Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje atsirado diskusijų dėl nealkoholinio alaus, vyno ir sidro pardavimo nepilnamečiams Lietuvoje. Socialinių tinklų nuomonės formuotojai ir susirūpinę piliečiai atkreipė dėmesį į galimą nealkoholinių gėrimų įtaką vaikų įpročiams ir alkoholio vartojimui ateityje. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime vaikiško šampano sudėtį ir atsakysime į klausimą, ar nepilnamečiams iš tiesų galima įsigyti nealkoholinio alaus, sidro ir vyno Lietuvoje.
Įstatyminė Bazė ir NTAKD Pozicija
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, alkoholiniu gėrimu laikomas gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus - didesnė kaip 0,5 procento). Šis įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius tik su alkoholinių gėrimų gamyba bei tiekimu rinkai, ir nustato tam tikrus apribojimus, įskaitant draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atkreipia dėmesį, kad šis draudimas netaikomas nealkoholinei produkcijai. Todėl, konkrečiu atveju kalbant apie nealkoholinių gėrimų (alaus, sidro ir šampano) pardavimą nepilnamečiams, nėra teisės aktų, draudžiančių tai daryti. Specialistė patvirtino, kad nealkoholiniais gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl nei pirkėjų amžius, nei prekybos laikas tokiems gėrimams nėra ribojamas.
NTAKD pozicija: „Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra draudžiama nepilnamečiams įsigyti ir vartoti nealkoholinius gėrimus: nealkoholinį alų, nealkoholinį sidrą, nealkoholinį vyną ar kt. Visgi, Departamentas rekomenduoja ūkio subjektams nepardavinėti tokių gėrimų nepilnamečiams, palaiko tokias ūkio subjektų iniciatyvas. Tačiau teisės aktų nuostatomis tai nėra draudžiama, tad tik sąmoningo bei atsakingo požiūrio besilaikantys ūkio subjektai pasirenka tokį kelią.“
Prekybos Tinklų Pozicija
Paklausta, kokia tvarka šiuo klausimu galioja prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė akcentavo, kad tiek alkoholiniais, tiek nealkoholiniais gėrimais prekiaujama laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Kadangi įstatymai nealkoholinio alaus, sidro, vyno pardavimo skirtingo amžiaus pirkėjams neriboja, vadovaudamiesi jais vienodą tvarką taikome visiems savo pirkėjams. Priešingu atveju, tai būtų traktuojama kaip diskriminacija dėl asmens amžiaus. Tokia pati tvarka galioja ir IKI prekybos tinklo parduotuvėse. „Nepilnamečiams nealkoholiniai gėrimai yra parduodami“, - vienu sakiniu į užklausą atsakė šio tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Specialistų Nuomonės ir Rizikos
NTAKD vertinimu, nealkoholiniai gėrimai gali prisidėti prie alkoholio daromos žalos mažinimo, jei geriantys žmonės pakeis jais įprastus alkoholinius gėrimus, tačiau vaikams šis aspektas dažniausiai nėra aktualus. Departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pabrėžė: „Nealkoholiniai gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius, nepastebimai gali pratinti prie alkoholio, didinti šių gėrimų socialinį priimtinumą bei populiarinti alkoholinių gėrimų prekės ženklus tarp vaikų. Todėl ne tik valstybė įstatymais turi saugoti vaikus, bet ir tėvai turi aiškiai nubrėžti ribas, kad alus be alkoholio ar su juo nėra skirtas vaikams.“
Ji pasidalijo kitų šalių specialistų duomenimis, įrodančiais, kad duodant vaikams net ir nealkoholinio alaus, jie pripratinami prie kartaus apynių skonio, dėl to vėlesniame gyvenime kyla rizika vartoti alkoholį. JAV mokslininkai atliko tyrimą ir jo metu nustatė, kad net alaus kvapas sukelia malonumo poveikį smegenyse, todėl skatina žmogų vartoti alų - be alkoholio ar su juo.
NTAKD atstovė akcentuoja, kad tai, ar asmenys iki 20 metų amžiaus ieškos, pirks ir išmėgins nealkoholinius gėrimus, pirmiausia priklauso nuo aplinkos požiūrio į jų vartojimą, pavyzdžiui, šeimoje, artimiausioje aplinkoje, todėl svarbu taikyti įvairias prevencines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemones. Didžiulę įtaką vaikų ir jaunuolių suvokimui apie įvairių teigiamų ir neigiamų elgesio formų priimtinumą ir nepriimtinumą gali daryti mokykla. Lietuvoje prevencija mokyklose vykdoma dviem kryptimis - socialinio emocinio ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją mokyklose į prevencinę veiklą turi būti įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Specialistai skatina tėvus stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais ir kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai, nes tai yra neatsiejama prevencijos dalis.
