Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi jo gerai sveikatai ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip palaipsniui pereiti nuo trinto maisto prie kietesnio, gabaliukais pavidalo maisto kūdikiams.
Motinos Pienas - Pagrindinis Kūdikio Maistas
Motinos pienas yra pats tinkamiausias ir pagrindinis naujagimio bei kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėnesių (17 savaičių), o pageidautina - iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams rekomenduojamas iki 1 metų.
Motinos Pieno Unikalumas
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui individualiai. Besikeičianti pieno sudėtis užtikrina, kad vaikas gautų visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visada yra šiltas, paruoštas ir prieinamas. Motinos pienas yra nepakeičiamas dėl jame esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti joks kitas žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Žindymo Rekomendacijos
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6-8 (naujagimį 8-12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D Kūdikiams
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D), vitamino D lašiukai 500-1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Vanduo Kūdikiams
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Kada Pradėti Duoti Nebetrintą Maistą?
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
Svarbu Neatidėlioti Papildomo Maisto Įtraukimo
Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4-6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nuo Ko Pradėti Papildomą Maitinimą?
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti.
Maisto Konsistencija Pradedant Primaitinimą
Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Mėsa Kūdikių Mityboje
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4-6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1-2 šaukštus 1-2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis Kūdikių Mityboje
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1-2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Maisto Sudėtis
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų. Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5-6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20-50 gramų per parą. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Alergijos Maistui
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Vegetarinė ir Veganiška Mityba
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
Papildomo Maitinimo Pradžia
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Adaptuoti Pieno Mišiniai
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3-4 min.
Kūdikių Virškinimo Problemos
- Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4-5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
- Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
- Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
- Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
- Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di…
Kūdikio Primaitinimas Gabaliukais (Baby-Led Weaning)
Taip pat reikia prisiminti, kad tyrelės ir košės nėra vienintelis maisto patiekimo būdas pradėjus primaitinimą: pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, populiarėja kūdikio primaitinimo gabaliukais metodas (baby-led-weaning), kuris turi savų privalumų lyginant su tyrelėmis. Produktų kūdikio primaitinimui pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, nuo sezoniškumo, maisto produktų prieinamumo, o taip pat nuo kultūros bei šeimos įpročių. Jokiu būdu negalima naudoti apipuvusių, apipelijusių maisto produktų. Pradedant primaitinimą visus produktus (ne tik daržoves, košes, bet ir kietesnius vaisius, pavyzdžiui, obuolius, kriaušes) reikėtų virti nedideliame kiekyje vandens arba garuose iki kol suminkštės bet nepervirs, t.y. Labai svarbu, kad kūdikio maistui naudojamas vanduo būtų švarus ir saugus. Jeigu gėrimui ir valgio ruošimui naudojate šulinio vandenį, jį rekomenduojama išsitirti. Termiškai apdorotus produktus į tyrelę galima sutrinti maisto smulkintuvu arba per sietelį. Tyrelę taip pat galima pagal poreikį atskiesti mamos pienu arba pieno mišiniu.
Maisto Konsistencijos Keitimas Pagal Amžių
- 6-7 mėn. - su gumuliukais, ne iki galo sutrinta, galima trinti šakute.
- 8-12 mėn. - nuo 12 mėn.
Tyrelės Šaldymas ir Šildymas
Jeigu norite, galite vienu kartu sutrinti daugiau tyrelės ir jos perteklių užšaldyti. Šaldymui naudokite tik specialius, šaldymui tinkančius stiklinius arba plastikinius indelius. Kūdikių tyrelę labai patogu šaldyti ledukų formelėje.
- Šaldytuve.
- Karštame vandenyje.
- Mikrobangų krosnelėje. Būtinai naudokite tik šildymui mikrobangų krosnelėje tinkančius indus (saugiausia naudoti stiklinius)! Į indą dėkite šaldytą tyrelę, uždenkite dangčiu (jeigu indas turi dangtį) ir pasirinkę atšildymo (angl. defrost) režimą šildykite 10-15 sekundžių, tuomet tyrelę dėmesingai permaišykite, jeigu reikia šildykite dar 10-15 sekundžių ir vėl permaišykite.
Naujausios Primaitinimo Rekomendacijos
Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu, t.y. Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. Apie 3-4 mėn. tikėkitės augimo šuolio, kurio metu kūdikis atrodys nuolat alkanas.
Ankstyvo Primaitinimo Privalumai ir Trūkumai
- Teigiama įtaka raidai.
- Teigiama įtaka intelektui.
- Įvairios infekcijos. Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis.
- Geležies trūkumas.
- Alergijų rizika. Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti). Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių (įskaitant ir poveikio imuninei sistemai), yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Maisto įvairovė. Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.
- Karvės pienas. Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn.
- Riebalai. Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug.
- Alergenų turintis maistas. Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y.
- Gliutenas.
- Cukrus ir druska.
- Geležis. Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos).
- Vegetariška ir veganiška mityba.
- Požiūris į maistą. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.
Kūdikio Mitybos Taisyklės
Kūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE.
Palaipsnis Maisto Produktų Įvedimas
Žindymas - gamtos dovana. Motinos pienas sparčiai augantį kūdikį aprūpina naudingomis medžiagomis, kurių nėra jokiame kitame maiste, saugo nuo infekcinių ligų, stiprina imunitetą. Vien tik motinos pienu kūdikį reikėtų maitinti bent iki 6 mėnesių. Jei turite pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, galite būti ramios, kad pirmus šešis gyvenimo mėnesius motinos pienas visiškai patenkina kūdikio mitybos poreikius. Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio maitinamo kūdikio mitybos poreikiams patenkinti reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą, nes dygsta pirmieji dantukai, skrandukas pradeda geriau virškinti įvairesnį maistą. Iki vienerių metų amžiaus kūdikis turėtų gauti įvairių papildomų produktų: daržovių, kruopų košių, mėsos, vaisių bei jų sulčių. Tai galima paruošti namų sąlygomis arba nusipirkti paruošto maistelio. Turėdamos laiko ir noro mamos gali paruošti bulvių, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ar kruopų košių.
Taisyklingos Mitybos Svarba
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimo riziką vyresniame amžiuje. Mokslininkų nuomone, netaisyklinga mityba kūdikystėje (kai su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebalų rūgščių kiekis) gali tapti koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežastimi. Nepageidautinas ir didesnis cukraus kiekis, esantis papildomuose maisto produktuose, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.
#