Dėl sutrikusios karvių reprodukcijos ar pavėluoto sėklinimo ūkininkai patiria nemažų nuostolių, todėl svarbu suprasti karvių lytinio ciklo ypatumus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos karvių ovuliacijos stadijos (estrus), jų biologiniai ypatumai, diagnostikos metodai ir veiksniai, turintys įtakos reprodukcijai.
Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje pieno ūkiai stambėja, didėja primilžiai, tačiau kartu daugėja ir įvairių reprodukcijos problemų. Genetinis karvių bandų gerinimas, siekiant gauti kuo daugiau pieno, gali sumažinti karvių vaisingumą ir kelti didesnius mitybos reikalavimus. Pastebėta tendencija, kad didėjant karvių pieningumui, prastėja karvių reprodukcinės savybės. Produkcijos įtaka karvės sveikatai yra netiesioginė: didėjant išmilžiui, didėja karvės poreikiai, kuriuos vis sudėtingiau patenkinti.
Karvių reprodukcinės savybės ir jų svarba
Maksimalaus reprodukcinio pajėgumo būna 5-7 metų amžiaus karvės. Su karvių amžiumi didėja embrionų mirtingumas ir dėl nevisaverčio kiaušinėlio išsivystymo mažėja apsivaisinimo galimybė. Supratimas apie karvės nevaisingumą grindžiamas ekonominiais skaičiavimais. Natūralu, kad ne visos šiuolaikinių veislių pieninės karvės apsivaisina per tris mėnesius po veršiavimosi. Neapsivaisinimo priežastis gali būti didelis produktyvumas ir sutrikusi energijos apykaita. Energijos deficitas paprastai išnyksta pasiekus laktacijos piką, o sumažėjus produktyvumui, susidaro sąlygos reprodukcijos sistemai „įsijungti“. Nevaisingomis laikomos tos karvės, kurios neapsivaisina sėklinant 4-5 kartus (arba iki 160 dienų po apsiveršiavimo).
Šiuolaikinių veislių karvėms būdingi neryškūs rujos požymiai. Nuo 10 iki 40 proc. karvių apskritai neturi rujos požymių. Manoma, kad tai neteisingos atrankos ir didelio produktyvumo pasekmė. Parenkant galvijus poravimui, paprastai kreipiamas dėmesys į galimus pieno kiekio ir sudėties pokyčius. Stambesnių ūkių šeimininkai įvertina ir galimus eksterjero pokyčius, kurie palengvintų veršiavimąsi. Užsieninių bulių kilmės kortelėse nurodoma buliaus genetinė įtaka somatinių ląstelių skaičiui (SLS).
Nerujojimas (Anestrus)
Nerujojimas (anestrus) po apsiveršiavimo yra pagrindinė priežastis, dėl kurios užsitęsia periodas nuo veršiavimosi iki sėklinimo (servis periodas). Skiriamos keturios klinikinės nerujojimo formos: „tyli“ ruja, kiaušidžių folikulinės cistos, kiaušidžių funkciniai sutrikimai ir susilaikęs geltonkūnis. Apie kiaušidžių funkcinį pajėgumą galima spręsti pagal kiaušidžių palpuojamąją formą, tikrinant, ar kiaušidžių dariniai atitinka lytinio ciklo periodą. Tiksliau tai galima nustatyti skenuojant ultragarsu.
Taip pat skaitykite: Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?
Kiaušidžių ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinio tyrimo metu kiaušidžių darinius įmanoma skaičiuoti, matuoti, o svarbiausia, atliekant pakartotinį tyrimą, - tiksliai įvertinti folikulų ir geltonkūnių augimą ar regeneraciją. Diagnostikos tikslais ypač svarbu įvertinti folikulų augimą, kadangi šį procesą reguliuoja hormonai, augimo faktorius, ląstelių tarpusavio sąveika ir genai. Todėl folikulų augimas geriausiai atspindi karvės reprodukcinį pajėgumą. Lytinio ciklo metu folikulai auga dviem bangomis, rečiau trimis ir keturiomis. Folikulų augimo bangų skaičiui įtakos turi karvės amžius, sezonas ir primilžis.
Progesterono koncentracijos nustatymas
Nustatyti karvių kiaušidžių aktyvumą ir lytinio ciklo visavertiškumą galima pagal progesterono koncentraciją kraujyje. Šį hormoną išskiria geltonkūnio ląstelės. Esant fiziologinei lytinio ciklo eigai, progesterono koncentracija kraujyje padidėja 4-ą ciklo dieną, 8-ą dieną pasiekia aukščiausią lygį ir išsilaiko iki 17-os dienos. Pagal hormono koncentraciją nustatomas tinkamiausias sėklinimo laikas. Rujos metu progesterono koncentracija mažiausia. Nesumažėjęs hormono kiekis 21-24 parą po sėklinimo rodo, kad karvė veršinga. Išnykęs lytinis ciklas ir didelė progesterono koncentracija yra susijusi su geltonkūnio ar liuteinizuotomis kiaušidžių cistomis, užsilaikiusiu geltonuoju kūnu. Norint įvertinti karvių reprodukcinę funkciją, progesteronas nustatomas iš pieno. Dabar naudojami reagentų rinkiniai progesteronui piene nustatyti PN 5081P, Microtiter Plate (96T Bovine Milk Progesterone Test Kit (USA). Progesteronas iš pieno mėginių gali būti vertinamas ELISA (The Enzyme-Linked ImmunoSorbent Assay) metodu.
Karvių lytinio ciklo biologiniai ypatumai
Karvės kiaušidėse ovuliacija vyksta maždaug kas 21 parą (nuo 17 iki 24 dienų), o telyčių - kas 20 parų. Apie 80-90 proc. karvių lytinio ciklo trukmė būna 17-25 paros. Vidutiniškai karvių ruja trunka 18 valandų.
Karvių lytinis ciklas skirstomas į:
- Rujos (oestrus, 0 diena)
- Poovuliacinio (metoestrus, 1-4 diena)
- Tarprujo (dioestrus, 5-18 diena) periodus, kurie atitinka liuteininę fazę
- Priešrujo (proestrus, 18-20 diena) laikotarpį.
Proestrus ir oestrus metu stiprėja makšties ir kaklelio gleivinės hiperemija, pabrinksta ir atsipalaiduoja gimdos kaklelio įsikišimas (portio vaginalis), prasiveria kaklelio spindis. Rujojančios karvės temperatūra padidėja 0,62 ± 0,38 °C. Manoma, kad makšties temperatūra pakyla, likus 12 val. iki ovuliacijos. Dėl kraujagyslių reakcijos pasikeičia gleivių elektrolitų koncentracija ir jos tampa laidesnės elektros srovei. Gleivių laidumo ir makšties kūno temperatūros vertinimu galima remtis nustatant rują. Beje, nustatytas ryšys tarp progesterono koncentracijos, veršingumo ir makšties gleivių laidumo. Rujos pradžioje gimdos kaklelio pH nukrenta nuo 7,0 iki 6,72, o įpusėjus rujai gali sumažėti iki 6,54. Šiuo laikotarpiu prostaglandinai neveikia geltonkūnio. Liuteolitiškai veikia tik Grafo folikule besigaminantys estrogenai. Metoestrus metu, t. y. maždaug 10 - 15 valandų po rujos, įvyksta ovuliacija ir pradeda vystytis geltonkūnis. Kraujagyslės greitai traukiasi, ir 3 - 5 parą po rujos gleivinė vėl tampa šviesi. Dioestrus, „geltonkūnio periodas“, trunka vidutiniškai 12 dienų. Dioestus pirmoje pusėje didėja progesterono koncentracija. Geltonas kūnas tampa jautrus prosglandinų F2α poveikiui.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Morfologiniai ir citologiniai pokyčiai lytinio ciklo metu
Didžiausi citologiniai ir morfologiniai pokyčiai vyksta rujos metu. Dėl ląstelių išbujojimo labai sustorėja makšties priekinės dalies epitelis, hipertrofuojasi gimdos sekrecinės ląsteles. Gimda ir endometriumas prisipildo edeminio skysčio, o gimdos raumeninis sluoksnis susitraukia. Tokios būklės gimda yra parą prieš rują ir išlieka parą po jos. Telyčioms gali būti perimetriumo subserozinis kraujavimas. Po rujos prasideda leukocitinė invazija ir trunka ilgiausiai 2 - 5 paras. Gleivių sekrecija gimdos kaklelyje ir priekinėje makšties dalyje prasideda parą prieš rują, maksimumą pasiekia rujos metu ir laipsniškai mažėja iki 4 paros po rujos. Rujos pradžioje ir po rujos gleivės skaidrios, pabaigoje jos tampa matinės. Gleivėse gausu neutrofilų. Šiuolaikinių veislių karvėms būdingas perimetriumo subserozinis kraujavimas. Apskritai, kraujingos išskyros iš lytinių takų - tai šiuolaikinių karvių veislių reprodukcinės fiziologijos bruožas. Karvėms kraujas paprastai skiriasi iš karunkulų hipertrofuotų užuomazgų. Kraujingos išskyros pastebimos 1-3 paros po ovuliacijos. Po rujos gleivės tampa skaidrios ir lengvai nuteka. Kaklelio gleivių pakitimus galima stebėti pagal sausų gleivių kristalizaciją. Kaklelio gleivių kiekis priklauso nuo estrogenų koncentracijos. Priešrujo fazė trunka 2 - 3 dienas, kurių metu geltonkūnis regresuoja, o ovuliacinis folikulas yra paskutinėje augimo stadijoje. Sumažėja progesterono koncentracija, LH ir estrogenai veikia tarpusavyje teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Pradedant 1 - 2-ą lytinio ciklo parą folikulų augimas atsinaujina. Ovuliavusių folikulų vietoje susidaro geltoni kūnai. Progesteronas vėl tampa dominuojančiu hormonu. Geltonojo kūno regresiją slopina ir gestacija. Progesteronas palaiko gimdos „ramybės“ būklę ir sudaro palankias sąlygas vaisiaus augimui. Šis hormonas stabdo folikulų brendimą, todėl veršinga nerujoja. Vis dėlto, pirmą veršingumo mėnesį dažnai karvės „rujoja”. Kol nėra placentos, estrogenų foną organizme palaiko kiaušidės. Rujos trukmė priklauso nuo patelės veislės, amžiaus, metų, paros, laiko, ir aišku - sveikatingumo. Sąlyginai, karvių lytinį ciklą, pagal pokyčius kiaušidėse ir hormonų koncentraciją kraujo plazmoje galima skirstyti į geltono kūno ir folikulinę fazes. Pirmąją ciklo fazę galima uždelsti ar sutrumpinti.
Veiksniai, įtakojantys kiaulių reprodukcinį produktyvumą
Atskiro požymio (vislumo, pieningumo, prieauglio gyvybingumo, jų auginimo energijos, pašarų panaudojimo) pasireiškimas priklauso nuo paveldimų faktorių ir aplinkos faktorių sąveikos. Reprodukcinės savybės paveldimumas yra žemiausias, o tai reiškia, kad produktyvumą ženkiai sąlygoja aplinkos faktoriai.
Pašarų kokybė ir auginimo sąlygos
Kiaulininkystės praktikoje pasiteisina veislinio prieauglio auginimo technologija veislynuose (kuo įvairesnis racionas, mocionas, vasarą - auginimas stovyklose). Blogiau, nes tai įtakoja didesnė gyvulių koncentracija, kiaulaitės auginamos uždarose patalpose be mociono, koncentratinis auginimo tipas.
Veislės įtaka
Tyrimų metu įvertinus Landrasų ir Jorkšyrų veislės paršavedžių reprodukcijos duomenis, paršavedžių lytinius organus, jų išsivystymą bei kiaušidžių funkcinį aktyvumą nustatyta, kad per 10 dienų po paršelių nujunkymo ruja vidutiniškai pasireiškia 86,17 ± 1,76 procentams Landrasų veislės kiaulių, jų apsivaisinimo procentas 67,93±1,56 proc. Per 10 dienų po paršelių nujunkymo Jorkšyrų veislės kiaulėms ruja vidutiniškai pasireiškia 75,07±2,43 proc., o jų vidutinis apsivaisinimo procentas buvo 62,79±3,74 proc. Jorkšyrų veislės kiaulaitės rujoti pradeda 15,45±3,12 dienomis vėliau. Dėl to auginamos paršavedės vados yra didesnės. Mažiau folikulų Jorkšyrų veislės paršavedžių kiaušidėse subręsta todėl, kad jų geltonieji kūnai sunkiau pereina į regresiją, jų diestrus stadija užsitęsia, progesterono koncentracija kraujyje lieka aukšta, o tai blokuoja naujų folikulų augimo pradžią.
Hormoniniai preparatai ir veisimo metodai
Ovuliacijos lygis priklauso nuo veisimo metodo. Jis mažėja, skirtingų veislių kryžminimo atveju - didėja. Paršavedės amžius taip pat glaudžiai susijęs su ovuliacijos lygiu: suaugusių - ovuliacijos lygis aukštesnis nei jaunų ir maksimalus būna paršiuojantis 4-5 kartus. Sėklinimas (vidutiniškai padidina 1-1,6 vienetais). Atskirų autorių teigimu, po apvaisinimo paršavedžių auginimas praturtintais energija racionais blogina gemalų išgyvenimą. Gausus paršavedžių pieningumas sąlygoja jų fiziologinio stovio pablogėjimą ir rujos slopinimą, nes su pienu ji išskiria daugiau maistinių ir mineralinių medžiagų nei gauna. Nusistovi neigiamas balansas ir paršavedė praranda daug kūno masės. Reprodukcines funkcijas prastina nepakankamas baltymų ir gausus angliavandenių kiekis racione, fosforo, mangano bei A ir B vitaminų stoka. Nuo pirmo sėklinimo rezultatyvumo priklauso ir paršavedės servis laikotarpio trukmė. Paršavedis apsvaisinimo ir vislumo bei paršelių stambumo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo kuilio spermos kokybės.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Clearblue“
Paveldimi faktoriai ir embrionų mirtingumas
Paveldimi faktoriai: visiaškas nevaisingumas - sterilitetas, laikinas nevaisingumas - infertilitetas, sumažintas vaisingumas - subfertilitetas. Embrionų mirtingumas pažeidžia paršavedžių reprodukcinę funkciją. Iš jų apvaisinta 75% iki 21 dienos amžiaus. Embrionų išgyvenime svarbų vaidmenį vaidina apvaisinime dalyvavusių lytinių ląstelių biologinė vertė. Paršavedžių sėklinimas sena (ilgai laikyta) sperma didina embrionų mirtingumą. Auginimas sausais pašarais sąlygoja viso organizmo ląstelių nepakankamą turgorą. Hidrofiliniai pašarai suteikia galimybę to išvengti. Paršavedės dėl auginimo sausais koncentruotais pašarais su nepakankamu ląstelienos kiekiu, be žolės, be mociono gali nutukti.
Kiaulių lytinį ciklą veikiantys faktoriai ir stimuliavimas
Šie veiksniai susiję su lytiniais hormonais, kuriuos į kraują išskiria vidaus sekrecijos liaukos - pogumburis, hipofizė, sėklidės ir kiaušidės. Šios liaukos veikia, kartu ir lytinių hormonų pusiausvyrą. Kai kuriuos veikia ryškiai, o kitų poveikis yra silpnas arba visai nežymus. Kiaulių rujų stimuliuojantys preparatai: kumelingų kumelių kraujo serumas (KKKS). Jis skirtas lytiniam ciklui atstatyti. Naudingiausia rujas skatinti suleidžiant paršavedėms KKKS praėjus 24 val. po paršelių nujunkymo. Kadangi pirmąją parą po paršelių nujunkymo į kraują išskiriami hipofizės gonadotropiniai hormonai, šiuo periodu suleistas KKKS dirbtinai padidina FSH ir LH kiekį paršavedės organizme. Padidėjus FSH kiekiui prasideda folikulų augimas.
tags: #ovuliacijos #stadijos #oestrus