurio metu organai ir sistemos grįžta į būklę, buvusią prieš nėštumą. Vienas iš klausimų, dažnai dominantis moteris po gimdymo, yra dubens kaulų susitraukimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip greitai vyksta šis procesas, kokie veiksniai jam įtakos turi ir ką svarbu žinoti.
Dubens Kaulų Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moters organizme išsiskiria hormonai, kurie atpalaiduoja sąnarių raiščius. Taip dubuo ruošiamas gimdymui, kad dubens kaulai taptų laisvesni ir šiek tiek prasiplečia, kad palengvintų kūdikio gimimą. Tai yra normalus fiziologinis procesas, leidžiantis kūdikiui sėkmingai praeiti gimdymo kanalą.
Gimdos Involiucija: Esminis Atsistatymo Procesas
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10-14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3-4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4-5 savaitėm po gimdymo.
Kaip Greitai Susitraukia Dubens Kaulai?
Nėra tikslaus laiko, per kurį dubens kaulai visiškai susitraukia ir grįžta į padėtį, buvusią prieš nėštumą. Paprastai, šis procesas trunka kelis mėnesius. Kai kurioms moterims tai gali užtrukti trumpiau, kitoms - ilgiau. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas organizmas yra individualus, todėl atsistatymo greitis gali skirtis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Veiksniai, Turintys Įtakos Dubens Kaulų Susitraukimui
Hormonai: Hormonų lygis po gimdymo palaipsniui normalizuojasi. Hormonai, kurie nėštumo metu atpalaidavo raiščius, mažėja, leidžiant dubens kaulams grįžti į pradinę padėtį.
Fizinė veikla: Reguliarūs fiziniai pratimai, ypač tie, kurie stiprina dubens dugno raumenis, gali padėti pagreitinti dubens kaulų susitraukimą.
Žindymas: Žindymas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai susitraukti. Tai netiesiogiai gali turėti įtakos ir dubens kaulų grįžimui į pradinę padėtį.
Gimdymo būdas: Manoma, kad po cezario pjūvio operacijos atsistatymo procesas gali būti šiek tiek lėtesnis, nes operacijos metu gali būti paveikti aplinkiniai audiniai.
Amžius ir bendra sveikatos būklė: Jaunesnės moterys, turinčios gerą bendrą sveikatos būklę, dažniausiai atsistato greičiau.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Ką Galima Padaryti, Kad Pagreitinti Atsistatymą?
Kegelio pratimai: Reguliariai atliekami Kegelio pratimai stiprina dubens dugno raumenis, kurie padeda stabilizuoti dubens kaulus. Reguliariai treniruojant raumenis, sumažėja stresinio šlapimo nelaikymo epizodų.
- Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu.
- Atsipalaiduokite. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite.
- Kai jūsų raumenys sustiprės, atliktie pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos. Kegelio pratimai bus dar efektyvesni jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais.
Taisyklinga laikysena: Taisyklinga laikysena padeda išlaikyti tinkamą dubens padėtį, o tai gali palengvinti atsistatymo procesą.
Fizinė veikla: Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, joga ar pilatesas, gali padėti sustiprinti raumenis ir pagerinti kraujotaką dubens srityje.
Mityba: Subalansuota mityba, turtinga kalciu ir vitaminu D, yra svarbi kaulų sveikatai.
Profesionali pagalba: Jei jaučiate stiprų skausmą ar diskomfortą, kreipkitės į kineziterapeutą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, kuris gali patarti ir parinkti tinkamus pratimus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Galimos Komplikacijos
Nors dubens kaulų susitraukimas po gimdymo dažniausiai vyksta be problemų, kartais gali pasitaikyti komplikacijų:
Dubens skausmas: Kai kurios moterys gali patirti ilgalaikį dubens skausmą po gimdymo.
Šlapimo nelaikymas: Susilpnėję dubens dugno raumenys gali sukelti šlapimo nelaikymą. Tai šlapimo nutekėjimas kosint, čiaudint, sportuojant, juokiantis, keliant sunkų svorį ir atliekant kitus judesius, kurių metu spaudžiama šlapimo pūslė. Tai dažniausiai pasitaikantis moterų šlapimo nelaikymo tipas. Jį paprastai sukelia fiziniai pakitimai kūne, atsiradę po nėštumo, gimdymo ir menopauzės.
Išangės sfinkterio pažeidimas: Gimdymo metu gali būti pažeistas išangės sfinkteris, sukeliantis išmatų nelaikymą.
Jei patiriate bet kurią iš šių komplikacijų, svarbu kreiptis į gydytoją.
Šlapimo Nelaikymas Po Gimdymo
Daug moterų susiduria su šlapimo nelaikymu po gimdymo. Gimdymas gali susilpninti dubens dugno raumenis ir pažeisti nervus, kurie kontroliuoja šlapimo pūslę. Dauguma šių problemų praeina po gimdymo atsistačius raumenims. Nėštumas. Vaisius gimdoje spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę (lataką, per kurį šlapinatės) ir dubens dugno raumenis.
