Vaikų auginimas yra nepaprastai maloni ir kartu nepaprastai sudėtinga gyvenimo patirtis. Vienas iš sunkumų, su kuriuo tenka susidurti ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams, yra vaikų baimės. Ši emocinė būsena lydi įvairaus amžiaus žmogų, tačiau būna laikotarpių, pavyzdžiui, vaikystėje, kai baimė pasireiškia itin savitai. Netinkamas suaugusiųjų elgesys šiuo amžiaus tarpsniu gali pakenkti vaikui.
Baimė pati savaime nėra blogis. Jeigu jis neįkyrus, tai yra visiškai normalus, naudingas ir netgi būtinas jausmas, padedantis greitai sureaguoti į gresiantį tariamą ar tikrą pavojų ir laiku apsisaugoti.
Baimė ir nerimas: skirtumai ir pasireiškimo formos
Baimė, kaip ir visos emocijos, yra natūrali ir labai reikalinga mūsų gyvenime, ji padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas situacijas, įspėja apie pavojų ir laiku apsaugo. Nerimas ir baimė pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais, 6-7 mėnesių kūdikiams. Nors abi šios emocijos gali būti patiriamos panašiai ir signalizuoja apie kokią nors grėsmę, tačiau nerimas kyla tada, kai dabartyje tikros grėsmės nėra. Gali būti netgi neaišku, kodėl nerimaujame, o baimė yra susijusi su konkrečiais dalykais (pvz. bijome pelių, tamsos, egzamino ar pan.).
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai bijo gyvūnų, tamsos, išsiskyrimo su tėvais, fizinių traumų, „blogų“ žmonių, ne šio pasaulio būtybių (pvz. Nerimas vaikams gali pasireikšti įvairiai: verkimu, irzlumu, baimingumu, vengimu, sunkiau valdomu ar judriu elgesiu, greitai kintančia, iki galo nebaigiama veikla, sunkumu nusėdėti vietoje. Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikams be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą ir pan. Miego ir apetito pokyčiai taip pat gali signalizuoti apie išgyvenamą nerimą. Turbūt viena dažniausia nerimo priežasčių - atsiskyrimas nuo tėvų ir vienatvės baimė, dažniausiai pasireiškianti pradedant lankyti darželį, kai šeimos rytai būna lydimi vaiko ašarų ar pykčio priepuolių.
Vaikų baimių priežastys
Vaikai bijo piktų raganų, burtininkų, nepažįstamų žmonių ar gyvūnų, kurie jų įsivaizdavimu siekia jiems pikto. Dėl ko vaikai bijo?
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
- Psichologiniai veiksniai: Emocinis vaiko saugumas ir prieraišumo stilius yra esminiai psichologiniai nerimo ir baimių veiksniai. Vaikai, kurie jaučiasi emociškai nesaugūs arba neturi pastovumo ryšyje, gali patirti baimę kaip signalą apie ryšio sunkumus. Taip pat, ribų šeimoje nebuvimas gali prisidėti prie emocinio nesaugumo. Be to, vaikams būdinga laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas, todėl jie gali painioti tikrovę ir vaizduotę, o tai gali sustiprinti baimę.
- Aplinkos poveikis: Tėvų elgesys, traumos ir skausmingos patirtys, bei aplinkos informacija gali turėti didelę įtaką vaiko nerimui. Vaikai gali perimti tėvų baimes, o trauminiai įvykiai gali sukelti ilgalaikę baimę.
- ADHD sindromas: Vaikai, kuriems diagnozuotas ADHD, dažnai susiduria su iššūkiais dėl savo darbinės atminties, organizacinių įgūdžių ir laiko valdymo gebėjimų. Dėl šių sunkumų jiems gali būti sunku laikytis kasdienės rutinos ir atlikti trumpalaikes ar ilgalaikes užduotis, o tai gali sukelti lėtinį stresą. Emocijų ir jausmų reguliavimas taip pat gali būti kova vaikams, sergantiems ADHD.