Vaikiško Šampano Draudimas: Kodėl Jis Buvo Įvestas?
Dar 2019 m. rudenį įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios uždraudė gaminti ir parduoti „vaikišką“ šampaną, žaislus ir kitas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą. Šiuo draudimu siekta stiprinti vaikų sveikatą, formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, mažinant alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio paplitimą. Įstatymo pataisų autorių teigimu, alkoholinius gėrimus ir jų tarą imituojantys maisto produktai, įskaitant nealkoholinius gėrimus, žaislai ar kitos prekės, kurios yra skirti vaikams ir paaugliams, pavyzdžiui, vaikiškomis aplikacijomis apipavidalintas vaikiškas šampanas ar vaikiškas punšas, ugdo jaunimo įprotį vartoti alkoholį ir yra susijęs su suaugusiųjų tolerancija jaunimo alkoholio vartojimui.
Tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė: „Jeigu norėtume, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys suprogramuojamas nuo to amžiaus, kada jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau, yra logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau, kad tabako kontrolės srityje, tokie sprendimai galioja daugelį metų. Ir kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą.“
Taip pat skaitykite: Kur kirpti vaiką Vilniuje pigiau?
Vis dėlto, A. Veryga pabrėžė, jog yra nerimą keliančių klausimų. Vienas iš jų - ar nealkoholinio vyno ar alaus gėrimų reklamos gali skatinti vėlesnį alkoholio vartojimą, kitas - ar šie gėrimai formuoja įpročius vartoti alkoholį. Seimo narys taip pat teigė, jog nealkoholinis alus ar vynas nėra populiarūs gėrimai nepilnamečių tarpe. „Nesu pastebėjęs, kad nepilnamečiai pirktų šiuos gėrimus, jiems yra skanesnių nealkoholinių gėrimų. Turbūt šie gėrimai reklamuojami ne nepilnamečių auditorijai“, - teigė A. Veryga.
Nealkoholinio Alaus Sudėtis ir Poveikis Sveikatai
Sveikos mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė atkreipia dėmesį, kad nealkoholinis alus perkamas vaikams kaip gaivusis gėrimas. Tačiau ar iš tiesų laipsnių neturintis, tačiau alumi besivadinantis gėrimas, yra tinkamas vaikams? Teisės aktuose nurodyta, kad nealkoholinis alus - putojantis nealkoholinis gėrimas, kuris gaminamas fermentuojant alaus misą alaus mielėmis ir kuriame fermentacija sustabdyta arba alkoholio kiekis sumažintas leistinais būdais taip, kad etilo alkoholio koncentracija jame neviršija 0,5 tūrio proc. Nealkoholinis alus savo sudėtimi labai panašus į saldintą gėrimą, kuriame cukrų nuo 2 iki 4 g: išgėrus 0,5 l, gaunama nuo 2 iki 4 šaukštelių cukraus. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama neviršyti 5 šaukštelių cukraus. R. Bogušienė tvirtina, kad „Nealkoholinio alaus skoninės savybės nuo alkoholinio faktiškai nesiskiria, todėl jis neturėtų būti prilyginamas gaiviajam gėrimui“.
Vynas: Nuo Aristokratijos Simbolio Iki Kontroversijų Objekto
Vynas visais amžiais buvo kilnumo ir socialinės gerovės simbolis. Aristokratų šeimos, save ir savo svečius gerbiantys miestelėnai pirkdavo pačių geriausių vynuogių derliaus metų vyno iš garsiausių vyndarių ir kaupdavo vyno atsargas. Vyną reikia mokėti pasirinkti, žinoti, su kuo ir kaip jį gerti, ką apie jį kalbėti, - tik tada galėsite juo iš tiesų mėgautis. Turbūt nėra kito tokio augalo, apie kurį būtų sukurta tiek legendų, padavimų, literatūros kūrinių, kaip vynmedis. Lygiai kaip vynuogių vynas - labiausiai išgarbintas gėrimas mituose, poezijoje ir prozoje.
Mokslininkų nuomone, vynuogių vynas gali būti naudingas organizmui, tačiau tai priklauso nuo paties žmogaus, jo mąstymo, gyvenimo būdo bei vidinės kultūros.
