Depresija - tai rimta problema, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vaikai neturi dėl ko liūdėti, tačiau realybė yra tokia, kad depresija vaikams ir paaugliams yra aktuali ir reikalauja dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos simptomus vaikams, kaip ją atpažinti ir kaip galime padėti savo vaikams, susidūrusiems su šia problema.
Depresijos paplitimas ir rizikos veiksniai
Depresija yra viena iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių savižudybes. Lietuvoje savižudybės yra viena iš dažniausių 15-19 metų paauglių mirties priežasčių. Vaikai ir paaugliai yra pažeidžiama visuomenės dalis, kuri sudaro 18 proc. visų gyventojų. Dauguma psichikos sutrikimų, diagnozuojamų suaugusiems, prasideda dar vaikystėje ir gali turėti įtakos kraujagyslių, onkologinių ir kitų lėtinių ligų vystymuisi.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruota 13 tūkst. vaikų (0-17 m.) su psichikos ir elgesio sutrikimais. Tarp 7-17 m. moksleivių 2017-2018 m. buvo nustatyta įvairių psichikos sveikatos problemų.
Kaip atpažinti depresiją vaikams?
Atpažinti suaugusiesiems būdingus depresijos simptomus vaikams gali būti sunkiau, nes depresija vaikams dažnai būna užmaskuota. Dažnas vaikų depresijos požymis - nusiskundimai dėl sveikatos. Tai gali būti įvairūs skausmai, kurie dažnai keistis arba nuolat kankinti tuos pačius. Vaikai gali sakyti, kad skauda pilvą, o pradinių klasių vaikai - kad skauda galvą, ypač vakarop.
Kiti depresijos požymiai gali būti:
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, kenčiantiems nuo depresijos
- Kaprizingumas
- Sukaustytumas
- Nenoras žaisti žaidimų
- Liūdna nuotaika
- Noras verkti
- Nepritapimas mokykloje
- Koncentracijos ir dėmesio stoka
- Nusiteikimas, kad, kiek besimokytų, vis tiek gaus blogą pažymį
- Įsitikinimas, kad tėvai labiau myli kitus vaikus
- Baimė eiti į mokyklą, mokyklos fobija
Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką, mintis, miego kokybę, valgymo įpročius ir turi įtakos tam, kaip asmuo apie save galvoja ir kaip elgiasi. Depresiją nuo liūdesio padeda atskirti tai, jog depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui.
Pagrindiniai depresijos, nepriklausomai nuo amžiaus, požymiai yra:
- Pažeminta, irzli nuotaika
- Interesų sumažėjimas
- Šie simptomai trunka ne mažiau kaip dvi savaites
Depresija gali išsivystyti kaip reakcija į traumuojančią patirtį (pvz., smurtą, įvykį, patyčias) arba riziką keliantį elgesį.
Kaip atpažinti depresiją paauglystėje?
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių, o depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: priešgimdyvinė depresija
Simptomai, kuriais dar gali pasireikšti depresija
Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.
Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi
Tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.
Kaip padėti savo paaugliui?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
Ką galite daryti namuose:
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
- Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą.
- Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai.
- Nuolat ieškokite ryšio.
- Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Galimi depresijos rizikos veiksniai:
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
- Palaikymas: jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Svarbu paminėti, kad vaikų depresija niekada nepradedama gydyti antidepresantais. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis ir taikyti psichoterapiją bei palaikymą.
Vaikų depresijos ypatumai pagal amžių
Kūdikių depresija
Pagrindinė kūdikių depresijos priežastis - atsiskyrimas nuo savo mamos ar kito pagrindinio globėjo (žmogaus, kuris daugiausia rūpinasi mažyliu, tarp kurio ir kūdikio sukuriamas ryšys). Pirmosiomis dienomis kūdikis, prisimindamas mamą, jos visur ieško, eina (ar ropoja) ten, kur jie įprastai žaisdavo ar kitaip leisdavo laiką, stipriai reaguoja į atidaromas ar uždaromas duris, skubėdamas pasitikti ir tikėdamasis vėl pamatyti mamą.
Kūdikio depresijos požymiai:
- Nerimas
- Mažas domėjimasis žaislais
- Verksmingumas
- Apatija
- Sustingimas
- Psichikos raidos trikdžiai
3-6 metų vaikų depresija
3-6 metų vaikų depresija gali pasireikšti elgesio sutrikimais: dažnai pastebime sujaudintą, nerimastingą, agresyviai besielgiantį vaiką, kuris gali ne tik mušti ar muštis su kitais, bet ir žaloti save, ilgai save stimuliuoti (pavyzdžiui, masturbuotis). Kita vertus, depresiškas vaikas gali tapti tylus, jis niekam neužkliūva, būna „nematomas“, atrodo nervingas, įsitempęs, baikštus, nėra laimingas, kaip kiti vaikai, atrodo, kad nesugeba džiaugtis.
7-12 metų vaikų depresija
Vaikams augant, jų depresijos požymiai vis labiau artėja prie suaugusiųjų depresijos požymių. Tokio amžiaus vaikai dažnai masturbuojasi, graužia nagus, gali atsirasti naktinių košmarų ir naktinis šlapimo nelaikymas. Augant vaikų depresija kartais pasireiškia ir niekuo nesidomėjimu, džiaugsmo ir pasitenkinimo netekimu, užsisklendimu, nekalbėjimu, išsakomomis mintimis: „Aš negaliu“, „Man nesiseka“, „Nežinau“, „Aš pavargęs“.
Paauglių depresija (13-18 metų)
Tyrėjų duomenimis, depresiją išgyvenančių vaikų padaugėja brendimo laikotarpiu: 13-15 metų paaugliai depresija serga kur kas dažniau nei mažesni vaikai, pikas pasiekiamas 17-18 metų. Vėliau dažnumas šiek tiek mažėja, kol pasiekiamas suaugusiųjų depresijos dažnio lygis.
Paaugliai jau geba žodžiais išsakyti tai, kaip jaučiasi, todėl gali tokiu būdu išreikšti nepasitenkinimą gyvenimu ir aplinkiniais. Apie depresiją paauglystėje galime galvoti ir tuomet, kai matome ryškią nuotaikų kaitą, bendrą neigiamą požiūrį į gyvenimą ar kokius nors užsiėmimus.
Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją? (apibendrinimas)
Depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:
- Liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
- Elgesio problemomis mokykloje
- Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo
- Tapęs neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t
Taip pat, vertėtų susirūpinti jei:
- Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai
- Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams
Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija? (apibendrinimas)
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau.
Ką galite daryti namuose:
- Užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas.
- Kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti.
- Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje.
- Skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
tags: #depresija #vaiku #nuotraukos