Peteris Paulius Rubensas (Peteris Paulius Rùbensas, ol. Peter Paul Rubens) - vienas žymiausių baroko epochos flamandų dailininkų ir diplomatas. Gimęs 1577 m. birželio 28 d. Siegene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje (Vokietija), ir miręs 1640 m. gegužės 30 d. Antverpene, Rubensas paliko neišdildomą įspūdį Vakarų Europos menui. Jo kūryba pasižymi dinamizmu, spalvingumu, jausmingumu ir įvairiapusiškumu - nuo religinių scenų ir mitologinių kompozicijų iki portretų ir peizažų.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Rubensas tapybos mokėsi Antverpene pas vietinius dailininkus 1591-1598 m. Nuo 1598 m. jis tapo Šv. Luko gildijos nariu Antverpene. Vėliau jis studijavo filologiją, teologiją, gamtos mokslus ir antikinį meną, išmoko šešias kalbas.
Kelionės ir Karjera Italijoje
1600-1608 m. Rubensas gyveno Italijoje, nuo 1601 m. - Mantujoje, kur tarnavo kaip hercogo Vincenzo I Gonzagos rūmų dailininkas. Vėliau jis buvo išsiųstas studijuoti į Romą. Čia Rubensas kopijavo Correggio, Caravaggio, Annibaleʼs Carracci, Leonardo da Vinci, Michelangelo ir Rafaelio paveikslus. Jis užmezgė ryšius su jėzuitais ir nutapė altorių paveikslų bažnyčioms Mantujoje, Genujoje ir Romoje.
Diplomatinė Veikla ir Darbai Nyderlanduose
Kaip flamandų diplomatas, Rubensas lankėsi Ispanijoje (1603-1604 m., 1628-1629 m.), Olandijoje (1627 m.) ir Anglijoje (1629-1630 m.). Dirbdamas Nyderlandų valdytojo Alberto ir jo žmonos Izabelės rūmų dailininku 1609-1621 m., jis sukūrė dvariškių ir karališkosios šeimos portretų, pavyzdžiui, "Infantė Isabella Clara Eugenia" (1615 m.).
Kūrybos Įtaka ir Stilius
Rubenso kūrybai įtakos turėjo realistiniai flamandų (P. Bruegelio vyresniojo) ir Renesanso epochos Romos bei Venecijos dailininkų kūriniai, ypač Tiziano ir Tintoretto. Jis sukūrė pirmuosius stambius barokinius religinės tematikos kūrinius, tokius kaip Antverpeno katedros altoriniai paveikslai "Kryžiaus pakėlimas" (1610 m.) ir "Nuėmimas nuo kryžiaus" (1611 m.). Taip pat nutapė mitologinių kompozicijų, medžioklės scenų ir portretų, pavyzdžiui, "Samsonas ir Dalila", "Sausmedžio paunksnėje" (abu 1609-1610 m.) ir "Keturi filosofai" (1611-1612 m.).
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Rubensas greitai išgarsėjo didelių formatų paveikslais, sukurtais religine, mitologine, istorine ir medžioklės tematika. Jų siužetai kupini aktyvaus dinamiško veiksmo ir įtempto judesio. Figūros komponuotos didelėje erdvėje, gyvybingai nutapyti raiškūs nuogų moterų kūnai, naudojamas kontrastingas apšvietimas. Dažnos Nukryžiavimo, Paskutinio teismo ir dramatiškos kovos temos, pavyzdžiui, "Begemoto ir krokodilo medžioklė" (apie 1616 m.), "Didysis Paskutinis teismas" (1617 m.), "Leukipo dukterų pagrobimas" ir "Amazonių mūšis" (abu apie 1618 m.).
Dailės Dirbtuvės ir Mokiniai
1611 m. Rubensas suprojektavo ir 1618 m. pasistatydino puošnius namus Antverpene (nuo 1947 m. čia įsikūręs P. P. Rubenso muziejus) su parku. Jis surinko didelę paveikslų, antikinio meno, medalių ir gemų kolekciją. Rubensas gaudavo karalių ir aukštuomenės užsakymų iš visos Europos. Dėl užsakymų gausos didelių formatų teminių kompozicijų atskirus motyvus (žmones, gamtovaizdžius, gyvūniją) atlikti pavesdavo kitiems meistrams, tarp jų - J. Jordaensui, J. Wildensui (1586-1653), F. Snydersui ir J. Bruegeliui. 1617 m. Antverpene jis įkūrė dailės dirbtuvę, kuriai vadovavo ir turėjo daug mokinių, tarp jų - A. van Dycką ir F. Woutersą (1612-1659). Manoma, kad pats Rubensas nutapė apie 500 paveikslų.
Maždaug iki 1620 m. susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai - gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos.
Vėlyvoji Kūryba
Vėlesnė Rubenso tapyba tapo jausmingesnė ir spalvingesnė, būdinga ramesnis, nekontrastingas apšvietimas ir mažiau dramatiški judesiai. Pavyzdžiui, "Karo ir Taikos alegorija" (apie 1630 m.), triptikas "Šv. Ildefonsas" (1630-1632 m.) ir "Išminčių pagarbinimas" (1634 m.).
Rubensas nutapė intymių šeimos portretų, pavyzdžiui, "Autoportretas" (1623 m.), "Isabella Brant" (1626 m.) ir "Albertas ir Nikolas Rubensai" (apie 1627 m.), taip pat antrosios žmonos (nuo 1630 m.) portretų, pavyzdžiui, "Helena Fourment su vaikais" (1636 m.) ir "Helena Fourment su karieta" (apie 1639 m.). Jis vaizdavo ją ir teminėse mitologinėse kompozicijose, pavyzdžiui, "Meilės sodas" (1630-1635 m.), "Trys gracijos" (1635 m.), "Pario teismas" (apie 1639 m.) ir "Helena Fourment su kailiniu apsiaustu / Venera" (1639 m.).
Taip pat skaitykite: 1957 m. gimusių pensijos amžius
Paskutiniai Gyvenimo Metai
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Rubensas gyveno Steeno pilyje netoli Antverpeno, nedalyvavo visuomeniniame gyvenime ir daugiausia tapė peizažus, pavyzdžiui, "Peizažas su vaivorykšte" (1636 m.) ir "Steeno pilis" (1637 m.), kartais su teatrališkai pavaizduotomis figūromis, pavyzdžiui, "Parkas prie Steeno" (1635-1640 m.), ir buitinėmis scenomis, pavyzdžiui, "Mugė" (apie 1636 m.).
Įvairiapusė Kūryba
Rubensas sukūrė piešinių (pvz., „Sūnaus Nikolo portretas“, apie 1620 m.), raižinių garsiai Antverpeno spaustuvei Officina Plantiniana Baltasaris Moreti, gobelenų kartonų (pagal P. P. Rubenso paveikslus Briuselyje, Antverpene ir Briugėje austi špaleriai), skulptūrų, teatro dekoracijų ir iškilmingų švenčių projektų. Jis parengė vario raižytojų, kurie jo kūrinių grafines kopijas platino visoje Europoje; raižinių pagal P. P. Rubenso paveikslus sukūrė grafikai L. Vostermanas (1595-1675) ir Chr. Jegheris (1596-1652).
Taip pat skaitykite: Alberto Einšteino biografija