Kūdikio gimimas - tai didelis įvykis šeimoje, kupinas džiaugsmo, bet ir iššūkių. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip pasiruošti naujagimio atvykimui, kaip elgtis pirmosiomis savaitėmis ir kaip pasirūpinti ne tik kūdikiu, bet ir savimi bei vyresniais vaikais.
Pasiruošimas naujagimio atvykimui
Nėštumas - tai jautrus ir ypatingas moters gyvenimo periodas. Ruošiantis kūdikio gimimui, svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine gerove. Štai keletas patarimų, kaip pasiruošti naujagimio atvykimui:
- Namų paruošimas: Kol mamytė su kūdikiu gimdymo namuose, tėtis galėtų pasirūpinti, kad namie neliktų neplautų indų, skalbinių, būtų švarios grindys. Iššveisk vonią ir tualetą. Surink vaikišką lovytę. Nuvalyk ją drėgna pašluoste. Mamytė turbūt yra parengusi baltą patalynę vaikučiui, tad belieka užvikti antklodę bei čiužinuką, geriausia paklodė su gumyte. Nupirk maisto.
- Saugus naujagimio parsivežimas namo: Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
- Kūdikio kraitelis: Ruošdamiesi parsivežti namo savo naujagimį, klausite savęs: “Ko reikia kūdikiui pirmosiomis savaitėmis namuose?”. Jūsų patogumui toliau pateikiame sąrašą priemonių, kurios ženkliai palengvins pirmuosius mėnesius, auginant kūdikį.
- Lovelėje šalia jūsų lovos. Saugiausia, kad kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais arba bent pirmuosius 6 mėnesius miegotų viename kambaryje su jumis.
- Jei reikia reguliuoti kambario, kuriame miega kūdikis, temperatūrą, šildytuvą ar ventiliatorių naudokite tik tada, kai kūdikio nėra patalpoje. Išjunkite prietaisą prieš atnešdami kūdikį į kambarį.
- Saugiausia kūdikio sauskelnes keisti ant kilimėlio ant grindų, kad vaikas negalėtų nukristi. Tačiau kai kurie tėvai mano, kad jiems lengviau keisti sauskelnes ant specialaus stalo ar lovos.
- Naujagimį galite maudyti praustuvėje, jei ji saugi ir švari, arba specialioje vonelėje.
- Kūdikį galite maitinti bet kur, kur tik galite atsipalaiduoti ir patogiai jį laikyti. Pagalvės gali suteikti jums papildomą atramą, jei jos prireiktų.
- Būtinos priemonės:
- Vystymo stalas Jums reikės saugios vietos mažylio sauskelnėms pakeisti. Pervystymo stalai paprastai turi stalčius arba lentynėles, kad galėtumėte pasiekti tokius daiktus kaip sauskelnės, servetėlės ir švarūs drabužėliai, nenuleisdami rankų nuo kūdikio. Tik įsitikinkite, kad šie daiktai nėra naujagimiui pasiekiami. Prie kai kurių vystymo stalų yra pridėti diržai. Juos galite naudoti kūdikiui apsaugoti nuo kritimo, jei jis netikėtai apsiverstų.
- Vystymo lenta. Turint vystymo lentą, kūdikiui bus patogu, o pervystymo stalas liks švarus. Kai kuriuos kilimėlius galima švariai nuvalyti. Kiti turi nuimamus užvalkalus.
- Sauskelnės. Jums tikrai reikės sauskelnių. Ir daug jų! Jūsų naujagimis per savaitę gali išmainyti apie 70 sauskelnių. Iš anksto neįmanoma žinoti, kokio dydžio sauskelnių prireiks kūdikiui. Todėl verta nusipirkti nedideles kelių skirtingų dydžių sauskelnių pakuotes. Tada, kai kūdikis gims, galėsite įsigyti daugiau tinkamo dydžio sauskelnių.
- Servetėlės.
- Kremas nuo vystyklų bėrimo. Kūdikiams kartkartėmis pasireiškia sauskelnių bėrimas.
