Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip muzika ir garsas kine veikia žiūrovų emocijas ir pasakojimo vystymąsi, pradedant nuo miuziklų užkulisių ir baigiant istorinių filmų garso dramaturgija.
"Oskarų" triumfai ir muzikos galia
91-ojoje "Oskarų" įteikimo ceremonijoje triumfavo filmai, kuriuose svarbų vaidmenį atliko muzika. "Žalioji knyga" netikėtai buvo pripažinta geriausiu metų filmu, o "Bohemijos rapsodija" pelnė Ramiui Malekui geriausio pagrindinio vaidmens aktoriaus apdovanojimą už Freddie Mercury įkūnijimą. Ceremoniją pradėjo legendinės britų roko grupės "Queen" pasirodymas, kuris dar kartą patvirtino muzikos svarbą kino pasaulyje.
Miuziklų užkulisiai: tarp optimizmo ir dramų
Miuziklai dažnai asocijuojasi su optimizmu ir tauriomis šeimos vertybėmis, tačiau už šio fasado slypi daugybė dramų ir iššūkių. Straipsnyje aptariami keli klasikiniai miuziklai ir jų kūrimo peripetijos:
- "Taip gimė žvaigždė": Šio filmo kūrimas buvo tikras stebuklas, nes jį lydėjo nuolatinės problemos dėl pagrindinio aktoriaus alkoholizmo.
- "Susitiksime Sent Luise": Šio filmo aktorė Margaret O'Brien prisiminė, kad filmavimo metu režisierius grasino jos šuniui, o tai rodo, kaip tais laikais Holivude buvo elgiamasi su vaikais aktoriais.
- "Niujorkas, Niujorkas": Šis filmas buvo M. Scorsese meilės prisipažinimas gimtajam miestui ir džiazo muzikai, tačiau jo kūrimas buvo kupinas depresijos ir nesusipratimų, o po premjeros režisierius atsidūrė ligoninėje dėl narkotikų perdozavimo.
- "Ozo šalies burtininkas": Šio filmo filmavimas buvo panašus į siaubo filmą, nes aktorius vos nenumirė nuo alerginės reakcijos, o Judy Garland buvo laikoma ant griežtos dietos, susidedančios iš narkotikų ir kramtomojo tabako.
- "Dainuojantys lietuje": Šio filmo filmavimo sąlygos buvo nepakeliamos, o aktoriai repetuodavo po 19 valandų. Debbie Reynolds netgi buvo leidžiamos "injekcijos su vitaminais", kad ji išliktų žvali.
Šie pavyzdžiai atskleidžia, kad miuziklų kūrimas gali būti kupinas iššūkių, dramų ir netgi pavojų.
Intertekstualumas ir istorinis kontekstas kine
Straipsnyje pabrėžiama intertekstualumo svarba analizuojant kino filmus. Intertekstualumas leidžia suprasti, kaip filmai remiasi kitais kūriniais, idėjomis ir kontekstais. Istorinis kontekstas kine taip pat yra labai svarbus, nes jis leidžia žiūrovams išgyventi nutolusius įvykius per medijas. Alison Landsberg tai vadina protezine atmintimi - "viešai cirkuliuojantys prisiminimai, kurie nėra organiškai pagrįsti, tačiau vis dėlto išgyvenami kūnu - pasitelkiant įvairias kultūrines technologijas".
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
Garso dramaturgija: pasakojimo ir emocijų stiprinimas
Garso dramaturgija yra strateginis ir meninis garso panaudojimas pasakojimui vystyti ir emociniam poveikiui stiprinti. Garsas svarbus tiek vaidybiniame, tiek dokumentiniame kine. Muzika tampa personažų kūno ir emocijų tęsiniu, paryškina kino filmo emocijas ir sukuria savotišką filmo atpažįstamumą. Tokius filmus kaip "Nasrai", "Žiedų valdovas", "Haris Poteris" atpažįstame iš pirmųjų akordų. Muzika yra nepamainomas kino elementas - kartu su dialogais (aktorių balsais) ir garso efektais formuojasi ir pati garso dramaturgija. Kaip ir montažas, apšvietimas, taip ir garsas turi galią manipuliuoti žiūrovo emocijomis.
Muzikinės biografijos ir kelias į šlovę
Pastaraisiais metais didžiuosius kino ekranus išvydo biografiniai filmai apie garsiausius praėjusio amžiaus muzikantus: apie Johny Cashą filme "Ties jausmų riba", apie Freddy Mercury "Bohemijos rapsodijoje", apie Eltoną Johną "Rocketman", apie Bobą Dylaną filmuose "Manęs čia nėra" ir "Bob Dylan: visiškai nežinomas". Šie filmai atskleidžia, kaip muzika kuria santykius ir asmenybes, bet kartu veda jas link savidestrukcijos. Tokie filmai kaip "Taip gimė žvaigždė", kuris jau nuo 1937-ųjų metų keturis kartus statytas skirtingų kino režisierių, rodo kelio į šlovę pasekmes.
"Taip gimė žvaigždė": ašaros, netektis ir muzikos galia
Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi juosta "Taip gimė žvaigždė" sujaudino daugybę žmonių visame pasaulyje, o kino garso takelis dar kartą įrodė Lady Gagos talentingumą. Vis dėlto tik nedaugelis žinojo, kad paskutinės scenos metu dainuodama "I’ll Never Love Again" moteris iš tiesų verkė. Pasirodo, kad finalinėje scenoje Lady Gaga iš iesų liejo ašaras, tačiau ne dėl filmo. Jos viena geriausių draugių, Sonja Durham, pralaimėjo kovą su vėžiu, ir išėjo anapilin. Apie šią skaudžią žinią Lady Gaga sužinojo vos kelias valandas prieš lipant ant scenos.
Taip pat skaitykite: Filmo "Taip Gimė Žvaigždė" recenzija
Taip pat skaitykite: Aktoriai ir siužetas: „Taip Gimė Žvaigždė“