Daugelis gimdžiusių moterų net nežino, kaip atrodo placenta. Pagimdžius kūdikį, jis tampa svarbiausias, ir apie placentą nei klausiama, nei pageidaujama ją apžiūrėti. Tačiau placenta yra gyvybiškai svarbus organas nėštumo metu, užtikrinantis vaisiaus augimą ir vystymąsi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip atrodo placenta, kokios jos funkcijos ir kokios problemos gali iškilti.
Kas Yra Placenta?
Placenta - tai laikinas organas, kuris vystosi nėštumo metu ir jungia motiną su vaisiumi. Placenta yra organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai” - kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kitas medžiagas. Apvaisintam kiaušinėliui skverbiantis į gimdos ertmę, maždaug 7-10 parą, pradeda formuotis ląstelės, kurios vėliau dalijasi į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles.
Placentos Funkcijos
Placenta atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų nėštumo metu:
- Aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi: Placenta per motinos kraują tiekia vaisiui reikalingas maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir mineralus.
- Šalinimas: Pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus, tokius kaip anglies dioksidas ir šlapalas, į motinos kraują, kad juos pašalintų motinos organizmas.
- Apsauga: Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų. Štai todėl kai kurie mamos vartojami vaistai, pvz., insulinas, vaisiaus nepasiekia. Saugantis barjeras nuo užkrečiamųjų ligų ir nereikalingų medžiagų.
- Hormonų gamyba: Placenta gamina hormonus, reikalingus nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi. Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonadotropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas - placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai. Placenta išskiria ir hormonus, kurie įprastai gaminami moters kiaušidėje per ciklą: nėštumo vystymuisi būtiną progesteroną (todėl nėščiosios organizme jo daugėja) ir estrogeną, kuris užtikrina gimdos kraujotaką, augimą. Šie hormonai yra svarbūs ir gimdant.
Kaip Atrodo Sveika Placenta?
Pagimdžius išnešiotą kūdikį placenta sveria šeštadalį jo kūno svorio, apie 500-600 g. Placentos, kuri dažniausiai būna skritulio formos, skersmuo būna 10-20 cm, o sienelės storis sudaro 2-3 cm. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14-15 m2. Labai tiksliai pamatuoti placentos plotą ir dydį labai sunku net ir pasitelkus ultragarso aparatą. Bet atliekant echoskopiją iš placentos storio, išburkimo galima įtarti tam tikrus vaisiaus sutrikimus.
Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Rečiau „prisikabina” apatinėje gimdos dalyje ar net dengia jos kaklelį. Taip būna moteriai, sirgusiai ligomis, kurios pažeidė gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), buvo nutraukusi nėštumą, patyrė persileidimą ir reikėjo atlikti abraziją (gimdos išgrandymą). Placenta gali „įsikurti” žemai, jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis ar šalinta mioma.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Placentoje, dažniausiai jos centre, yra virkštelės tvirtinimosi vieta. Kartais virkštelės kraujagyslės tvirtinasi placentos šone ar net pačiuose dangaluose. Tuomet placentos funkcija gali būti nepakankama.
Placentos Sandara
Pradėjusi formuotis implantacijos metu, placenta galutinai subręsta tik 4-ąjį mėnesį. Jos sklaidoje dalyvauja chorionas ir pamatinė atkrintančioji plėvė. Placenta sudaryta iš vaisiaus dalies, pars fetalis ir motininės dalies, pars materna.