Pažvelgus į pasaulio „vyno žemėlapį“ matyti, kad Europoje pagaminama 2/3 viso jo kiekio. Daugiausia - Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Taip pat skaitykite: Vaikiškas žvejo rinkinys
Kaskart, kai reikia rinktis vyną, suglumina jo rūšių gausybė ir įvairovė. Tik geri vyno žinovai gali išsirinkti reikiamą. Lietuva nėra vyndarių kraštas, todėl neturime ir tokių vyno vartojimo kultūros tradicijų kaip Prancūzijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje.
Vyno Kilmė ir Istorija
Vynas - suraugintų vynuogių sulčių alkoholinis gėrimas. Pats žodis „vynas“ kilęs iš lotyniškojo vinum, o šis sietinas su graikišku oinos. Vynu žmonės džiaugiasi jau 9000 metų. Senovėje jis vertintas ne tik kaip svaigusis gėrimas, bet ir kaip ilgai išsilaikantis maisto prodūktas.
Iki XVII amžiaus pradžios vynas laikytas vieninteliu gėrimu, grąžinančiu jėgas. Tik XVII amžiuje iš Centrinės Amerikos į Europą atkeliavo šokoladas, iš Arabijos - kava, iš Kinijos - arbata. Danijoje sparčiai tobulėjo vandens valymo technologijos, miestų vandentiekiais plūstelėjo švarus geriamasis vanduo. Virš vyno daryklų pakibo išnykimo grėsmė. Tačiau vyną išgelbėjo… stikliniai buteliai.
Kas Lemiam Vyno Kokybę?
Apibendrinant galima sakyti, kad vyno kokybė priklauso nuo dviejų svarbiausių dalykų - vynuogyno ir vyndario. Vynuogyno vieta, dirvos sudėtis, klimatas, vynuogių veislė, vyndario patirtis ir darbo kultūra lemia, kas išeis: „dievų kraujas“ ar actu trenkiantis gėralas. Viena didžiausių vyno paslapčių ta, kad to paties vynuogyno, bet skirtingais metais pagamintas vynas niekada nebūna vienodo skonio.
Prancūziško vyno kokybės kriterijus nustato ir prižiūri, kaip jų laikomasi, Nacionalinis vyno kilmės institutas (INAO).
Italijoje 1993 m. priimtas naujas įstatymas, reglamentuojantis itališko vyno skirstymą pagal kokybę.
Vokietijoje vyno kokybė nustatoma ne pagal geografinę kilmę, bet pagal vynuogių prinokimą.
Vyno kokybė priklauso ir nuo išlaikymo. Vynas, kaip ir žmogus, išgyvena kūdikystę, vaikystę, jaunystę ir brandą. Vienos rūšies vyną reikia tam tikrą laiką išlaikyti, kitos - gerti jauną. Daugumos vyno rūšių skonis 50 metų laikotarpiu gerėja.
Vyno Sudėtis ir Gamybos Technologija
Vyno rūšių skirtumus daugiausia lemia vynuogių veislių skirtybės, tačiau vyno skonis, kaip ir spalva, priklauso ir nuo rauginimo būdo. Vynas skiriasi etilo spirito ir cukraus kiekiu.
Natūralaus vyno sudėtyje esantis etilo spiritas fermentacijos metu pasigamina iš vynuogių cukraus. Vyno mielės negali pagaminti daugiau kaip 18% etilo spirito. Vynas rūgsta ne tik todėl, kad vynuogių žievelėse yra vyno mielių, o šviežiose vynuogių sultyse - cukraus (gliukozės). Tame procese dalyvauja ir mažytis vabzdys - vaisinė muselė.
Vynas, į kurį įpilta etilo spirito, vadinamas spirituotu. Ypač populiarūs yra portveinas, cheresas, madera ir maršalą.
Šampanas: Šventės Simbolis Ar Pavojingas Gėrimas?
Šampanas - nepakeičiamas Naujųjų metų atributas. Šiuolaikiniame pasaulyje apie 90% informacijos transliuojama transnacionalinių korporacijų naudai ir jie, greičiausiai, už tai ir sumokėjo.
Iš tiesų, šampanas, kaip tai keistai beskambėtų, yra labiau pavojingas alkoholinis gėrimas. Būtent iliuzija, kad jis nekenksmingas ir nežalingas, yra priežastis tam, kad jį vartotų paaugliai ir moterys. O tada, daugumoje atvejų, prasideda perėjimas į sunkesnius gėrimus - pradžioje vynas, paskui konjakas, o nuo ten ir iki degtinės arti.
