Įvadas
Baltasis gandras (Ciconia ciconia), Lietuvoje dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu ar bacionu, yra ne tik nacionalinis paukštis, bet ir giliai įsišaknijęs lietuvių kultūroje bei mitologijoje. Šis straipsnis apžvelgia gandro reikšmę lietuvių tradicijose, jo ryšį su gamtos ciklais, šventėmis ir netgi šiuolaikinėmis problemomis.
Gandras - šventas paukštis ir laimės nešėjas
Nuo seno gandras laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku ir globėju. Tikėta, kad jis kilęs iš žmogaus ir neša laimę, gerovę bei teisingumą. Gandras buvo laikomas dangaus antspaudo saugotoju, galinčiu paimti žmonių ligas ir nunešti jas į neįžengiamas pelkes. Kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais, todėl šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Pirmas gandro pamatymas - lemtingas ženklas
Liaudies išmintis byloja, kad labai svarbu, kaip pirmą kartą tais metais pamatai gandrą. Jei skrendantį - visus metus darbus spėriai nudirbsi, nors šeimininkės tais metais daug puodų netyčiomis sudaužys. Jei tupintį - vangiai viskas seksis. Netekėjusiai merginai skrendantis gandras reiškė greitas vestuves, o tupintis - dar pabūti tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras pranašavo sėkmingą perėjimą į kitą klasę, o stovintis - pasilikimą toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai.
Kaip prisivilioti gandrą į savo kiemą
Gandro sugrįžimui ruošdavosi iš anksto, stengiantis prisivilioti jį į savo kiemą. Įkeltos į medį akėčios ir ant jų apsigyvenę gandrai žadėjo gerą javų derlių. Kad sektųsi kelionės, gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų gyvuliai, ratą pritaisydavo ant tvarto.
Gandrinės - pavasario šventė
Kovo 25-ąją, Gandrinių dieną, prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras ant uodegos parneša "ledspirą" - baltąją kielę, kuri baigia išspardyti nuo balų paskutiniuosius ledokšnius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Tikėjimai ir burtai, susiję su Gandrinėmis
Senoliai sakydavo, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio, o gyvatės po žeme savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. Tikėta, kad jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi ir kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.
Gandrinės ūkininkų gyvenime
Šeimininkės nuo Gandrinių dienos pradeda duoti pavakarius artojams stiprinti. Sakoma, kad gandras pavakarius atneša, o rudenį išskrisdamas (rugpjūčio 24 d.) - ir išsineša. Ūkininkai per Gandrinę apžiūri javų sėklą, pažarsto ją rankomis aruoduose, taip žadinama grūde tūnanti gyvybė. Šeimininkės pakilodavo peržiem išlaikytas kopūstų galvas, stengdavosi tą rytą atsikelti kuo anksčiau, kad darbymečiu sveikatos nepritrūktų, juosmens neskaudėtų.
Draudimai per Gandrines
Kaip ir kitoms svarbioms kalendorinėms šventėms, Gandrinės dieną yra draudžiamų darbų. Netaisydavo tvorų, nekaldavo žemėn nė kuolo. Negalima nieko skolinti iš namų, nes gyvuliai susirgs.
Gandras ir metų laikai
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru. Dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - tai artėjančio rudens pranašai.
Pasiruošimas kelionei į šiltus kraštus
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams tam, kad šie sukauptų pakankamai jėgų. Prasidėjus rugiapjūtei, į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas ariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją”. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyvių judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Ankstyvas gandrų išskridimas
Priežastys nėra aiškios, kodėl dauguma baltųjų gandrų mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Rugpjūčio 21 dieną šalies pietų ir rytų regionuose pavyko pamatyti tik kelis gausesnius baltųjų gandrų būrius. Dauguma baltųjų gandrų nelaukė šv. Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug prieš savaitę.
Ilga ir pavojinga kelionė
Baltieji gandrai keliauja toli - per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afriką. Tačiau kelionės tikslą pasiekia ne visi - net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir įsikurti Etiopijoje, Somalyje, Zaire ar kai kuriose kitose Afrikos šalyse, šie sparnuočiai susiduria su kitu pavojumi - jie medžiojami maistui.
Gandras šiandien: iššūkiai ir problemos
Deja, šiais laikais gandrams tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Dažnai pasitaiko, kad gandrai lizdų statybai panaudoja ir žmonių išmestus ar netvarkingai paliktus daiktus - elektros laidus, virves, tinklus, plastiko maišelius, polietileną ir kt. Be to, gandrai kartais kaltinami platinant ligas, ypač afrikinį kiaulių marą, ir naikinant smulkią fauną.
Gandras ir politika
Kai kurie visuomenės nariai kritikuoja gandro išaukštinimą iki nacionalinio paukščio statuso, teigdami, kad tai yra nelygybės kūrimas tarp paukščių. Tačiau, nepaisant skirtingų nuomonių, gandras išlieka svarbiu Lietuvos simboliu.
Gandras kultūroje ir mene
Prieš parskrendant baltiesiems gandrams, verta pamatyti filmą "Gandrai visada grįžta namo", kuris buvo nominuotas geriausiu. Šis filmas atspindi žmonių ir gandrų ryšį, jų svarbą vieni kitiems.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas