Kūdikių operacijos priežastys: dažniausios būklės ir gydymo būdai

Neringos Laurinaitienės nuotr. Straipsnyje aptariamos priežastys, dėl kurių naujagimiams gali prireikti operacijų, įskaitant įgimtas būkles, tokias kaip kriptorchizmas, lūpos ir gomurio nesuaugimai, įgimtos širdies ydos ir kraniosinostozė. Taip pat aptariami mergaičių ir berniukų lytinių organų priežiūros ypatumai bei galimos problemos.

Naujagimių lytinių organų ypatumai ir priežiūra

Apžiūrėdami naujagimės mergaitės lytinius organus dažniausiai matome nemažai balsvų gleivingų išskyrų iš makšties. Tai normalios makšties išskyros, kurių atsiradimą lemia motinos lytinių hormonų poveikis vaisiui. Tai normalu. Rekomenduojama nenaudoti jokio muilo (net ir vaikiško), intymios higienos ploviklių ar dezinfekuojančių tirpalų. Rankšluosčiu netrinkite odos, ją pakanka nusausinti. Bet kuriuo atveju, jeigu naudojate kokias nors gydomąsias medžiagas, jas reikia supilti dar ruošiant vonelę, o tik po to maudyti kūdikį. Mergaitės lytiniai organai kartais parausta, sudirgsta, iššunta. Negausios išskyros iš lyties organų gali būti įvairaus amžiaus mergaitėms. Iki lytinio brendimo pradžios (8-9 metų) normalios išskyros iš makšties yra negausios, matomos praskleidus lytines lūpas. Prasidėjus lytiniam brendimui gausėja balsvų ar gelsvų gleivingų išskyrų iš makšties, jos pastebimos ant kelnaičių, kartais mergaitės jaučia šių išskyrų ištekėjimą iš makšties. Lyties organų paraudimą be išskyrų pagausėjimo dažniausiai sukelia spalinukės ir piengrybiai, netinkamos higieninės procedūros. Kai kada, kartojantis lyties organų paraudimui, sulimpa lytinės lūpos - susidaro sąauga, uždengianti makšties ir šlaplės angas. Įtarus uždegimą būtina mergaitę apžiūrėti, atliekamas ir išskyrų iš makšties tyrimas, todėl rekomenduojama gydytojo konsultacija pas jums priimtiną specialistą (šeimos gydytoją ar ginekologą). Iki lytinio brendimo pradžios mergaitėms nebūna gimdos ir kiaušidžių uždegimų, todėl nereikėtų baimintis, kad kartojantis lyties organų paraudimui ar išskyrų pagausėjimui, vėliau bus vidinių lyties organų uždegimų ir jų sukeltų komplikacijų.

Kriptorchizmas (sėklidės nenusileidimas)

Kriptorchizmas nustatomas 1-4 proc. berniukų. 15-20 proc. jis būna abipusis. Normalu, kad gimus naujagimiui, sėklidė turi būti kapšelyje. Nenusileidusias sėklides dažniausiai nustato gydytojas pirmos apžiūros metu arba patys tėvai. Esant nenusileidusiai sėklidei, ta kapšelio pusė būna mažesnė, jame neapčiuopiama sėklidė. Kai yra kirkšnies kriptorchizmas, sėklidė čiuopiama kirkšnyje, kai pilvinė - sėklidės neapčiuopiama. Anomalinės sėklidės padėtis sudaro palankias sąlygas įvairioms komplikacijoms: nevaisingumui, sėklidės užsisukimui ir nekrozei, supiktybėjimui. Sėklidės degeneracija prasideda jau antraisiais gyvenimo metais. Kūdikiams sėklidė dar gali savaime nusileisti į kapšelį, todėl jie neoperuojami. Dėl greitai progresuojančios sėklidės degeneracijos ir kitų komplikacijų chirurginė korekcija turi būti atlikta iki 2 metų. Nustačius kriptorchizmą, vaikus operuoja urologai, vaikų chirurgai. Operacija atliekama tik su bendrąja nejautra. Su paruošimu ir pabudimu užtrunkama apie 1 val. Prieš operaciją gydytojai papasakoja tėvams apie galimas komplikacijas, tačiau jos nėra dažnos. Po operacijos vaikutį slaugyti nėra sudėtinga. Po 5 parų, sugijus žaizdai, vaikas išleidžiamas namo. Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Jei paraudo varpos galiukas, atsirado pūlingų išskyrų, būtina kreiptis į vaikų chirurgą arba urologą. Šlapios sauskelnės palaiko šilumą, tai lyg kompresas sėklidėms. Aukštesnėje temperatūroje yra sunkesnės sąlygos sėklidėms bręsti ir geresnės sąlygos degeneraciniams pokyčiams. Berniukus reikia saugoti ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytinių organų, kad nemirkytų nešvariame ežero vandenyje. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų. Berniukus reikėtų saugoti nuo peršalimo, infekcijų, o ypač nuo infekcinio parotito (kiaulytės). Apyvarpės uždegimas (balanopostitas). Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Apyvarpės susiaurėjimas. Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis. Sėklidės užsisukimas. Tai ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.