- Vaisiaus dalis: susiformuoja vešlusis chorionas. Ją sudaro choriono plokštelė arba lapelis, lamina chorionica ir choriono gaureliai, villi. Choriono plokštelė yra atsukta į vaisiaus pusę. Ji lygi, blizganti, padengta amniono epiteliu, pro kurį persišviečia kraujagyslės, vasa chorionica, einančios radialiai nuo virkštelės prisitvirtinimo vietos. Gaureliai yra atkreipti į motinos pamatinės atkrintančiosios plėvės pusę. Didžiausi, išaugę iš plokštelės, vadinami stiebiniais gaureliais, villi pedunculares. Jie labai šakoti - tai tarpiniai, arba šakotieji, gaureliai, villi ramosi, išsidėstę įvairiomis kryptimis tarpgaurelinėse ertmėse, spatii intervillosi. Kai kurios šakos citotrofoblasto išaugomis yra suaugusios su gimdos gleivine, tai kilpiniai gaureliai, villi ancorales. Pačios smulkiausios gaurelių šakelės - tai galiniai gaureliai, villi terminales. Bendras visų gaurelių paviršiaus plotas - 4-14 m2. Dviejų ar daugiau stiebinių gaurelių šakelių sistema, esanti lakūnoje ir padengta pamatine atkrintančiąja plėve, sudaro struktūrinį-funkcinį placentos vienetą - skiltį arba kotiledoną, lobus, seu cotyledo. Jų placentoje yra apie 15-30. Kotiledonus vieną nuo kito skiria pertvaros, septa. Užgimusioje placentoje kotiledonai atrodo kaip kauburėliai, padengti plonu pamatinės atkrintančiosios plėvės sluoksniu. Tokia placenta, kai vaisiaus choriono gaurelių „medžiai“ plūduriuoja motinos kraujo „ežeruose“, vadinama hemochorionine, placenta haemochorialis. Gaurelius dengia citotrofoblastas ir sincitiotrofoblastas, kuris trečiuoju nėštumo trimestru suformuoja lokalius išvešėjimus, vadinamus sincitiniais mazgeliais, nodi syncytiales. Jie nusilupa, patenka į motinos kraujotaką, kur greitai suardomi. Gaurelių pagrindą sudaro negemalinis jungiamasis audinys su kraujagyslėmis. Šakojantis gaureliams, šakojasi ir jų kraujagyslės: nuo stambių virkštelės venos ir arterijų šakų stiebiniuose gaureliuose iki smulkiausių kapiliarų galiniuose gaureliuose.
- Motininė dalis: pamatinė atkrintančioji plėvė.
Placentos Branda
Atliekant vaisiaus ultragarsį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Kuo didesnis nėštumas, tuo daugiau jos kraujagyslėse susikaupia kalcio, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. Placentos branda (senėjimas) prasideda 37-38 nėštumo savaitę ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios. Būna, kad subrendęs vaikelis gimsta laiku, nors ultragarsu placenta atitinka tik antrąjį brandos laipsnį arba gimsta neišnešiotas vaikelis, nors placenta ultragarsu atrodo jau subrendusi.
Galimos Placentos Problemos
Nėštumo metu gali iškilti įvairių placentos problemų, kurios gali turėti įtakos motinos ir vaisiaus sveikatai:
- Placentos pirmeiga: Tai būklė, kai placenta prisitvirtina per žemai gimdoje ir dengia gimdos kaklelį. Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą. Manoma, kad placentos pirmeiga vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Kraujavimas nėštumo metu. Visų pirma placentos pirmeigos pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja. Blogi kraujo tyrimo rezultatai. Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai. Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia. Netipinė vaisiaus padėtis. Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (t.y. Priešlaikinis gimimas, t.y.
- Placentos atšoka: Tai būklė, kai placenta prieš laiką atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Placentos nepakankamumas: Tai būklė, kai placenta negali tinkamai aprūpinti vaisiaus maisto medžiagomis ir deguonimi.
- Netaisyklingas virkštelės prisitvirtinimas: Pasitaiko atvejų (1-2 proc.), kai virkštelė tvirtinasi ne prie placentos, o prie vaisiaus plėvių, fixio velamentosa. Tuomet kraujagyslės, kol pasiekia placentą, eina tarp amniono ir lygiojo choriono ir gali būti lengvai pažeidžiamos.
- Virkštelės kraujagyslių pokyčiai: Apie 1 proc. atvejų virkštele praeina ne trys, o dvi kraujagyslės: viena arterija ir viena vena. 15 proc. tokių vaisių būna pakitusi ir kraujotakos sistema.