Vaikiškas Šampanas: Niekšiška Alkoholio Pramonės Strategija
Alkoholio korporacijos, žinodamos apie vaikų norus mėgdžioti suaugusius, išleidžia naują produktą - vaikiškas šampanas. Sunku įsivaizduoti, kokią premiją išrašė marketologui, kuris sugalvojo šį „brendą“. Taigi, vaikai nori imituoti suaugusius, tačiau pilti vaikams alkoholio nuodo nei vieni galvojantys tėvai nepils. O štai nupirkti vaikui saldų limonadą, pavadinimu „vaikiškas šampanas“, kad vaikas pajaustų save suaugusiu - tai iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas ir nekaltas pokštas.
„Vaikiško šampano“ prekinio ženklo išleidimas buvo įgyvendintas su vienu tikslu: paruošti ateinančią kartą alkoholio nuodo vartojimui.
Psichologai atliko eksperimentą: pas trijų-keturių metų vaikus klausė, kas yra Nauji metai arba tiesiog, kas yra šventė. Ir dauguma atsakė kažką panašaus į: „Tai, kai suaugę susirenka su bokalais, susidaužia ir geria vyną/šampaną“. Taip pat darė analogišką eksperimentą: paprašė šio amžiaus vaikų nupaišyti šventę - 99% piešinių turėjo butelių ir bokalų atvaizdus. Ir būtent taip veikia šis socialinis programavimas: vaikas, nuo vaikystės stebintis tradiciją užsiimti savęs nuodijimu alkoholiu per šventes, jau tiesiog neįsivaizduoja savo šventės be alkoholio! Ir būtent tai yra alkoholio korporacijų tikslas - nuo vaikystės įskiepyti vaikui jiems populiarius šventės suvokimus.
Pirkdami savo vaikui vaikišką šampaną, tėvai netgi nesuvokia, kokią paslaugą jie daro alkoholio korporacijų savininkams. Skatindami alkoholio vartojimo tradiciją per šventes, tėvai tiesiogine prasme iš savo vaiko augina būsimą alkoholiką. Tame, kad link 15-os metų jis pabandys tikrą šampaną, o po keleto metų ir dar kažką stipriau, nėra jokių abejonių: juk programa savęs nuodijimo alkoholiu jau yra - šventės be alkoholio jis neįsivaizduoja, o suaugusiam gerti saldų limonadą - tai nepadoru (negarbinga, nepriimtina).
Vaikiško Šampano Sudėtis: Cukrus, Priedai Ir Žala Sveikatai
Psichologinė dalis - tai, žinoma, pagrindinis žalingas vaikiško šampano sudedamoji, tačiau ne vienintelė. Šis saldus limonadas, nors ir neturi alkoholio, jame yra kitos narkotinės medžiagos - didžiulis kiekis rafinuoto cukraus. Ir nėra keista tai, kad pabandžius vieną kartą, vaikas greitai pamėgs šį produktą, kas, visų pirma, sukurs priklausomybę nuo vaikiško šampano, o visų antra, sustiprins vaikui mintis, kad alkoholiniai ritualai - tai labai malonu, linksma ir skanu.
Be cukraus, gamintojai į vaikišką šampaną deda įvairius aromatizatorius, saldiklius, skonio stipriklius, kurie taip pat negatyviai veikia sveikatą, tuo labiau nesustiprėjusį vaiko organizmą.
Taip pat vaikiškame šampane, kaip ir bet kokiame limonade, yra anglies dioksidas ir citrinos rūgštis. Pirmas komponentas neigiamai veikia virškinimo trakto sistemą, o antras - „muša“ per dantų emalį.
Verta suvokti, kad vaikiško šampano negatyvus poelgis iš esmės yra niekinis, lyginant su tuo, kokią žalą daro vaiko psichikos pripratinimas prie alkoholinių ritualų. Atrodo, kas čia tokio, jeigu vaikas žaidimo forma padalyvaus bendrame šventime, išgėręs bokalą vaikiško šampano? Tačiau būtent taip įdedami įpročiai ir poelgio modeliai visam likusiam gyvenimui. Įpročiai, kurie įdedami nuo vaikystės, juos sunaikinti sunkiausia. Ir tai, kas dabar atrodo nekalta linksmybė ir šventė, paskui nusakys jūsų vaiko ateitį, visiems laikams įdiegus į jo sąmonę mintį apie tai, kad šventė ir linksmybės negalimos be alkoholio nuodų vartojimo. Ar jūs norite, kad jūsų sūnus arba dukra nemokėtų džiaugtis ir linksmintis be alkoholio kiekio kraujyje?