Šlapimo Nelaikymo Tipai
Įtampos šlapimo nelaikymas: Tai šlapimo nutekėjimas kosint, čiaudint, sportuojant, juokiantis, keliant sunkų svorį ir atliekant kitus judesius, kurių metu spaudžiama šlapimo pūslė.
Ūmus šlapimo nelaikymas: Dar vadinamas hiperakyvia šlapimo pūsle. Šlapimo nelaikymo epizodai ištinka po staiga apėmusio stipraus noro šlapintis.
Funkcinis šlapimo nelaikymas: Žmonės, kenčiantys nuo šio tipo šlapimo nelaikymo, gali turėti ir kitų problemų - psichinės sveikatos, judėjimo, kalbos sutrikimų. Tai sukliudo jiems nueiti į tualetą.
Pertekliaus nelaikymas: Šlapimas išsiskiria todėl, kad šlapimo pūslė visiškai neištuštinama.
Mišrus šlapimo nelaikymas:
Pereinamasis šlapimo nelaikymas: Šlapimo nelaikymas pasireiškia laikinai, yra susijęs su liga (pavyzdžiui, šlapimo pūslės infekcija nėštumo metu).
Šlapimo Nelaikymo Gydymas
Šlapimo nelaikymas gydomas įvairiais metodais, gydytojas parinks jūsų atveju labiausiai tinkamą.
Elgesio terapija: Šis gydymas remiasi principu, kad pakeitus savo įpročius ir elgesį, galima išgydyti šlapimo nelaikymą. Viena svarbiausių sąlygų šiame gydyme - speciali mankšta dubens dugno raumenims.
Šlapimo pūslės treniruotė: Šlapimo pūslę galėsite kontroliuoti geriau, jei eisite į tualetą nustatytu laiku, kai dar nepajutote stipresnio noro šlapintis.
Svorio metimas: Viršsvoris lemia didesnį spaudimą raumenims aplink šlapimo pūslę. Dėl to gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimo pūslę.
Valgiaraščio pokyčiai: Tam tikras maistas ir gėrimai gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Jei jus kartkartėmis ištinka ši problema, turėtumėte vengti alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų, kavos ir arbatos (tiek su kofeinu, tiek be). Taip pat rekomenduojama vartoti mažiau skysčių po vakarienės, valgyti pakankamai maistinių skaidulų turinčio maisto, kad neužkietėtų viduriai.
Meskite rūkyti.
Medikamentai: Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai.
Mechaninės priemonės: Tarp populiariausių priemonių, skirtų moterų stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti - į makštį įvedamas standus žiedas.
Nervų stimuliacija: Kai kuriems žmonėms elgesio terapija ar vaistai - neveiksmingi. Tokiu atveju skiriama elektrinė nervų, kontroliuojančių šlapimo pūslę, stimuliacija. Tai vadinama neuromoduliacija.
Grįžtamasis biologinis ryšys: Šis metodas padeda išsiaiškinti ir geriau suvokti, kaip dirba jūsų organizmas. Ant šlapimo pūslės ir šlaplės raumenų uždedamas elektroninis pleistras. Iš jo einantys laidai sujungti su ekranu. Tai leidžia stebėti, kaip susitraukinėja jūsų šlapimo pūslės ir šlaplės raumenys.
Chirurginis.
Kateterizacija: Šis gydymas skiriamas tais atvejais, kai šlapimo pūslė niekada neištuštinama pakankamai. Ji gali likti neištuštinta dėl silpno raumenų tonuso, po operacijos ar stuburo traumų. Kateteris - tai plonas vamzdelis, kurį į šlapimo pūslę įveda gydytojas arba pats pacientas.
Gimdos Miomos ir Poveikis Nėštumui
Gimdos mioma - gerybinis auglys, susiformuojantis gimdos sienelėje arba ant jos. Gimdos miomos (kitaip - fibromos, lejomiomos) yra ne vėžiniai (t.y. gerybiniai) augliai. Miomos gali būti pavienės arba gali susiformuoti miomų grupė. Dažniausiai gimdos miomos neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui.
Pastojimas turint miomą: „Tiesiogiai“ miomos trukdo pastoti labai retai, pavyzdžiui, jeigu spaudžia kiaušintakį, trukdo judėti spermatozoidams ir pan.
Nėštumas turint miomą: Didelė mioma gali turėti įtakos ir vaisiaus dydžiui bei vystymuisi. Esama atvejų, kai, manoma, dėl miomos kūdikiai gimdavo deformuota kaukole, jiems išsivystydavo kreivakaklystė.
Gimdymas turint miomą: Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Vis tik, dažniausiai nėštumas neturi jokios įtakos miomoms.