Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairių asmenų, kurių gyvenimai susiję su Lietuva ir pasauliu, biografijos. Tai istorijos apie patriotizmą, iššūkius, kūrybą ir atsidavimą savo idealams.
Danieliaus Lupšico istorija: nuo Vilniaus iki Samarijos
Tai pasakojimas apie Danielių Lupšicą, žmogų, kuris gimė ir augo Vilniuje, bet pasirinko grįžti į Izraelį, į protėvių žemę, Vakarų Krantą, dar vadinamą Samarija. Prieš penkiolika metų priimtas sprendimas kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
Patriotizmas ir pilietybė
Nors Danielius tapo Izraelio piliečiu ir neteko Lietuvos pilietybės, jis išliko didelis savo tėvynės patriotas. Šis faktas pabrėžia sudėtingą tapatybės ir priklausymo klausimą, ypač tiems, kurie gyvena tarp skirtingų kultūrų ir šalių.
Gyvenimas Vakarų Krante
Pasaulinės naujienų tarnybos dažnai vaizduoja Izraelio Vakarų Krantą kaip „karo zoną“, tačiau vietiniai gyventojai, tiek žydai, tiek musulmonai, ten gyvena kasdienį gyvenimą, džiaugiasi, šypsosi ir jaučiasi saugūs. Danielius su šeima gyvena Avnei Hefeco naujakurių miestelyje, kuriame gyvena pusantro tūkstančio religingų judėjų.
Apsauga ir saugumas
Miestelis yra aptvertas tvora su jutikliais, o suveikus jutikliams, nedelsiant atvyksta greitojo reagavimo apsaugos būrys, kuriame savanoriauja ir Danielius. Jis yra profesionalus karys ir atlieka aktyviąją rezervo tarnybą Gazos Ruože. Danielius visada nešiojasi užtaisytą M-16 automatą, kad galėtų ginti save ir kitus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Krūme Augęs, Krūme Gimęs
Religija ir šeima
Danielius pasirinko gyventi šioje vietoje, nes tiki, kad religinė bendruomenė yra pati natūraliausia vieta auginti vaikus. Čia jie auklėjami pagal moralinį kodeksą ir išmoksta vertinti savo kultūrą, kalbą, tautą ir religiją.
Kunigas Donatas Jasulaitis: 40 metų tarnystės kelias
Gegužės 29 dieną Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo ir Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies parapijų klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis šventė kunigystės 40-metį, o birželio 9-ąją jam sukako 65 metai. Jo istorija atskleidžia sudėtingą kelią į kunigystę sovietinėje Lietuvoje.
Vaikystė ir šeima
Donatas Jasulaitis gimė Marijampolėje, kuri tuo metu vadinosi Kapsuku. Jo mama buvo buhalterė, o tėtis - statybininkas. Jis turi brolį gydytoją. Jo močiutė, mamos mama, kilusi iš garsios Liudvinavo parapijos Borutų giminės, todėl nuo vaikystės žinojo apie rašytojo Kazio Borutos šeimą, gimines.
Mokykliniai iššūkiai
Nuo pirmos klasės Donatas mokėsi Vinco Mykolaičio-Putino vidurinėje mokykloje-internate. Tačiau ją baigiant teko iš čia išeiti, todėl 11 klasę baigė Vakarinėje vidurinėje mokykloje. Devintoje klasėje mokyklos direkciniame posėdyje jam nutarė įrašyti nepatenkinamą elgesį dėl religinių įsitikinimų.
Pasipriešinimas sistemai
Donatas atvirai reiškė savo religinius įsitikinimus ir atsisakė stoti į komjaunimą, todėl susidūrė su spaudimu ir represijomis. Jis prisimena, kaip auklėtoja ant klasės žurnalo uždėjo krūvą raudonų komjaunimo bilietų ir su džiaugsmu paskelbė, kad už pažangumą, aktyvią visuomeninę veiklą ir kitus nuopelnus pirmą kartą mokyklos istorijoje jų klasė pagerbta leidžiant šimtu procentų visiems stoti į komjaunimą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Mokytojų palaikymas
Nepaisant spaudimo, Donatas sulaukė palaikymo iš kai kurių mokytojų, kurie slapta jį įspėjo ir padėjo išvengti provokacijų. Lietuvių kalbos mokytoja Marija Varkalienė, kunigo, istoriko Jono Totoraičio brolio dukra, įspėjo Donatą būti protingam ir ypač atsargiam, nes, atrodė, jam rengiama provokacija.
Kunigystės kelias
Po vidurinės mokyklos Donatas susidūrė su kliūtimis stojant į seminariją, tačiau galiausiai jam pavyko įgyvendinti savo svajonę tapti kunigu. Kunigas Algimantas Kajackas iš Sasnavos klebono pareigų buvo vyskupo iškeltas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją dėstytoauti. Vėliau jis buvo Donato ir daugelio kitų kunigų auklėtojas bei mokytojas.
Tarnystė Alytuje
Pirmieji kunigystės metai Donatui buvo paskirti Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje. Alytus tada buvo beveik šimtatūkstantinis miestas tik su dviem bažnyčiomis. Šv. Angelų Sargų parapijos klebonu, kur Donatas buvo paskirtas vikaru, buvo kunigas marijonas Pranas Račiūnas.
A.E.Kulviečio palikimas: nuo Kolumbijos iki Lietuvos
Ši istorija pasakoja apie iš Kolumbijos kilusį lietuvį A.E.Kulvietį, kurio gyvenimas apipintas įvairiais iššūkiais ir kultūriniais susidūrimais.