Sėklidžių nenusileidimo (kriptorchizmo) priežastys

Sėklidės nenusileidimas - kriptorchizmas - yra sutrikusio sėklidės nusileidimo į kapšelį rezultatas. Veiksniai, sukeliantys sėklidžių nenusileidimą, nėra pakankamai aiškūs. Tyrimai rodo, kad tam būtinas reikiamas vyriško hormono testosterono kiekis. Aukščiausias vyriškų hormonų kiekis motinos cirkuliuojančiame kraujyje aptinkamas 28 nėštumo savaitę. Todėl manoma, kad sėklidės nusileidimo procesas gali sutrikti esant nepakankamam šio hormono kiekiui arba dėl neadekvačios organo reakcijos į šių hormonų poveikį.

Veido defektai

Su veido defektais gimęs vaikas yra tragedija jo laukusiems tėvams. Dažnai būna, kad nesuaugus lūpai lieka nesuaugęs ir gomurys. Gydytojai chirurgai, ortodontai padaro viską, kad defekto neliktų nė žymės. Lūpos ir gomurys formuojasi nuo ketvirtos iki dvyliktos nėštumo savaitės. Tuo laikotarpiu jungiasi būsimo veido komponentai. Jie susilieja, suauga ir sudaro vientisą veido organų sistemą. Specifinių molekulinių signalų valdomam procesui sutrikus ar jį pažeidus nutrūksta sistemos vientisumo vystymosi procesas. Tai yra startas būsimoms anomalijoms, tiksliau, pažeidus susiliejimo procesą, gomurys ir lūpos liks nesuaugę. Šeimoms, kuriose gimsta vaikai su veido anomalijomis, nuo pirmų dienų teikiama kvalifikuota pagalba. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje veikia specializuotas centras. "Atvykus į pirmąją konsultaciją diagnozuojama tiksli nesuaugimo forma. Operacijų skaičius priklauso nuo nesuaugimų tipo. Nesuaugusi lūpa gali būti operuojama, kai naujagimiui sukanka pusantro mėnesio, nesuaugęs gomurys - nuo pusantrų metų. Kauno medicinos universiteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Ričardas Kubilius sako, kad tai yra ypatingi pacientai. Juos operuojant rankos nedreba, nes negali taip būti. Kai nesuauga lūpa, labai dažnai būna nesuaugusi ir alveolinė atauga. Netaisyklingos nosies šnervės operuojamos 13-14 metų mergaitėms ir 15-16 metų berniukams. Prieš galutinę nosies korekcijos operaciją tikslinga atlikti dar vieną - atstatyti žandikaulius į taisyklingą padėtį. "Pacientai su įgimtu lūpos ir gomurio nesuaugimu per visą gydymo laikotarpį patiria daugybę įvairių gydymo metodų. Ligoniams būtina nuolatinė specializuota priežiūra nuo anomalijos diagnozavimo iki kompleksinio gydymo pabaigos. Dėl to svarbu ne tik pasirinkta operacijos metodika, bet ir suderintas pooperacinis visų specialistų: ortodonto, logopedo, chirurgo komandinis darbas. "Dauguma visų lūpos ir gomurio nesuaugimų traktuojami kaip nesindrominiai, kai ligoniams nėra nustatyta kitokių raidos sutrikimų, o jų šeimos nariams - genetinių ligų, aplinkos ar teratogeninių faktorių nulemtų nesuaugimų. Kodėl embriono vystimosi stadijoje sutrinka veido formavimasis? Priežasčių šiam procesui sutrikdyti