- Nervų sistemos jautrumas. Vaikams nerimas gali atsirasti dėl per didelio nervų sistemos jautrumo, dėl kurio vaikas į išorės dirgiklius reaguoja daug jautriau.
- Auklėjimo stilius. Manoma, kad viena iš svarbiausių priežasčių vaiko nerimo sutrikimui atsirasti yra tėvų ir vaikų santykiai. Ypač didelę įtaką daro pernelyg globojantis, perdėtai kontroliuojantis ir pernelyg kritiškas auklėjimo stilius. Kiekviena vaiko nesėkmė vertinama kaip katastrofa. Vaikas negali padaryti net mažiausios klaidos, už kurią yra baramas, baudžiamas, kritikuojamas.
- Aplinkos įtaka. Pagalba pagrįsta principu, kad vaiko mintys apie jį supantį pasaulį sukelia jo emocijas ir įtakoja elgesį. Nerimą kelia ne pats įvykis, o kaip vaikas jį interpretuoja.
Vaiko bailumą stiprina:
- labai griežtos socialinės normos;
- perdėti tėvų reikalavimai;
- fizinės bausmės, kritika, ironija;
- per daug pedantiška aplinka.
Vaiko adaptacija darželyje ir atsiskyrimo nerimas
Pratinimas prie darželio labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažą vaiką, maždaug iki trejų metų, reiktų darželyje palikti ne visai dienai, nes laiko pojūtis dar tik formuojasi, todėl vaikas nežino, kada mama ar tėtis grįš, ir jo patiriamas nerimas gali būti labai stiprus. Kad būtų įtvirtinamas pasitikėjimas tėvais, svarbu atsisveikinti su vaiku, taip pat naudinga sukurti atsisveikinimo ir pasisveikinimo ritualus, darželyje turėti vaikui pažįstamų daiktų iš namų (žaisliuką, nuotrauką ar pan.). Prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkybių apsunkina, jeigu tuo pat metu vaiko gyvenime vyksta ir kitų svarbių pokyčių, todėl geriausia jų kiek įmanoma išvengti.
Dažnai mokyklos baimė kyla būtent dėl atsiskyrimo nerimo. Vaikas verkia, vengia eiti į mokyklą, skundžiasi įvairiais negalavimais.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis darželyje?
- Palaipsnė adaptacija:
- Pasitikėjimo stiprinimas:
- Aiškus atsisveikinimo ritualas:
- Emocijų pripažinimas:
Ką daryti, jeigu vaikas bijo?
Paprasti, itin racionalūs suaugusiųjų bandymai nuraminti vaiką, paneigti jo baimes ne visada yra tinkamas sprendimo būdas. Vaikas, paveiktas baimės, gali tapti pasyvus, apatiškas, arba priešingai - itin piktas, nerimastingas, išsiblaškęs. Šios būsenos trukdo spręsti sunkumus, gali iššaukti somatinius nusiskundimus (galvos, pilvo skausmus ir kitus fizinius simptomus, kurie negali būti paaiškinti medicininėmis ligomis ar sužeidimais), emocines problemas.
Būdas, kurį tėvai gali pasitelkti norėdami įgalinti savo vaiką įveikti baimės situacijas, yra terapinės pasakos. Šių pasakų paskirtis - mokymas į sudėtingas situacijas pažvelgti be baimės, išmokti padėti sau sunkiu metu. Tėvams, norintiems padėti vaikui išmokti įveikti kylančias baimes savo jėgomis, siūlau pasidomėti psichologės Marios Molickos knyga „Terapinės pasakos“. Šioje knygoje rasite pasakas apie Mikutį darželyje (baimę būti paliktam), pasiklydusį spinduliuką (baimę pasiklysti), prieblandos draugus (tamsos baimę), Ufutį (ligoninės, skausmo, kūno sužalojimo baimę) ir kitas.
