Martynas Liuteris - viena reikšmingiausių asmenybių Europos istorijoje, kurio veikla turėjo didžiulį poveikį religijai, politikai ir kultūrai. Šis straipsnis apžvelgia jo gyvenimą, svarbiausius darbus ir palikimą, remiantis istoriniais faktais ir įvairių šaltinių informacija.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Martynas Liuteris gimė 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbene, Vokietijoje, religingoje devynių vaikų šeimoje. Jis buvo aštuntas vaikas. Jo tėvas Hansas Liuteris dirbo vario kasykloje ir buvo pasiturintis biurgeris. Rūpindamasis sūnaus išsilavinimu, šešiolikmetį išsiuntė mokytis į Magdeburgą, katalikišką mokyklą. Sulaukęs aštuoniolikos, Martynas pradėjo studijuoti Erfurto universitete.
Kelias į vienuolyną
Kartą, grįžtant namo, Martyną užklupo audra su žaibais. Išsigandęs jaunuolis prisiekė kalnakasių globėjai šventajai Onai, kad jei išgyvens - taps vienuoliu. Žodį tesėjo - įstojo į augustinų vienuolyną. Greitai buvo įšventintas į kunigus. Tapęs vienuoliu, susipažinęs su šventojo Augustino mokymu, tobulai išstudijavęs Bibliją, vis dvasinio troškulio genamas, ieškojo savo kelio į tikėjimo praktiką. Vitenbergo universitete M. Liuteris tapo biblinės teologijos profesoriumi, skaitė paskaitas ir dirbo sielovadinį darbą bažnyčioje.
Reformacijos pradžia
XVI a. pradžioje Europą valdė Šventoji Romos imperija ir Katalikų bažnyčia: imperatorius ir popiežius. Liuterio tezės, sukritikavusios popiežiaus ir kitų dvasininkų sudievinimą, papiktino galinguosius. Vitenbergo kunigas išdrįso teigti, kad joks žmogus, įskaitant popiežių, neturi galios kitą išteisinti, nubraukti kaltes ir sutaikyti su Dievu. Bažnyčiai kliuvo ir dėl finansinės galios: "Turtai, iš kurių popiežius duoda indulgencijas, nėra išsamiai išvardyti ir žinomi Kristaus žmonėms". Tačiau dar didesnį pavojų kėlė esminė M. Liuterio mintis: kad išteisinimas, arba išsigelbėjimas, pasiekiamas tik per patį tikėjimą (ne per darbus ar atgailą).
Savo kritiką M. Liuteris pasiuntė vyskupams ir, anot legendos arba metaforos, prikalė prie Vitenbergo katedros durų (biografų nepatvirtintas faktas). Toji diena laikoma Reformacijos pradžia. Kai kurie vokiečių tyrinėtojai teigia, jog Tezės buvo pridėtos prie privačių laiškų Brandenburgo ir Mainco vyskupams (vienas išliko), tonas lojalus, ir jokių revoliucinių ketinimų Liuteris neturėjęs.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Konfliktas su Bažnyčia ir imperija
Popiežius Leonas X pareikalavo, kad M. Liuteris savo minčių išsižadėtų, antraip grasino atskirsiąs jį nuo Bažnyčios, tačiau šis protestuodamas viešai sudegino grasinimo raštą. Maža to, M. Liuteris pareiškė, kad Bažnyčia gali būti pertvarkyta ir be popiežiaus sutikimo. M. Liuteris pasiskundė imperatoriui Karoliui V ir šis jį pakvietė į Vormse vyksiantį posėdį, garantuodamas jam saugumą.
Slėptuvė Varburgo pilyje ir Biblijos vertimas
Eretiku paskelbtas M. Liuteris 10 mėnesių slapstėsi Varburgo pilyje. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą Bibliją. Šis Liuterio darbas jo biografijoje laikomas reikšmingiausiu.
Santuoka ir šeima
1525 m., būdamas jau 42-ejų, M. Liuteris vedė Kateriną fon Borą. Perskaičiusi Liuterio raštus, ji pabėgo iš vienuolyno kartu su dar 11 vienuolių.
Liuteronizmo plitimas ir Augsburgo sutartis
Teismo procesai prieš liuteronus baigėsi tik 1544 m. Augsburgo sutartis įteisino principą "cuius regio, eius religio (lot. "kieno valdžia, to ir tikėjimas" arba "kieno valdžia, to ir religija").
Liuterio įtaka Lietuvai
Reformacijos idėjos pasiekė ir Lietuvą. Abraomas Kulvietis buvo didelis to meto eruditas. Studijavo Krokuvoje, Liuvene (Belgija), Vitenberge - kur tuo metu dėstė M. Liuteris. Turėdamas karalienės Bonos Sforcos (Žygimanto Senojo žmona) palankumą, 1539 m. įsteigė Vilniaus aukštesniąją mokyklą, kurioje buvo skelbiamos reformacijos idėjos. Persekiojamas katalikų turėjo bėgti į Prūsiją.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Stanislovas Rapolionis, Liuterio mokymo paveiktas, metė pranciškonų vienuolyną. Mokėsi Krokuvoje ir taip pat liuteroniškajame universitete Vitenberge. 1544 m. jį baigė, gavo teologijos daktaro laipsnį ir vadovavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedrai. Jis buvo pirmasis šio universiteto teologijos profesorius.
Martyno Mažvydo giesmyne buvo išspausdinta A.
Liuteronai: kas jie?
Liuteronais vadinami tikintieji, kurie krikščionybę išpažįsta pagal Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio mokymą. Katalikai liuteronus dar vadino protestantais, nes jie priešinosi Romos popiežiui. Nuo reformacijos pradžios formavosi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, anabaptistų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų vienija bendri įsitikinimai nuo Liuterio reformos laikų. Sakramentų samprata pagal atšakas išsiskiria (nesutariama dėl vaikų ir suaugusiųjų krikšto, Kristaus dalyvavimo šventosios vakarienės metu). Institucinės struktūros sandara įvairiose bažnyčiose irgi skiriasi (vyskupinė, presbiterinė-sinodinė, kongregacinė). Kaip reformatų sinonimas vartojamas ir "evangelikai". Pats terminas priskiriamas Liuteriui, pabrėžusiam grįžimą prie evangelijų. Evangelikai vadovaujasi M. Liuterio, J. Kalvino, U. Cvinglio ir kt.
Kuo skiriasi katalikai nuo reformatų?
- Reformatai nuodėmes išpažįsta tik Dievui, kuriam kiekvienas atsakingas asmeniškai, - be tarpininkų ir užtarėjų.
- Bažnyčią laiko tikinčiųjų bendruomene, ne tarpininke tarp Dievo ir žmonių. Kunigai nei kiti tarnautojai nėra aukščiau už bendruomenę.
- Nepraktikuoja žegnonės.
- Negarbina Marijos.
- Neturi vienuolijų.
- Reformatų bažnyčios kuklios: nėra statulų, paveikslų, kai kur nėra net kryžių.
- Kunigai gali tuoktis ir susilaukti vaikų.
- Esminis skirtumas - doktrina, kad žmogus išteisinamas vien tik per tikėjimą. Išteisinimas negali būti žmogaus nuopelnas.
Asmenybės, susijusios su reformacija Lietuvoje
Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis (Karaliaučiaus profesoriai), Martynas Mažvydas (Ragainės kunigas), Jonas Bretkūnas (kunigavo Labguvoje, Karaliaučiuje), Danielius Kleinas (Tilžės kunigas), Kristijonas Donelaitis (Tolminkiemio klebonas).
Martyno Mažvydo indėlis į lietuvių kultūrą
Mãžvydas Martynas (lot. Spėjama, M. Mažvydas kilęs iš smulkiųjų bajorų. Iki 1546 gyveno Vilniuje, 1541-42 greičiausiai mokytojavo A. Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje evangelikų mokykloje (veikė iki 1542 05). Buvo įsitraukęs į reformacijos judėjimą, Lietuvoje dėl to persekiotas. Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kvietimu ir lėšomis 1546-48 Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Jį baigęs įgijo menų bakalauro diplomą, 1548 įšventintas kunigu. Dar studijų metais parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą katekizmą Catechismvsa prasty szadei (1547 Karaliaučiuje, išspausdintas Hanso Weinreicho spaustuvėje Albrechto Brandenburgiečio lėšomis). 1549 03 18 paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu; vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. Iki atvykdamas į Karaliaučių, be lietuvių, mokėjo lenkų, lotynų ir tikriausiai rusėnų kalbas, Prūsijoje išmoko vokiečių kalbą. Išlikę 13 lotynų kalba 1548-61 rašytų M. Mažvydo laiškų, iš kurių 11 parašyti jam kunigaujant Ragainėje, 12 iš jų adresuoti Albrechtui Brandenburgiečiui. Juose M. Mažvydas išsamiai aprašė parapijos religinę padėtį, menką lietuvių religinį išprusimą ir savo pastangas skatinti juos lankyti bažnyčią bei supažindinti su krikščionybės tiesomis. M. Mažvydas buvo sukaupęs vieną pirmųjų žinomų privačių 16 a. bibliotekų, iš kurios iki 21 a.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Svarbiausias M. Mažvydo leidinys - katekizmas - yra originalių ir verstinių tekstų rinkinys. Knygą sudaro: lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams, M. Mažvydo eiliuota pasaulietinio pobūdžio lietuviška prakalba Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump (jos 3-19 eilutėse akrostichu įrašyta M. Mažvydo vardas ir pavardė; tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmas akrostichas lietuvių raštijoje), trumpas elementorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti, 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai) ir 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis Pradestyse giesmes šventas. Katekizmas rengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus: pirmuosius lenkų evangelikų liuteronų katekizmus, Karaliaučiuje parengtus J. Seklucjano (1545) ir J. Maleckio (1546); juose nebuvo Urėdų dalies, kurią M. Mažvydas išvertė iš lotyniško J. Willicho katekizmo (1542). Katekizmas yra vadinamojo mažojo katekizmo tipo, skirtas menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams, bet jo lietuviška prakalba turėjo universalių užmojų kreiptis į visus Lietuvos žmones ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Elementorius rengtas pagal G. Sauromanno lotynišką elementorių (1529), Giesmės (tarp jų dvi biblinės psalmės) verstos iš lenkų (J. Seklucjano giesmyno, 1547), lotynų ir vokiečių kalbų, viena jų, spėjama, originali. Giesmių melodijos užrašytos viduramžių tradicijos menzūrinėmis natomis. Catechismvsa prasty szadei galėjo būti išleistas 200-300 egzempliorių tiražu (2 egzemplioriai saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose, vienas - privačioje kolekcijoje).
Antroji M. Mažvydo parengta knyga Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino (1549) - 3 velykinių giesmių su gaidomis rinkinėlis, išleistas su dedikacija Ragainės apskrities viršininkui S. Perbantui. Didžiausias M. Mažvydo literatūrinis veikalas - pirmasis lietuviškas giesmynas Giesmės chrikščioniškas (išleista dalis 1 1566, dalis 2 1570). Giesmyną baigė rengti B. Vilentas ir išleido 2 knygomis: pirmojoje sudėtos pirmojo bažnytinio pusmečio giesmės (nuo Advento), antrojoje - antrojo pusmečio giesmės (nuo Velykų). Pateikta apie 80 giesmių ir 30 biblinių psalmių bei kitų smulkesnių liturginių tekstų. Giesmes rengė daug žmonių, vertėjais arba autoriais giesmyne nurodyti 12 žmonių (M. Blotnas, T. Gedkantas, A. Kulvietis, S. Rapolionis, A. Rodūnionis, J. Zablockis ir kiti). Giesmės ir psalmės verstos iš lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų, nedidelė jų dalis originalios. Giesmyno tekstai sugrupuoti kalendoriniu bažnytinių metų principu. Viduramžių klasikinių himnų vertimai derinti su naujosiomis liuteronų (M. Liuterio ir kitų) giesmėmis. Giesmynas vertingas ir kaip lietuvių muzikinis kultūros paminklas, daugelis giesmių pateiktos su monodinėmis melodijomis. Po M. Mažvydo mirties liko parengtas rankraštinis veikalas Eucharistijos sakramento tema, jį savo Enchiridione (1575) paskelbė B. Vilentas, t. p. pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos Tėve mūsų aiškinimu, kurį paskelbė J. Bretkūnas (Parafrazis 1589).
1979 prie Birštono bibliotekos pastatytas M. Mažvydo paminklas (skulptorius V. Žuklys), M. Mažvydo vardu 1979 pavadinta viena iš Tian Šanio kalnų (Kirgizijoje) viršukalnių, 1988 M. Mažvydo vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje, 1997 joje atidengtas M. Mažvydo paminklas (skulptorius G. Jokūbonis), 1997 pastatytas paminklas Klaipėdoje (skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius).