Šiame straipsnyje aptariama pensijų sistema Lietuvoje ir Vokietijoje, atsižvelgiant į demografines tendencijas ir teisės aktų pakeitimus. Straipsnyje pateikiama informacija apie senatvės pensijos amžių, išankstinę pensiją, minimalų stažą, pensijų didinimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su pensijomis.
Demografinė situacija ir pensijų sistemos iššūkiai
Demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų senėjimas ir mažėjantis gimstamumas, kelia didelius iššūkius pensijų sistemoms visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą ir Vokietiją. Ši situacija reikalauja nuolatinio pensijų sistemų peržiūrėjimo ir pritaikymo, siekiant užtikrinti jų tvarumą ir adekvatumą.
Pavyzdžiui, Utenos regione, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos regionų, stebimas gyventojų senėjimas ir mažėjimas. 2018 metais gyventojų skaičius Utenos, Molėtų ir Ignalinos rajonuose buvo toks pat kaip 1980-aisiais. Tai reiškia, kad didėja pensininkų skaičius, o dirbančiųjų, kurie moka įmokas į pensijų fondus, mažėja.
Pensijos Vokietijoje: iš ko ji susideda?
Vokietijos pensijų sistema yra sudaryta iš trijų dalių:
- Privaloma valstybinė pensija (Gesetzliche Rentenversicherung - GRV): Dalyvavimas valstybinėje pensijoje yra privalomas. Įmokų tarifas yra 18,6 %, kurį pusiau dalijasi darbuotojas ir darbdavys.
- Įmonės ir profesinės pensijos (Betriebliche Altersvorsorge - BAV): Tai yra privačios savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, kurias siūlo darbdaviai.
- Privatus pensijos kaupimo fondas: Tai yra individualus investavimas į pensiją, sudarytas per bankus ir draudimo kompanijas.
Kada galėsite keiptis dėl pensijos išmokos Vokietijoje?
Standartinis pensinis amžius Vokietijoje priklauso nuo gimimo metų. Asmenims, gimusiems 1957 metais, standartinis pensinis amžius yra 65 metai ir 11 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Štai pensinio amžiaus lentelė, atsižvelgiant į gimimo metus:
| Gimimo Metai | Stantardinis pensinis amžius |
|---|---|
| Iki 1946 | 65 metai |
| 1947 | 65 metai + 1 mėnuo |
| 1948 | 65 metai + 2 mėnesiai |
| 1949 | 65 metai + 3 mėnesiai |
| 1950 | 65 metai + 4 mėnesiai |
| 1951 | 65 metai + 5 mėnesiai |
| 1952 | 65 metai + 6 mėnesiai |
| 1953 | 65 metai + 7 mėnesiai |
| 1954 | 65 metai + 8 mėnesiai |
| 1955 | 65 metai + 9 mėnesiai |
| 1956 | 65 metai + 10 mėnesių |
| 1957 | 65 metai + 11 mėnesių |
| 1958 | 66 metai |
| 1959 | 66 metai+ 2 mėnesiai |
| 1960 | 66 metai + 4 mėnesiai |
| 1961 | 66 metai + 6 mėnesiai |
| 1962 | 66 metai + 8 mėnesiai |
| 1963 | 66 metai + 10 mėnesių |
| 1964 | 67 metai |
| Nuo 1965 | 67 metai |
Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko Vokietijoje
Vokietijoje galima išeiti į pensiją anksčiau numatyto laiko, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau kiekvienas ankstyvo išėjimo į pensiją mėnuo kainuoja 0,3% mėnesinės pensijos išmokos.
Pensijos Lietuvoje: svarbūs aspektai
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui ilginamas. Norint sužinoti, kada asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, galima pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje esančia skaičiuokle.
Išankstinė senatvės pensija
Tam tikrais atvejais Lietuvoje galima gauti išankstinę senatvės pensiją. Pavyzdžiui, 2014 metais išankstinė senatvės pensija galėjo būti skirta nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1957 m. balandžio 30 d. gimusioms moterims.
Šalpos kompensacijos
Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, skiriamos ir mokamos šalpos kompensacijos iki 1995 m. sausio 1 d. 10 metų neįgalius vaikus slaugiusiems asmenims, taip pat 5 ar daugiau vaikų iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdžiusioms motinoms.
Taip pat skaitykite: Alberto Einšteino biografija
Pensijų didinimas Lietuvoje: 2024 m. pokyčiai
2023 m. gruodžio 5 d. Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą - didės 70 eurų - iki 644 eurų.
Seimo sprendimai dėl žmonių pajamų didinimo (2025 m.)
2025 m. gruodžio 23 d. Seimas baigė rudens sesiją, kurioje priėmė sprendimus, skirtus krašto saugumo stiprinimui, žmonių pajamų didinimui ir finansų tvarumui užtikrinti.
Finansai, ekonomika ir energetika
Seimas pritarė 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. Valstybės biudžeto pajamos, planuojama, sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis). 2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų - nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu - 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos.
Socialinė sauga
Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Priėmus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimus, sustiprinta pensijų fondų dalyvių interesų apsauga, sudaryta daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nukreipiant dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą.
Taip pat skaitykite: Apie Peterį Paulių Rubensą
Seimas priėmė Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžio padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, ar paėmus jį globoti - tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar - 770 eurų).
Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams. Priimtais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.
PNPD (pajamų mokestis mažinamas už auginamą vaiką)
PNPD - tai valstybės daroma "malonė" žmogui, kad jis, augindamas vaiką iki 18 metų, turi galimybę mokėti mažesnį pajamų mokestį. Iš viso už 1 vaiką pajamų mokestis mažinamas 200 Lt, bet jeigu yra abu tėvai, tai suma dalijama pusiau ir kiekvienas iš tėvų savo darbovietėse GPM susimažina po 100 Lt. Bet tam reikia vaiko gimimo liudijimo kopijos. Jeigu jo žmona nedirba ir negali prisitaikyti savo dalies PNPD, tai vyras tą padaryti galės tik pasibaigus metams, pateikdamas metinę GPM deklaraciją.
Alimentų išskaitymas iš DU
Jei išmokamas darbuotojams DU už gruodį -12.31 ir yra vieno darbuotojo alimentų išskaitymas iš DU tai išlaikymo išskaitą galima žmonai išsiųsti po Naujųjų Metų ar čia būtų privaloma 12.31?