- Ilga virkštelė: Ilgesnė kaip 70 cm virkštelė gali apsisukti apie vaisiaus kaklą ar kitas kūno vietas, iškristi, plyšus amniochorioninei plėvei, arba susimegzti į mazgą.
- Trumpa virkštelė: Trumpesnė kaip 30 cm virkštelė trukdo vaisiui laisvai judėti ir gimti, tempia placentą, dėl to ji gali per anksti atsiskirti.
Nustačius, kad placenta yra žemai, moteriai nereikėtų išsigąsti, jog gali kraujuoti. Atliekant echoskopiją po kelių mėnesių placenta dažniausiai randama tinkamoje vietoje. Jei vis dėlto ji „nepašoko” aukščiau, moteris įspėjama apie galimo makšties kraujavimo. Jai paaiškinama, kad pasirodžius kraujingų išskyrų bet kuriuo paros metu kreiptųsi į medikus. Tai požymis, kad placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kas Vyksta Po Gimdymo?
Gimus kūdikiui placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kai viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Tai skausminga, todėl moteriai skiriama nuskausminamųjų vaistų. Jei placenta negimsta, visa būna priaugusi prie gimdos, dar maždaug pusvalandį leidžiama gimdą sutraukiančių vaistų ir laukiama, kol atsiskirs. Jei tai neįvyksta arba moteris gausiai kraujuoja, suleidus nuskausminamųjų placenta atskiriama ranka.
Amnionas ir Chorionas
Svarbu paminėti ir amnioną bei chorioną - tai vaisiaus dangalai, kurie taip pat atlieka svarbias funkcijas nėštumo metu:
- Amnionas (vandenmaišis): Vandenmaišis, arba amnionas, amnion - tai maišas, kuriame yra gemalas (vaisius) ir jį supantys vandenys. Ploną, permatomą, blizgančią amniono sieną sudaro amniono epitelis ir negemalinė mezoderma. Jo ertmę, cavitas amniotica, užpildo skaidrus, panašus į vandenį amniono skystis, liquor amnioticus, dar vadinamas vaisiaus vandenimis. Vaisiaus vandenys amortizuoja smūgius ir kratymą, leidžia vaisiui laisvai judėti, neleidžia jam suaugti su amniono siena, užtikrina normalią vaisiaus plaučių sklaidą ir simetrišką kūno augimą, palaiko kūno temperatūrą. Gimdant suplyšus amniochorioninei plėvei bei nutekėjus vandenims, sparčiau ir lengviau užgimsta vaisius.
- Chorionas (gaurelinis dangalas): Gaurelinis dangalas, arba chorionas, chorion, - tai maišo formos plėvė, susidariusi iš trofo blasto ir negemalinės mezodermos.
Placentos Panaudojimas Kosmetikoje
Kūdikiui gimus, išeina ir placenta - organas, kuriame gausu amino rūgščių, vitaminų, hormonų, antikūnų ir kt. medžiagų. Tad nieko stebėtino, kad odos priežiūros priemonių gamintojai siekia sunaudoti visas vertingas medžiagas, įdėti jų į jauninamuosius serumus. Serumų ir kt. odos priežiūros priemonių pardavėjų teigimu, placentos dalelės turi tokį poveikį: stangrina odą, šviesina patamsėjusius paakius, daro odą minkštesnę, jaunatviškesnę, lygina raukšles, jaunina, drėkina odos ląsteles. Kaip rašoma tinklalapyje „My Skin Blog“, serumuose su placenta yra keli komponentai, kurie, teigiama, mažina senėjimo požymius: Kamieninės ląstelės skatina odą atsinaujinti, lygina raukšleles ir gilesnes raukšles, skatina gamintis naujas odos ląsteles, kurios suteikia zonoms su raukšlėmis putlumo. Amino rūgštys kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje, sukelia odos senėjimą.
Gimdymo Etapai
Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu. Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą:
- Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis: Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai: Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis.
- Atsidarymo laikotarpis: Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
- Stūmimo laikotarpis: Šiuo laikotarpiu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau.
- Placentos užgimimo laikotarpis: Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas