Parsivežus naujagimį namo, tėvai susiduria su daugybe klausimų ir baimių, ypač jei tai pirmagimis. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - kada galima saugiai nuimti pirštines naujagimiui? Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kūdikių pirštines, kada jas naudoti ir kada jų atsisakyti, kad užtikrintumėte savo mažylio komfortą ir saugumą.
Naujagimio Priežiūros Pagrindai
Prieš gilinantis į pirštinių klausimą, svarbu prisiminti keletą pagrindinių naujagimio priežiūros aspektų:
Registracija: Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia tai padaryti internetu.
Saugus transportavimas: Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Maitinimas: Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį, ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina, bet ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama bei „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Jei maitinate mišinėliu, pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Išmatos ir šlapinimasis: Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas ir atpylimas: Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn.
Žagsulys: Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Verkimas: Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
Maudymas: Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Miegojimas: Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 16-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Kvėpavimas: Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Refleksai: Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Kūdikio Kraitelis: Ko Tikrai Reikia?
Pirmasis vaikutis šeimoje visuomet laukiamas su didžiausiu nekantrumu ir baime - juk taip norisi tobulai pasiruošti. Tačiau iš didelio noro dažnai persistengiama - ypač ruošiant kūdikio kraitelį. Paprastai būsimi tėvai stengiasi įsigyti viską, ko gali prireikti, tačiau vėliau nė pusės daiktų nepanaudoja.
Būtina:
Vežimėlis: Kokybiškas ir patogus vežimas, kuriame galima migdyti naujagimį ne tik lauke, bet ir kambaryje.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Sauskelnės: Jų tikrai reikės ir reikės daug. Įsigykite bent kelias pakuotes, kad nereikėtų skubėti į parduotuvę jau kitą dieną po gimdymo. Naujagimiai tuštinasi dažnai, todėl sauskelnes reikėtų keisti bent kas dvi valandas.
Drabužiai: Svarbiausia, kad drabužių audiniai būtų natūralūs, leistų odai kvėpuoti ir nevaržytų judesių. Geriau siaustinukai su užlenkiamais rankovių galais. Taip pat verta įsigyti priekyje atsagstomus šliaužtinukus - juos bus itin patogu naudoti.
Vonelė: Ji būtina jau pirmomis dienomis, todėl geriau įsigyti iš anksto. Geriausia, nepagailėti šiek tiek pinigų ir išsirinkti ne pačią paprasčiausią, bet su išformuota vieta kūdikiui paguldyti. Taip bus mažiau streso ne tik jauniems tėveliams, bet ir saugiau naujagimiui.
Galima įsigyti vėliau:
Lovelė: Jei mamos nori jausti savo mažylį visas 24 valandas ir migdo kartu lovoje, tad skubėti įsigyti lovytę būtinai iki gimdymo nebūtina.
Supamas lopšelis: Jį panaudosite tik kelis pirmuosius mėnesius, vėliau kūdikiui jis taps per mažas.
Maišeliai panaudotoms sauskelnėms: Jei nesinori panaudotų sauskelnių mesti į bendras šiukšles, pastatykite nedidelę atskirą šiukšlinę su dangčiu.
Vystymo stalas: Dažnai pakanka tik vystymo lentos - ją patogu nusinešti ten, kur reikia ir neužima daug vietos.
Pientraukis ir buteliukas: Net jei paaiškėtų, kad pientraukio ir buteliukų dėl kažkokių priežasčių reikės, juos kuo puikiausiai galima įsigyti vėliau.
Pieno buteliukų šildiklis: Gerokai greičiau pieną ar pieno mišinį galima sušildyti iki reikiamos temperatūros įmerkus į karštą vandenį, o nuolat laikyti ir šildyti nepatartina - ilgai šildomas pienas ar pieno mišinys tampa nebetinkamu vartoti.
Mobili auklė: Itin dažnai šio gana brangaus įrenginio nė neprireikia ir jis dažnai lieka nenaudojamas.
Neverta išlaidauti:
Drabužiai: Naujagimiams ar kūdikiams tikrai nereikia nei žavių sijonų ar madingų kelnių.
Nagų žirklutės, šukos: Kūdikiai dažniausiai neturi vešlių plaukų vos gimę, todėl ir šukuoti nebus ką.
Ar Reikia Kūdikiui Pirštinių?
Susilaukus naujagimio, tikriausiai galvoje sklando daugybę klausymų: ko gali prireikti naujagimiui? Kas tikrai naudinga, o be ko galima ir apsieiti? Kaip sužinoti naujagimio drabužių dydį?
Pirmosiomis savaitėmis daugelis tėvų apvelka savo naujagimius pirštinėmis. Tam yra kelios priežastys:
Apsauga nuo susibraižymo: Naujagimių nagai dažnai būna aštrūs, ir jie gali netyčia susibraižyti veidą. Pirštinės padeda to išvengti.
Šiluma: Naujagimiai dar neturi gerai išvystytos termoreguliacijos, todėl pirštinės gali padėti palaikyti šiltas rankytes.
Refleksai: Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
Tačiau, kaip ir viskas, pirštinės turi ir trūkumų:
Jutimo ribojimas: Pirštinės riboja kūdikio galimybę tyrinėti pasaulį per lytėjimą. Rankos yra svarbus informacijos šaltinis kūdikiams, padedantis jiems pažinti aplinką.
Motorikos vystymasis: Pirštinės gali trukdyti smulkiosios motorikos vystymuisi. Kūdikiams reikia laisvai judinti pirštus, kad galėtų mokytis juos valdyti.
Kada Nuimti Pirštines?
Nėra vienos taisyklės, kada tiksliai nuimti pirštines kūdikiui. Tačiau štai keletas gairių:
Stebėkite kūdikį: Jei pastebite, kad kūdikis nuolat bando nusimauti pirštines, tai gali būti ženklas, kad jam jos nepatinka ir nori laisvai judinti rankomis.
Įvertinkite aplinkos temperatūrą: Jei kambaryje šilta, pirštinės gali būti nebūtinos. Jei kūdikio rankos šiltos ir sausos, jam nereikia papildomos šilumos.
Apsauga nuo susibraižymo: Jei kūdikis nebesibraižo veido, galite pabandyti nuimti pirštines. Tačiau stebėkite, ar jis vėl nepradeda braižytis. Jei taip, galite vėl apvilkti pirštines nakčiai arba kai jis miega.
Nagų priežiūra: Reguliariai kirpkite kūdikio nagus. Tai padės išvengti susibraižymo, net jei kūdikis netyčia pasibraižys.
Leiskite kūdikiui tyrinėti: Duokite kūdikiui galimybę tyrinėti pasaulį be pirštinių, kai esate šalia ir galite jį prižiūrėti. Tai padės jam vystytis ir pažinti aplinką.
Kaip Pasirūpinti Kūdikio Oda?
Ne paslaptis, kad kūdikių oda yra itin jautri ir lengvai pažeidžiama, todėl reikalauja daug atitinkamos priežiūros. Dažnai naujiems tėveliams koją pakiša nežinojimas, kokių priemonių imtis, norint tinkamai pasirūpinti savo mažylių oda ir apsaugoti nuo galimų sveikatos sutrikimų.
Apranga vasaros metu:
Svarbu užtikrinti, kad kūdikiui nebūtų nei per šalta, nei per karšta. Vasaros metu geriausia rinktis lengvus, orui pralaidžius, iš medvilnės pasiūtus drabužius. Šiuo metų laiku pagrindinis pavojus yra perkaitimas, todėl pakanka vieno laisvesnio drabužių sluoksnio ir galvos apdangalo - kepurės. Tokiu būdu užtikrinamas odos kvėpavimas ir apsauga nuo saulės spindulių, karščio. Be to, iškylaujant lauke tėvams rekomenduojama su savimi visada turėti skėtį, kurį galima panaudoti, norint sukurti kūdikiui pavėsį. Kai naktys šiltos, miegojimui skirta apranga taip pat turėtų būti laisvesnė, iš plono medvilnės audinio. Kartais miegojimui užtenka tik sauskelnių.
Priminimas vasarai: Kūdikių odoje yra mažai melanino, kuris apsaugo odos ląsteles nuo saulės skleidžiamų UV spindulių. Todėl kūno dalis, kurių nedengia drabužiai, būtina patepti kremu nuo saulės.
Apranga žiemos metu:
Atėjus šalčiams geriausia rinktis drabužius iš medvilnės ar vilnos, kuriuos galima rengti sluoksniais. Patariama laikytis tokios taisyklės: palyginus su tėvų apranga, kūdikis visada turi būti aprengtas vienu sluoksniu daugiau. Iš lauko sugrįžus į šiltą patalpą reikėtų mažyliui iš karto nuimti kepurę, pirštines bei viršutinį drabužių sluoksnį. Jei nėra aišku, ar kūdikiui per šalta ar per šilta, uždėjus ranką ant pilvo, galima patikrinti temperatūrą. Prieš guldant miegoti, kūdikį taip pat galima aprengti sluoksniais, priklausomai nuo temperatūros kambaryje. Apklojimui rekomenduojama naudoti lengvas antklodes iš medvilnės ar vilnos. Derėtų vengti pasiūtų iš sintetinių medžiagų, itin pūkuotų antklodžių, kurios neleidžia odai kvėpuoti.
Kokius kūdikių drabužius rinktis parduotuvėje?
Visų pirma, svarbiausia ne drabužėlių kiekybė, o kokybė. Drabužių audiniai turi būti nevaržantys judesių, kvėpuojantys, iš medvilnės, lino, vilnos ar bambuko pluošto. Reikėtų vengti drabužių, turinčių smulkias sagas, silpnai pritvirtintas detales tam, kad vaikas jų nenuimtų ir nedėtų į nosį, burną ar kaip nors kitaip nesusižalotų. Tinkamą drabužių dydį derėtų rinktis ne pagal nurodytą amžių, o pagal šalia nurodytą svorį. Prieš perkant kūdikiui aprangą, reikėtų atsižvelgti į tai, ar drabužio pasiuvimas ir dizainas yra pritaikytas kasdieniam naudojimui, t. y. geriau rinktis drabužius platesnėmis rankovėmis, platesniu kaklu, užtrauktukais ne iš nugaros, o iš priekio tam, kad būtų patogu aprengti ir nurengti.
Netinkamos aprangos pasekmės:
Viena iš pasekmių netinkamai kūdikiui parinktų drabužių - iššutimai. Šią problemą dažniausiai lemia per daug aptempti drabužiai, retai ar prastai išplaunami drabužiai, iš sintetinių, odai kvėpuoti neleidžiančių medžiagų pagaminti audiniai, drabužių dažikliai ir per šiltas kūdikio aprengimas. Be to, svarbų vaidmenį atlieka higienos priemonių bei sauskelnių pasirinkimas. Jei bėrimas atsiranda sėdmenų srityje, tose vietose, kur vystyklai kontaktuoja su oda, tai gali būti sauskelnių dermatito požymis. Jį sukelia ilgas odos kontaktas su šlapimu ir išmatomis suterštomis sauskelnėmis, ilgalaikė drėgmė. Tačiau tiek iššutimų, tiek sauskelnių dermatito galima lengvai išvengti tinkamai parenkant drabužius, sauskelnes ir laikantis higienos. Renkantis sauskelnes svarbu, kad sauskelnės būtų stipraus sugeriamumo ir nespaustų. Vystyklai turi būt keičiami kiekvieną kartą, kai jie suteršiami, o kūdikio oda turi būti nuprausiama vandeniu ir švelniu prausikliu arba atsargiai nuvaloma su drėgnomis servetėlėmis. Švarią odą visada reikėtų patepti barjeriniu kremu, kuris ne tik apsaugo odos barjerą, bet gydo pirmuosius pasireiškusius sauskelnių dermatito, įššutimų simptomus. Tokiu atveju galima naudoti, pvz., „Relizema baby care“. Jis skirtas jautriai ir gležnai kūdikių odai vystyklų srityje.
Pleiskanų Luobelė (Lopšio Kepurė)
Maždaug pusei kūdikių arba gimsta su pleiskanų luobele ant galvos, kuri dar vadinama lopšio kepure, arba ji susiformuoja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai yra viena iš odos ligos seborėjinio dermatito formų ir dažniausiai išnyksta savaime, be jokio gydymo, iki 6 mėnesių - vienerių metų amžiaus.
Priežastys:
Manoma, kad pleiskanų luobelė gali atsirasti dėl padidėjusio hormono androgeno kiekio, kuris į kūdikio organizmą patenka iš mamos organizmo ir kurį laiką po gimimo jame išlieka. Gali prisidėti ir grybelinė infekcija - natūraliai ant odos gyvenantis mieliagrybis, kurio augimo terpė - odos riebalai, esant jų pertekliui jis gali smarkiai išplisti.
Priežiūra:
Pleiskanų luobelės gydyti nereikia, tačiau tėvai turi žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti. Gydytojai dermatologai rekomenduoja dažniau plauti kūdikių, kurie turi pleiskanų luobelę, plaukus, patartina kas antrą dieną. Daugeliu atvejų tai gali padėti suminkštinti pleiskanas ir paskatinti jas greičiau pasišalinti. Plaunant galvą galima švelniai pamasažuoti tą vietą, kurią dengia pleiskanų sluoksnis. Kai pleiskanos labai tvirtai laikosi, prieš plaunant galima patepti luobelę kūdikių aliejumi, ar tam skirtu losjonu ir palaikyti kelias minutes. Plaunant galvą ir šią procedūrą baigus galima lengvai pašukuoti plaukus vaikišku šepetėliu ar šukomis, kad suminkštėjusios ir atšokusios pleiskanos pasišalintų. Kartais pakanka šiek tiek patrinti luobelę rankšluosčiu. Galima įsigyti ir specialų pleiskanų luobelei iššukuoti skirtą šepetį ar šukas, luobelės priežiūrai skirtą aliejuką ar kremą.
Kada kreiptis į gydytoją:
Tėvai ar kiti vaikelį prižiūrintys suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, jei pleiskanomis pasidengia didesnis odos plotas, ne tik galva, bet ir oda aplinkui ausis, ant kaklo, kitose kūno vietose. Taip pat reikėtų stebėti, ar kūdikiui seborėjinio dermatito pažeistos odos nenieži, ar oda neparaudusi, nekraujuoja, neskauda, nėra suskilinėjusi, ar luobelė neskleidžia nemalonaus kvapo, ar neslenka plaukučiai. Paūmėjus seborėjiniam dermatitui skiriamas gydymas, dažniausiai derinami priešgrybeliai ir priešuždegiminiai preparatai.