Cukrus: Paslėptas Priešas Mūsų Maiste
Yra kategorija žmonių, kurie neribotais kiekiais vartoja cukrų. Kartais netgi minimalus, ypatingai taip vadinamo pridėtinio cukraus kiekis, labai blogai gali paveikti mūsų sveikatos būseną. Šiuolaikinės realijos tokios, kad (ir tai patvirtina labai daug tyrimų) pakankamai didelis žmonių procentas kasdieną teršia savo organizmą didžiulėmis cukraus porcijomis. Vidutiniškai, pas mus žmonėms tenka, tik įsivaizduokite, 15 (!) arbatinių šaukštų rafinuoto cukraus per dieną, o tai apie 75 gramai. Taip pat deklaruota taip vadinama „norma“, kuri taip pat verčia susimąstyti (o kam tiek?): 8 arbatiniai šaukštai per dieną vyrams ir 5 - moterims. Dauguma saldumynų mėgėjų gauna cukrų iš įvairių produktuose paslėptų ingredientų ir kartais gali netgi nenumanyti, kad su cukrumi taip dažnai turi reikalą… Beje pakankamai didelę nuslėpto cukraus dalį sudaro „vertingi“ produktai arba „nekenksmingi“ sveikatai ir ant pakuočių uždėti specialūs ženklinimai, pranešantys apie kalbamą naudą.
Deja, yra daugybė būdų (ir mitybos kompanijų gamintojai jas aktyviai naudoja) nuslėpti cukraus buvimą produktuose. Pats populiariausias - vadinti cukrų kitais pavadinimais. Juk „cukrus“ - tiesiog pavadinti trumpi arba greiti angliavandeniai, duodantys maistui saldumą. Tačiau yra daugybė formų ir cukrų pavadinimų. Gliukozė, fruktozė, sacharozė - tie, kurie ne iš nuogirdų daugeliui žinomi. Tokie patys cukrų sudarantys: rudasis cukrus, miežių salyklas, cukranendrių cukrus, burokėlių cukrus, maltodekstrinas, kokosinis cukrus, palmių cukrus, maltozė. Taip pat cukrus gali būti pridėtas, kaip sirupas ir atrodo, kad tai kitas, labiau vertingas produktas… Tačiau iš esmės bet kuris sirupas - cukraus koncentratas, ištirpintas vandenyje. Juo gali būti pasaldinti įvairūs gėrimai ir produktai. Taigi, ieškome etiketėje: salyklas, agavų sirupas, kukurūzų sirupas, ryžių sėlenų sirupas, avižų sirupas, klevų sirupas, ir taip toliau. Žinoma, sirupas - tai ne išbalintas tuščias rafinuotas cukrus. Tačiau saldumas, kaip ir žala, nemaža.
Kitas gudrus būdas primaitinti būsimą saldžialiežuvį cukrumi - panaudoti daug jo rūšių viename produkte. Mūsų, tų, kurie skaito sudėtį, labai daug ir mes parduotuvėje renkamės produktus, nagrinėdami kokybišką sudėtį. Taip pat, visiems žinoma, kad ingredientai etiketėje surašomi mažėjančia tvarka ir pats pirma - tas produktas, kurio yra daugiausia. Jeigu yra sudėtis, kur aiškiai pasakyta, pavyzdžiui, kad produkte daugiausia cukraus, nes jis pirmas sąraše po žodžio sudėtis. Tačiau! Išsiaiškiname konkrečiu pavyzdžiu (galimai, ne visai vertingu), tačiau nuraminsime mėgstančius ieškoti baltymų maiste: baltyminis batonėlis. Pirmas ingredientas sudėtyje - baltymų masė iš proteino; o toliau matome: fruktozė, kukurūzų sirupas, kakava, cukrus, vanduo, kokosų aliejus, sojos lecitinas, maltodekstrinas, virta druska, karageninas. Tai - ryškus pavyzdys, kur sudėtyje keturios (!) rūšys cukraus ir sudėjus juos kartu, mes gausime batonėlį, atrodo iš baltymų (20 gramų), o iš tiesų jis sudarytas iš įvairių rūšių cukraus (30 gramų!). Ir čia cukraus daugiau, nei saldžiame limonade arba pačiame kenksmingiausiame šokolade.
Ir uždaryti favoritus galima, nurodžius produktų sąrašą, kur cukraus net nesitiki sutikti. Tačiau dabar jis, mūsų didžiausiam apgailestavimui, yra praktiškai visur… Jogurtas gali sudaryti iki šešių šaukštų cukraus, pilno grūdo pusryčiai - iki keturių šaukštų. Bet kuriuo atveju kviečiame jus dėmesingai skaityti etiketes, tikrinti sudėtį, ypatingai, jeigu vartojate daug paruoštų perdirbtų produktų.