- Sauskelnių kibiras. Nors tai nėra privaloma, sauskelnių kibirėliai padeda sulaikyti nemalonius kvapus. Specialūs įdėklai juos dar geriau sulaiko.
Pirmosios savaitės su naujagimiu
Parsivežus naujagimį namo, prasideda naujas etapas, kupinas iššūkių ir džiaugsmo. Štai keletas patarimų, kaip elgtis pirmosiomis savaitėmis:
- Motiniška intuicija: Šeimai reikia apsiprasti su vaiku, o ir mažylis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tam reikia laiko, ramybės. Motiniška intuicija tarsi kyla iš sielos gelmių, bet kad į ją įsiklausytum, reikia tylos ir nebūti pervargusiai.
- Poilsis: Pasistenkite nepervargti. Gerai, jei gimus vaikui tėtis pasiima atostogų ir padeda žmonai: pasirūpina vyresniuoju vaikučiu, išplauna lėkštes ar nuperka naujagimiui sauskelnių. Jei tėtis negali, tai galėtų būti kitas artimas žmogus. Sulaukusi pagalbos mama nesijaus pervargusi, galės šiek tiek laiko skirti ir sau, o gerą mamos nuotaiką iškart pajus ir mažylis.
- Nuotaikų kaita: Nuotaikų audra po gimdymo - įprasta. Čia juokiesi - čia verki. Čia giedra - čia apsiniaukė. Tokias nuotaikų kaitas po gimdymo patiria maždaug kas antra moteris. Ir tai nieko keista. Moteris pratinasi prie naujo gyvenimo etapo, mokosi suprasti kūdikio poreikius ir verksmo atspalvius. Dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia laiko ir aplink esančių žmonių paramos.
- Pagalbos telefonai: Turėkite sąrašą pagalbos telefonų. Mažylis ir vėl verkia, o naktimis prabunda dešimt kartų - visai ne taip, kaip parašyta knygose apie vaikų auginimą. Nepanikuokite, o iš anksto pasirūpinkite telefono numeriais, kuriais galėtumėte pasitarti ar išsikviesti pagalbą į namus. Tai ir gydytojo, ir žindymo konsultantės, ir patyrusios mamos telefonai. Neretai mamos vengia skambinti gydytojui, jų nuomone, nesvarbiu klausimu - galbūt tokiu atveju padėtų kitų mamų, išgyvenusių tą patį, patarimai. Nesijauskite kalta, kad ko nors neišmanote, mamomis tampama, o ne gimstama.
- Pokalbiai su vyru: Pasikalbėkite su vyru apie pasikeitusį gyvenimą. Taip pat žrGeriausia tai padaryti dar prieš gimstant vaikeliui, bet ne vėlu ir paskui. Kokios paramos laukiate iš savo vyro gimus vaikučiui? Ko jis nori iš jūsų? Kas bus, kai jūsų ar jo nuotaika bus bloga, o reiks pasirūpinti zirziančiu mažyliu? Pasitaiko, kad moteris tikisi gimsiančiu vaikučiu sutvirtinti klibančius poros santykius. Atsieit gims vaikas ir duos ką nors šeimai - meilės, pilnatvės… Tačiau gimsta vaikas ir jam reikia duoti.
- Asmeninis augimas: Vaikus auginti turi ne tik moterys. Būna, kad moteris įsijaučia į savo, vienintelės, kuri gali pasirūpinti vaiku, vaidmenį ir paaukoja profesiją. Sėdėdama namie išsisemia, nori dirbti, bet nedrįsta, nes mano, kad tada nebus gera mama. Paklausit, ar įmanoma surasti tą aukso viduriuką? Taip! Jei mama neaugs kaip asmenybė, bus nuolat pervargusi ir „tuščia”, ką galės pasiūlyti savo augančiam vaikučiui?
- Savo gyvenimas: Gyvenkite savo, o ne kitų gyvenimą. Klausykite savo širdies balso! Na ir kas, kad dabar madinga fotografuotis nuogais pilvais. Na ir kas, kad filmuose rodo, kaip moterys jau pirmą mėnesį po gimdymo sėkmingai grįžta prie karjeros. Jei jums tai nepriimtina, tai ir nereikia. Kiekvienas žmogus turi tik jam skirtą užduotį gyvenime ir kai ją įvykdo, jaučia pilnatvę. Savo moteriškumą išskleidusi moteris greičiausiai užaugins laimingus, gyvenimu besidžiaugiančius vaikus.
Gimdyvės ir naujagimio priežiūra gimdymo namuose
- Naujagimio priežiūra iš karto po gimimo: Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
- Kontaktas su mama: Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti.
- Virkštelės tvarkymas: Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
- Gimdyvės priežiūra palatoje po gimdymo: Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas.
- Temperatūra ir silpnumas: Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
- Akušerinė apžiūra: Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina.
- Žarnyno funkcija: Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį.
- Higiena: Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).
- Kontracepcija: Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
- Registracija: Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.
Naujagimio maitinimas
- Žindymas: Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y.
- Maitinimas mišinėliu: Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Naujagimio fiziologinės ypatybės
- Išmatos: Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės.
- Šlapinimasis: Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
- Atsirūgimas ir atpylimas: Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila.
- Žagsulys: Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
- Verkimas: Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
- Maudymas: Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
- Miegas: Naujagimiai miega didžiąją paros dalį -6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą, t.y. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
- Kvėpavimas: Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
- Refleksai: Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Pagalba, kai sunku
"Vaikas „negailestingas“, kaip jums kartais gali atrodyti, būna dėl to, kad kitaip nemoka išreikšti savo poreikių. O jis siekia juos patenkinti, nes tai išgyvenimo instinktas“, - aiškina šeimos psichoterapeutė Elisabeth Darchis. - Tai sukelia dvilypus jausmus mažyliui - ir gailestį, ir susierzinimą dėl begalinių, ne visada suprantamų reikalavimų.“ Todėl kartais su mažyliu galite elgtis agresyviai, bet žinoma, norėtumėte, kad taip nutiktų kiek įmanoma rečiau.
- Apibrėžkite momentą, kai jums ypač bloga. Būtent tą, kai atrodo, kad daugiau ištverti nepajėgsite, kai jums prasideda isterija, kai kūnas virpa nuo susierzinimo, kai atrodo, jog kūdikio verksmas niekada nesiliaus. Jūs jaučiate siaubingą stresą, o vaikas į jį reaguodamas dar labiau verkia. Po tokių priepuolių neišvengiamai ateina fazė - jūs jaučiatės niekam tikusi ir visokeriopai kalta prieš mažylį. Dabar, kai įsisąmoninote problemą, pasakykite sau: tokia visų mūsų, motinų, dalia. Psichologai mano, kad šie agresijos vaiko atžvilgiu priepuoliai visiškai neprieštarauja motiniškam instinktui - atvirkščiai, jie pasitaiko gan dažnai ir yra normalūs. Ir tvirtina, kad jaunos mamos visiškai gali juos kontroliuoti - jei tik laikysis taisyklių, kurios padės susigrąžinti savitvardą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
- Kontroliuokite savo nuovargį, neleiskite jam valdyti jūsų. Reikia retkarčiais įsiklausyti į save, kad neperžengtume savo galimybių. Jūsų draugės ir artimieji jau tikriausiai kokį šimtą kartų jums sakė: nedaryk per daug, nebandyk suspėti visko. Kai vaikas miega, meskite viską, prigulkite šalia ir pailsėkite! Naudokitės proga - tai dabar svarbiausia. Indai, dulkių siurblys, išmėtyti daiktai - viskas palauks. Ir paprašykite vyro ar giminaičio pripirkti maisto arba užsisakykite maisto produktų pristatymą internetu.
- Analizuokite savo silpnąsias puses. Psichologai aiškina, kad jauna mama visų pirma turi suvokti, kodėl atsiranda vidinė įtampa - toks darbas su savimi leis ją sumažinti ir nukenksminti. Visų pirma, įtampa gali atsirasti dėl problemų, kylančių kai realybė neatitinka idealios motinystės įvaizdžio, kurį jūs nėštumo metu regėjote mintyse. Kur tos nesibaigiančios šypsenos ir apsalimas - tikriausiai jaučiatės švelniai tariant nusivylusi. Be to, problemų gali kilti ir dėl to, kad tenka būti ir žmona, ir motina - tai ne visada lengva, ypač jei jėgų lieka tik būti negyvai gulinčiu kūnu. Trečia vertus, jus gali išmušti iš vėžių prieštaringi jausmai - noras likti namie su mažyliu ir visą dėmesį skirti tik jam, ir noras grįžti į darbą. Bet ypač vidinę harmoniją griauna mintis, kad jūs privalote visur ir visada būti gera - netgi puiki - motina. Jei jūsų sąmonėje įsišaknijo tokia mintis, ji gali išprovokuoti nervinį išsekimą.
- Pripažinkite, kad dabar jūs pažeidžiama. „Vaiko gimimas visada atneša didelių pokyčių, - analizuoja šeimos psichoterapeutė E. Darchis. - O bet koks sukrėtimas, didelis pokytis gyvenime kelia nerimą ir nesaugumo jausmą - nebežinome, kaip reaguoti, mus gali žeisti net smulkmena.“ Jei kartais su vaiku elgiatės agresyviai, reiškia, tuo metu esate pačiame jausmų ir emocijų viesulo, siaučiančio jūsų išaugusios šeimos gyvenime, centre. Žinokite, kad tokios reakcijos neišvengiamos - gal tai jus nuramins arba bent jau paguos.
- Apsupkite save „gerosiomis fėjomis“. Trumpam pamirškite savianalizę ir tiesiog pripažinkite, kad jums reikalingi pagalbininkai. Dabar svarbiausia tai, kas padės pirmuosius mėnesius po vaiko gimimo nugyventi laimingai ir palyginus ramiai. Žinoma, labai svarbų vaidmenį vaidina vaiko tėtis - jis turėtų ir jums padėti, ir leisti pailsėti, ir spręsti kylančias problemas. Bet problema ta, kad jis negali visą laiką būti šalia, be to, jam pačiam pradžioje nėra lengva - vyrams priprasti prie naujo statuso netgi sunkiau, nei moterims. Tad pasikvieskite gerųjų fėjų: draugių, giminaičių, močiučių, tetų - visų, kas tik gali realiai pagelbėti (nesmerkdami jūsų!) ir pakelti jums nuotaiką. Geriausia naujai mamytei ir lengviausia „gerajai fėjai“ užduotis - pasivaikščioti parke su vežimėliu, kad jūs galėtumėte bent kažkiek numigti. O apskritai, moralinės paramos drąsiai ieškokite internete, mamyčių susibūrimuose ir forumuose - internetinės mamytės visada pasirengusios palaikyti ūpą praradusias naujokes. O paskaičiusios kai kuriuos pasisakymus forumuose, galbūt suprasite, kad jūsų vaikas galbūt nėra pats rėksmingiausias…
- Laikykitės atokiau nuo „gera linkinčių“. Atkreipkite dėmesį į tuos žmones, kurie dažnai kritikuoja jūsų veiksmus ir verčia jausti kaltę prieš vaiką. Deja, dažniausiai tai būna artimiausi žmonės - pavyzdžiui, mama. Arba anyta. Jos nuoširdžiai nesupranta, kodėl jums taip sunku: „Visos kažkaip užaugino ir nenumirė“, „Tai kaprizai, neleisk sau suskysti“. Arba net demonstruoja, kad joms daug geriau sekasi susitvarkyti su mažyliu. Neabejokite savo gebėjimu įsisąmoninti motinystės mokslą. Su kritiškai nusiteikusiais asmenimis bent kelis mėnesius išlaikykite protingą distanciją, kol nepajusite, kad jūsų savivertė ir tikėjimas savo jėgomis sustiprėjo ir jūs jau sugebėsite reaguoti ramiai, kai jus vėl užsipuls.
- Vyresniuosius vaikus patikėkite giminaičių globai, ir nesijauskite išdavike. Jei turite vyresnių vaikų, pagalvokite, kas juos galėtų prižiūrėti. Gal jūsų mama (jei ji neprimena 6 punkte nurodytų asmenų) galėtų kuriam laikui paimti atostogas? O gal vyro giminaičiai kaip dovaną mažojo gimimo proga galėtų apmokėti auklės vyresniajam paslaugas? Ir žinoma, nevalia pamiršti apie tai, kad paaugę vaikai labai mėgsta leisti laiką su tėčiu - tik ne namie. Sportas, riedučiai, kinas - ko tik jie nori, kad tik jūs bent kiek galėtumėte pabūti tyloje ir ramybėje.
- Nesistenkite tapti idealia motina. Žmogiškosios būtybės iš esmės nepasiduoda programavimui - ir jūs taip pat, todėl pamirškite apie savo „idealą programą“. Mokykite vaiką atsižvelgti ir į jūsų norus. Pavyzdžiui, palaukti to, ko jis reikalauja, arba įvairiais būdais jums paaiškinti, ko būtent jam norisi šią akimirką - ne vien širdį veriančiu „A-a-a-a!“, o ir kitais garsais, čepsėjimu ir išraiškomis. Apsiginkluokite kantrybe - vaikui augant, tai jam seksis vis geriau. Galų gale, suaugusieji esame mes. Ir mama turi būti savo, kaip suaugusios, vietoje: tai yra, nepasinerti visa galva į kūdikio jausmus (pavyzdžiui, kai jis desperatiškai klykia iš alkio) ir nekovoti su juo, bet visada būti šalia, kad vien jūsų vaizdas jam sakytų - pagalba bus. „Kas nutiko? Kodėl verki? Alkanas? Tuoj valgysim, košė jau sušilo!“
- Jei jaučiate, kad tuoj peržengsite ribą - išeikite. Kai jaučiate, kad daugiau nebegalite, kad gyvenimas nemielas ir kad dėl to kaltas tik mažylis, reikia skubiai persijungti. Atsargiai paguldykite kūdikį į lovelę (net jei jis verkia) ir išeikite į kitą kambarį. Išsirėkite, išsiverkite - tokia emocinė iškrova sumažins įtampą. Kai šiek tiek nusiraminsite, grįžkite pas kūdikį.
- Ieškokite žmonių, su kuriais galite išsikalbėti. Papasakokite artimam žmogui apie tai, kas vyksta. Jei kreipiatės psichologinės pagalbos, pripažįstate, kad būnate šiurkšti su vaiku - visi tai parodo, kad jūs suvokiate vaiko poreikius ir savo agresiją. Pasikalbėkite su drauge, kuri tai patyrė, kuri supranta, kokius slegiančius jausmus jūs kartais patiriate.
- Mokykitės džiaugtis kiekviena smulkmena. Kabinkitės į kiekvieną džiugų įspūdį. Stebėkite, kaip mažylis auga, vystosi, atmintyje pažymėkite visas nuostabias akimirkas, kai jis šypsosi, veblena ar užmiega kaip angelas - šie tyros, grynos laimės vaizdiniai kaskart atnaujina įspūdžius - nutrina visa, kas bloga, ir priverčia apie tai pamiršti.
- Pasistenkite įžvelgti šviesą tunelio gale. „Vaikas užaugs, viskas bus kitaip, jis labai greit užaugs, viskas bus gerai“ - kartokite šią paprastą frazę kaip mantrą, kai tenka valandų valandas sūpuoti mažylį ar daryti kažką, kam jis įnirtingai priešinasi. Arba pasisemkite išminties ir ramybės iš karaliaus Saliamono, ant kurio žiedo buvo iškalta: „Viskas praeina“.
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba globos namuose: sprendimai
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė neįgaliems vaikams darželiuose
tags: #pagalba #gimus #naujagimiui