Svarbu stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, nes pasitikėjimo didinimas, savivertės kėlimas - galingi baimės, nerimo priešai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
- Emocinė parama: Suteikite vaikui emocinę paramą ir supratimą. Leiskite jam žinoti, kad esate šalia, kad jam padėtumėte.
- Saugios aplinkos kūrimas: Sukurkite saugią ir nuspėjamą aplinką vaikui. Tai gali padėti sumažinti jo nerimą.
- Įveikos strategijų mokymas: Mokykite vaiką įveikos strategijų, tokių kaip gilus kvėpavimas, pozityvus pokalbis su savimi ir problemų sprendimas.
- Atviras bendravimas: Bendraukite su vaiku atvirai ir sąžiningai.
- Gerbkite vaiko baimes. Vaikams nepadeda, jeigu tėvai tiesiog liepa nustoti bijoti.
- Formuokite drąsų elgesį. Kai vaikai patenka į nepažįstamą situaciją ir nežino, kaip reaguoti, jie žiūri, kaip į šią situaciją reaguoja kiti. Stebėdami tėvus ir jų reakcijas, vaikai nustato, ar situacija saugi ar pavojinga. Jeigu tėvai vienoje ar kitoje situacijoje jaučia nerimą ar baimę, tikėtina, kad vaikas reaguos taip pat. Todėl svarbu parodyti vaikui tinkamą saugų elgesį pavojų keliančioje situacijoje arba drąsų ir pasitikintį elgesį to reikalaujančioje situacijoje.
- Skatinkite drąsų elgesį. Tėvai gali švelniai paskatinti vaiką susidurti su baimę keliančia situacija. Tik jokiu būdu to iš vaiko nereikalaukite. Susidūrimas su baimę keliančia situacija sumažina nereikalingą išankstinį ir esamą nerimą.
- Mokykite bendrauti su žmonėmis ir daiktais, keliančiais baimę. Kartais nėra taip paprasta vaiką įtikinti susidurti su baimę keliančia situacija. Daugelis vaikų yra linkę tokių situacijų vengti. Tam tėvai gali užduotį suskaidyti į mažesnius žingsnelius, kuriais eidamas vaikas gali jausti, kad kiekvieną iš jų gali įveikti.
- Mokykite vaiką atsipalaiduoti. Atsipalaidavimo įgūdžiai padeda vaikui kontroliuoti savo kūną ir neleisti to daryti nerimui.
- Paskatinkite veiklą, kuri vaikui yra maloni. Kai vaikas nerimauja, paskatinkite jį užsiimti jį džiuginančia veikla.
- Pasakokite pasakas. Yra įvairių knygų, specialiai išleistų vaikams, patiriantiems nerimą, baimes ir nuogąstavimus. Tokios knygos gali būti labai naudingos, kadangi jose pavaizduojamos įvairios elgesio strategijos, kurios padeda įveikti baimes ir nerimą. Tokias pasakas galite kurti ir patys tėveliai.
- Mokykite spręsti problemas. Mokykite vaiką apibrėžti savo problemą. Pirmiausia išklausykite ir pasikalbėkite apie jo jausmus, tik vėliau pereikite prie problemos sprendimo ieškojimo.
- Nebijokite, o džiaukitės, jeigu vaikas tampa savarankiškesnis.
Praktiniai būdai įveikti baimę
- Pasiūlykime vaikui nupiešti kelis savo baimės portretus. Pastebėsite, kad sulig kiekvienu piešiniu vaikas vis labiau tolsta nuo savo problemos. Piešiant baimė tarsi išeina iš vaiko vidaus, atsiskiria nuo jo pasaulio, pradeda gyventi popieriuje. Su savo baimės portretu vaikas gali pasielgti kaip tinkamas - suplėšyti ar pasilikti atminimui, užtepti kitais dažais, užrakinti nupieštame narve, padovanoti mamai.
- Pasiūlykite vaikui piešti priešingus - pozityvius - autoportretus.