yra daug ir įvairių, genetinių bei išorinių. Kitą nėščią moterį užpuolė kalakutas, ji labai išsigando. Kūdikis gimė nesveikas. Kiti svarsto: gal folinės rūgšties nėščiajai pritrūko? Paveldimumo arba genetinį ryšį pavyksta nustatyti tik maždaug penktadaliui naujagimių. Tėvai tokio vaiko nemylėjo, atidavė jį auginti svetimiems žmonėms. Šie pasirūpino, kad nesuaugusios lūpos defektas būtų išoperuotas. "Medikai patvirtina, kad daugiausiai paveldi ketvirtoji karta. Vilniaus ir Kauno medicinos universitetai, Matematikos ir informatikos bei Biotechnologijos institutai jau treti metai vykdo projektą GENOLOG. Mokslininkai atlieka genetinių ir genominių lūpos ir gomurio nesuaugimo pagrindų tyrimą. Tyrimo dalyviams nuveikti reikia labai nedaug, o nauda - didžiulė. Vilniaus universiteto Medicininės genetikos centre iš venos paimama kraujo. Tyrimų rezultatai atsako, ar yra tikimybė, kad kitas tos šeimos vaikas ar sergančiojo vaikai gali turėti panašių defektų. Jei tenka atmesti žinomus sindromus, dėl kurių nesuaugo lūpa ar gomurys, defektas priskiriamas daugiaveiksnei patologijai. Tačiau net 70 proc. lūpos ir gomurio nesuaugimų priežastys nežinomos. Jų išsivystymą gali lemti ir aplinkos, ir genetiniai veiksniai. Tai nesuteikia aiškumo šeimoms, auginančioms su defektais gimusius vaikus. Lietuvos mokslininkų parengtu GENOLOG projektu siekiama panaudoti šiuolaikines genomikos žinias, tyrimo ir duomenų analizės metodus, nagrinėjant daugiaveiksnės patologijos - lūpos ir gomurio nesuaugimų mechanizmus ir pritaikyti gautas žinias ligoniams gydyti. Šeimos, nepasinaudojusios jo siūlomais tyrimais, dar turi galimybę tai padaryti. Terminai "kiškio lūpa" ar "vilko gomurys" vartojami vis rečiau, žmonių su tokiais defektais nebesutinkame, nes jie pašalinami dar kūdikystėje. Žmogus su tokiu defektu gali kramtyti, ryti, juoktis. Tik naujagimius reikia maitinti kitaip, specialioje padėtyje. Burnos anomalijų turintiems vaikams gaminami specialūs čiulptukai. Lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai būdingi 75 proc. vientisumo sutrikimų turinčių žmonių. Vaikų su lūpos ir gomurio nesuaugimais mūsų gimdymo namuose gimsta retai. Niekas nėra apdraustas nuo tokių ligų, apie jas turime pasakyti ir mamai, ir tėčiui. Vis daugiau pastarųjų dalyvauja gimdyme ir patys mato, koks vaikutis gimė. Iš medikų tėveliai laukia paaiškinimų: gal klystu, gal viskas bus gerai. Patvirtinimo, kad vaikas gimė sveikas, laukia visi tėvai. Tai yra natūralus žmogiškas rūpestis ir troškimas. Gimus nesveikam vaikui, mama su juo guldoma į atskirą palatą. Taip gimdyvei geriau psichologiškai. Mamytei ir naujagimiui skiriamas ypatingas dėmesys. Išleisdami iš gimdymo namų šeimai parašome siuntimą specialisto konsultacijai ir gydyti. Ultragarsas iki kūdikio gimimo lūpos ir gomurio nesuaugimų neparodo.

Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį

GENOLOG projektas

Vilniaus ir Kauno medicinos universitetai, Matematikos ir informatikos bei Biotechnologijos institutai vykdo projektą GENOLOG. Mokslininkai atlieka genetinių ir genominių lūpos ir gomurio nesuaugimo pagrindų tyrimą. Tyrimo dalyviams nuveikti reikia labai nedaug, o nauda - didžiulė. Vilniaus universiteto Medicininės genetikos centre iš venos paimama kraujo. Tyrimų rezultatai atsako, ar yra tikimybė, kad kitas tos šeimos vaikas ar sergančiojo vaikai gali turėti panašių defektų. Lietuvos mokslininkų parengtu GENOLOG projektu siekiama panaudoti šiuolaikines genomikos žinias, tyrimo ir duomenų analizės metodus, nagrinėjant daugiaveiksnės patologijos - lūpos ir gomurio nesuaugimų mechanizmus ir pritaikyti gautas žinias ligoniams gydyti.

Plaučių patologijos

Dvejų metų vaikui, kuriam jau gimus buvo nustatyta plaučio patologija, vadinamasis sekvestras, vietoj įprastai tokiais atvejais atliekamos atviros torakotomijos Santaros vaikų ligoninėje buvo atlikta mažai invazinė operacija - torakoskopija. Operaciją atlikę vaikų chirurgai dr. Arūnas Strumila ir Rūta Dagilytė teigia, kad mažiesiems pacientams po tokių operacijų daug lengviau sveikti - mažiau skauda, trumpėja gijimo laikas, mažėja komplikacijų po operacijos pavojus.

Plaučių sekvestras

Plaučių sekvestras yra įgimta patologija, kai pačiame plautyje arba šalia jo, pleuros ertmėje, susiformuoja papildomas darinys su atskira kraujotaka. Tai reti atvejai, pasitaikantys maždaug vienam iš 50 000 naujagimių. „Šiam vaikui plaučių sekvestras echoskopu buvo nustatytas iškart po gimimo. Tačiau operuoti nuspręsta, kai vaikas paaugs, arba tada, jei sekvestras pradės kelti kokių nors rūpesčių“, - sako gydytojas vaikų chirurgas dr. A. Strumila. Kaip aiškina vaikų chirurgai, esant plaučio sekvestrui, pacientą gali pradėti kamuoti pasikartojančios plaučių infekcijos. Dažniausiai taip liga ir nustatoma: vaikas pradeda labai dažnai sirgti plaučių uždegimu. Jei atliktose rentgeno nuotraukose pastebimas ir įtariamas sekvestras, atliekama kompiuterinė tomografija. Kompiuterinės tomografijos vaizduose matomas papildomas darinys plaučių audinyje ir randama atskira kraujagyslė, iš aortos einanti į sekvestrą. Vaikų ligoninės pacientui sekvestras buvo diagnozuotas kairiajame plautyje ir užėmė nemažą šio plaučio apatinės skilties dalį. Vaikui augant pradėjo kartotis pūlingas tai ligai būdingas uždegimas, todėl sulaukusiam dvejų metų mažyliui chirurgai nusprendė darinį pašalinti.

Torakoskopija

Pasak dr. A. Strumilos, įprastai tokiais atvejais atliekama atvira torakotomija (didelis pjūvis krūtinės ląstos šone, per kurį pašalinama plaučio skiltis kartu su sekvestru), tačiau šįkart buvo nuspręsta atlikti torakoskopiją ir darinį pašalinti neatliekant įprastinio pjūvio. Atliekant torakoskopinę operaciją, odoje padaromi tik trys maži pjūviai - du 3 mm ir vienas 1 cm. Torakoskopija - pažangesnis, mažai invazinis, visame pasaulyje pripažintas metodas, nes po tokių operacijų vaikai patiria daug mažiau skausmo, greičiau sveiksta ir sugrįžta į aktyvų gyvenimą. Atliekant įprastinę operaciją - torakotomiją, dažniau pasitaiko pooperacinių komplikacijų: galimas stuburo iškrypimas, menčių aukščio pokyčiai, labiau skauda po operacijos. Operuojant torakoskopiniu būdu, šių nemalonių reiškinių galima išvengti. Santaros vaikų ligoninės gydytojai vaikų chirurgai yra pirmieji, atlikę vaikui tokią operaciją Lietuvoje.

Įgimtos širdies ydos

Įgimtosios širdies ydos(TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui [1]. Kritinės ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu. Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių [2]. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas tėvams apie darželius

Dažniausios įgimtos širdies ydos

Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios [3]:

• Skilvelių pertvaros defektas (30,5 proc.);
• Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 proc.);
• Atvirasis arterinis (Botalo) latakas (9,7 proc.);
• Plaučių arterijos angos susiaurėjimas (6,9 proc.);
• Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (6,8 proc.);
• Aortos angos susiaurėjimas (6,1 proc.);
• Falloto tetrada (5,8 proc.);
• Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 proc.);
• Išlikęs arterinis kamienas (2,2 proc.);
• Triburio vožtuvo neišsivystymas (1,3 proc.);
• Kitos (16,5 proc.).

Įgimtų širdies ydų priežastys

Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Paplitus alkoholizmui tarp moterų, padažnėjo ir naujagimių, sergančių embriofetaliniu alkoholio sindromu [4]. Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams. Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių (taigi anksčiau, nei moteris supranta, kad laukiasi). Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu [5]. Dauguma įgimtųjų širdies ydų nėra paveldimos. Tiesa, tėvams, kurie turi vieną vaiką, sergantį širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3 proc.) rizika, kad kitą vaiką vargins panašios problemos [6]. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimosios, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija.

Hemodinaminė įgimtųjų širdies ydų klasifikacija

1. Nuo arterinio latako priklausomos ydos:

   • Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) kairiojo skilvelio išstūmio trakte. Jų metu pasireiškia ūminė širdies perkrova spaudimu. Šiai grupei priklauso aortos vožtuvo stenozė (AoVS), aortos koarktacija (AoKo), kairiosios širdies pusės hipoplazijos sindromas (KŠHS), aortos lanko nutrūkimas. Esant šioms ydoms, širdies skilvelių sienelės hipertrofuoja, netenka elastingumo, sutrinka sistolinė ir diastolinė skilvelių funkcijos.
   • Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) dešiniojoje širdies pusėje. Sutrinka kraujo nutekėjimas iš dešiniosios širdies pusės į plautinį kamieną. Tai vadinamosios mėlynosios širdies ydos: plautinio kamieno (plaučių arterijos) vožtuvo stenozė (PAVS), plautinio kamieno stenozė (PAS) ar atrezija (PAA), triburio vožtuvo atrezija (TVA), Falloto tetrada. Dėl kliūties dešiniojoje širdies pusėje arba plaučių kamiene veninis kraujas iš dešiniųjų širdies ertmių nuteka į kairiąsias (vyksta kraujo nuosrūva iš dešinės į kairę). Kraujyje stiprėja hipoksemija, padidėja kraujo klampumas, kyla trombozės grėsmė.
   • Paralelinė kraujotaka - stambiųjų kraujagyslių transpozicijos (SKT) yda.

2. Įgimtos širdies ydos, nepriklausomos nuo AAL:

   • Pasireiškia širdies ir plaučių perkrova padidėjusiu kraujo tūriu dėl vykstančių nuosrūvų (šuntų) iš kairės į dešinę. Šiai grupei priskiriamos šios ydos: prieširdžių pertvaros defektas (PPD), skilvelių pertvaros defektas (SPD), atrioventrikulinės pertvaros komunikacija (AVK), atvirasis arterinis latakas (AAL). Dėl šių ydų dalis oksigenuoto kraujo iš kairiųjų širdies ertmių nuteka į dešiniąsias širdies ertmes, plautinį kamieną ir plaučius, intensyvėja plaučių kraujotaka, plečiasi perkrautos širdies dalys, nukenčia sistolinė skilvelių funkcija. Grėsminga komplikacija - plautinė hipertenzija.

3. Sudėtinės sudėtingos širdies ydos:

   Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo

   • Visiškai anomalus plaučių venų drenažas su plaučių venų obstrukcija, bendras skilvelis, bendras arterinis kamienas.

Įgimtų širdies ydų diagnostika

1. Anamnezė: nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldimoji patologija, antenatalinė diagnostika (nustatyta vaisiaus raidos patologija, įgimtosios širdies ydos, kt.).
2. Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultacija (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai), palpacija (hepatomegalija, a. femoralis ir kitų kraujagyslių pulso apčiuopa), arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas naujagimiams

Naujagimiams AKS matuojamas ultragarsiniais arba oscilometriniais prietaisais. Tai neinvazinis informatyvus metodas, kuris leidžia stebėti AKS ir diagnozuoti arterinę hipertenziją. Šio tyrimo tikslumas priklauso nuo veržiamojo raiščio dydžio, naujagimio judesių, raumenų įsitempimo. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose taikomas ir invazinis (intravaskulinis) AKS matavimo metodas. Jis yra tiksliausias, tačiau retai naudojamas dėl infekcijos, kraujavimo, kraujagyslių trombozės rizikos. Tinkamas veržiamasis raištis turi apimti du trečdalius žasto arba šlaunies ilgio. Jeigu jis per siauras, išmatuojamas didesnis AKS. Matuojant ant kojos, veržiamasis raištis uždedamas ant apatinio vidurinio šlaunies trečdalio.

Veržiamojo raiščio plotis, matuojant AKS ant rankos:

• <1 000 g svorio naujagimiams - 2,5 cm;
• 1 000-2 000 g - 2,5-3,0 cm;
• 2 000-3 000 g - 3,0 cm;
• 3 000-4 000 g - 3,0-4,0 cm.

Matuojant AKS ant kojos, veržiamasis raištis turi būti 3,0-5,0 cm pločio. AKS matuojamas ne mažiau kaip 3 kartus, darant 2 min. pertraukas, kai naujagimis ramus. Galutiniu rezultatu laikomi mažiausi duomenys [3, 7-8].

Vaisiaus echokardiograma

Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę [9].

Postnatalinė diagnostika

• Elektrokardiografija: Elektrokardiografas fiksuoja elektrinius impulsus iš širdies, parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo, ar nė viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau nei paprastai. Metaliniai kontaktai arba lipnūs pleistro gabalėliai yra tvirtinami prie vaiko rankų, kojų bei krūtinės, tada prijungiami prie įrašančio aparato. Elektrokardiograma yra neskausminga ir trunka apie 5 min. Vaikams, kuriems pasireiškia alpimas ir galvos sukimasis, gali prireikti ilgesnio elektrokardiogramos įrašinėjimo (24 val.) mažu aparatu, kuris gali būti prisegamas prie diržo ir naudojamas namuose.
• Krūtinės rentgenoskopija: leidžia pamatyti širdies dydį ir padėtį, oro išsiplėtimą plaučiuose [10].
• Širdies kateterizacija: yra labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Kateteris įstumiamas į veną dešiniojoje kirkšnyje specialia adata ar atlikus mažą pjūvį, kol pasiekia širdį (matoma specialiame ekrane). Imami kraujo pavyzdžiai iš širdies deguonies kiekiui pamatuoti ir spaudimui kiekvienoje kameroje patikrinti. Taip pat yra atliekama angiokardiograma arba angiograma - suleidus dažomosios medžiagos į kateterį ir atliekant rentgeną matoma, kaip kraujas teką per širdį. Tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje, tiek venų bei arterijų tinkle. Kateterizacija paprastai trunka 1-2 val. [4].

#

tags: #tik #gimus #kudiki #operuoja