- Žinutės butelyje: Reikės stiklinio ar plastikinio butelio su kamščiu. Kai vaikas, paauglys ima dėl ko nors nerimauti, tegul užrašo savo nerimą ant spalvoto lapelio ir įmeta į butelį. Kai butelyje prisirenka daug lapelių, galima jį išmesti į jūrą - vienu kartu atsisveikinti su visomis savo baimėmis ir nerimu.
- Neramių minčių dėžutė: Jei vakarais atsigulus į lovą vaikui sunku užmigti dėl įkyrių, varginančių minčių, nesiliaujančių suktis galvoje, pasiūlykite jam pasidaryti neramių minčių dėžutę, į kurią galėtų sudėti nerimą keliančias mintis.
- Baimės termometras: Nubrėžkite liniją ir ją sugraduokite nuo 0 iki 10. Paprašykite, kad vaikas įvertintų, kokio stiprumo jo baimė (0 - visai nebijau, 10 - labai stipriai bijau).
- Baimės pyragas: Vaikas piešia rutulį. Rutulys - tai visos vaiko baimės. Šį rutulį jis turi padalyti kaip pyragą į dalis. Kiekviena dalis simbolizuoja konkrečią vaiko baimę. Paskui išskirtas baimes galima surašyti pagal stiprumą - nuo mažiausios iki didžiausios. Su vaiku aptarkite, kaip kiekvieną baimę įveikti. Pradėkite nuo silpniausios. Kol ji neįveikta, tol prie kitos nepereikite.
- Žaidimo terapija: Tai labai veiksmingas būdas mažiems vaikams. Žaidimas buvo ir bus natūrali vaiko veikla, o joje atgyja ir daugybė gyvenimiškų konfliktų. Žaidžiant svarbiausia tai, kad vaikas atlieka tam tikrą vaidmenį. Žaidimo vienetas - tariama situacija, o turinys - toks santykis su aplinka ir žmonėmis, koks jis atrodo vaikui. Mažas žmogus vaidina kitus, mėgdžioja tipiškus jų veiksmus, kartoja elgesio šablonus, modeliuoja situacijas - žodžiu, iš naujo išgyvena buvusius įvykius. Žaidimo terapija - tai būdas spręsti vaiko problemas žaidimais.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.
Jeigu vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Vieniems vaikams įveikti nerimą pakanka tėvų pagalbos ir paramos. Kitiems dėl intensyvaus ir ilgalaikio nerimo gali gali prireikti specialistų patarimo. Svarbu, kad tėvai įvertintų vaiko ir savo galimybes bei nuspręstų, kaip vaikui geriausia padėti.
Tėvų vaidmuo
Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, taip pat ir mokantis susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams - patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Svarbu suprasti, ko vaikas bijo, ir mažais žingsneliais padėti susidoroti su baime. Neretai reikia padėti savo atžalai įveikti vengimo etapą, nes baimės objekto vengimas ir toliau augina baimę, tik svarbu tai daryti mažais žingsneliais, vaiko tempu.
Svarbu atminti, kad bijoti nėra blogai, reikia ieškoti būdų, kaip su ta baime tvarkytis - ir patiems, ir vaikams padėti. Fiodoras Dostojevskis rašė: „Baimė mažėja, jei žmogus kaip nors atsako pavojui.“ Taigi nepalikime vaiko vieno su baime, bendromis pastangomis padėkime jam suprasti, kad jis stipresnis už šį jausmą.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Visi mano anksčiau minėti būdai - pagyrimai, paskatinimai, palaikymas susidūrus su nesėkmėmis, vaiko iniciatyvos, savarankiškumo ir kompetencijų vystymas - yra efektyvūs, tačiau esminis dalykas yra tėvų meilė vaikams, rodoma per dėmesį vaiko jausmams ir išgyvenimams, malonius žodžius ir šiltus žvilgsnius, bendravimą.