Karas Ukrainoje ir požiūrio pokyčiai
A.E.Kulvietis pastebėjo, kaip pasikeitė žmonių požiūris į tam tikrus dalykus dėl ekonominės situacijos ir dėl karo Ukrainoje. Lietuva priėmė daugybę karo pabėgėlių, todėl vietiniai turi keisti savo požiūrį į juos, nori ar nenori.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorijos spalio 4-osios įvykiai
Šeimos istorija ir Kolumbijos realijos
A.E.Kulviečio senelis buvo vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, turtus jam sukrovė narkotikai. Kolumbijoje partizanai užsiima prekyba narkotikais, kad gautų pinigų savo revoliucijai.
Grįžimas į Lietuvą ir giminės ryšiai
A.E.Kulvietis atvyko į Lietuvą 1990 m. ir sužinojo apie savo giminės istoriją, kuri siekia XVI a. Jis džiaugiasi profesiniu ryšiu, siejančiu jį su giminaičiais, nes Abraomas buvo tyrinėtojas, kalbininkas, profesorius, jo prosenelė buvo mokytoja, ir močiutė - taip pat, ir senelis Eugenijus, žinomas tapytojas, taip pat buvo mokytojas, dėstė dailę. Mokytojas yra ir jis.
Senelio palikimas ir parodos planai
E.Kulvietis per gyvenimą yra nutapęs per 2 tūkst. dailės kūrinių, apie 50 jų yra likę Lietuvoje. Kitais metais sukaks 140 metų, kai gimė jo senelis, ir jis turi viltį surengti jo darbų parodą.
Juozas Girnius: Filosofas, gyvenęs Lietuvai
Juozas Girnius (1915-1994) - filosofas, redaktorius, kultūrininkas, didesnę dalį savo gyvenimo praleido užsienyje, daugiausia JAV, kur pasišventė filosofijai, lietuvių kultūrai ir tėvynei. Kaip pažymėta ant antkapio, jis buvo žmogus, kuris, „negalėjęs gyventi Lietuvoje, gyveno Lietuvai“.
Emigracija ir atsidavimas tėvynei
Kartu su daugiau negu 60 000 kitų lietuvių Girnius buvo priverstas palikti savo tėvynę 1944 m., sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą. Pasitraukimas iš tėvynės nebuvo nusigręžimas nuo jos, daugelį net skatino dar giliau įsipareigoti.
Studijos ir darbas išeivijoje
Girnius studijavo Freiburgo, Leuveno ir Sorbonos universitetuose, tačiau turėjo nutraukti studijas ir grįžti į Lietuvą atlikti karinės prievolės. 1941-1943 m. dėstė VDU, pokario metais gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV, gyveno daugiausia Bostone. Užuot dėstęs JAV universitete, Juozas Girnius įsitraukė į lietuvišką darbą.
Filosofinis palikimas
Girnius ypatingą dėmesį skyrė žmogaus problemikai: „Vienintelis filosofinių rūpesčių centras yra pats žmogus, nes visos problemos veda į žmogų“. Visi pagrindiniai Girniaus darbai nagrinėja žmogų ir jo atsaką į gyvenimo bei laiko iššūkius.
Elegijus Bukaitis: Choreografas, atsidavęs baletui ir našlaičiams
Vienas iškiliausių Lietuvos choreografų Elegijus Bukaitis švenčia 75 metų jubiliejų. Jo gimimo dieną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rodo Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“, kurį dedikuoja lietuvių baletmeisteriui.
Mokslai ir karjera
Gimęs 1941 m. Kaune, augęs Gelgaudiškio vaikų namuose, 1962 m. jis baigė vieną garsiausių visame pasaulyje klasikinio baleto šventovių - Agripinos Vaganovos baleto akademiją Sankt Peterburge (tuomet Leningrade). E. Bukaitis išmėgino šokėjo profesiją, šoko tuometiniame Leningrade ir Vilniuje, o 1971 m. baigė Leningrado konservatoriją ir gavo baletmeisterio režisieriaus diplomą.
Choreografinis palikimas
Į Vilnių E. Bukaitis grįžo jau kaip choreografas. LNOBT dirbo nuo 1971 m., 1973-1978 m. buvo vyriausiasis teatro baletmeisteris. Iki 1992 m. pastatė tokius baletus kaip „Spragtukas“, „Gulbių ežeras“, „Žizel“, „Eglė žalčių karalienė“, „Žydrasis Dunojus“, „Aistros“, „Aura“, „Pachita“, baletų paveikslus operose „Kunigaikštis Igoris“, „Faustas“, „Tanhoizeris“, „Aida“, „Traviata“, daug choreografinių numerių.
Pedagoginė ir visuomeninė veikla
Nuo 1984 m. E. Bukaitis daug dėmesio skyrė pedagoginei veiklai, vadovavo Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmų Šokio ritmo plastinės improvizacijos studijai. Greta intensyvios pedagoginės veiklos, E. Bukaitis rasdavo laiko darbui Lietuvos našlaičių brolijoje, iki šiol yra jos pirmininkas.
Algis Vilkinis: Ristūnų sporto legenda
Algis Vilkinis (1952-2024) - gimęs ir augęs miškų apsuptame Kašėtų kaimelyje šalia srauniosios Ūlos, Varėnos rajone. Anksti gyvenimą susiejęs su žirgais, jis garsino Lietuvą ristūnų žirgų sporto pasiekimais.
Sportiniai pasiekimai
Atstovaudamas Varėnos sportininkams, Algis buvo daugkartinis Respublikos čempionas, Sartų didžiojo prizo nugalėtojas ir užsienio ristūnų žirgų lenktynių dalyvis bei laimėtojas.
Atsidavimas žirgams
Pradžioje tai laikęs hobiu, Algis vėliau pasirinko ristūnus nuolatine savo darbine veikla. Jis buvo jautrios sielos ir išskirtiniu sąžiningumu pasižymėjęs žmogus, aplink save būręs ir įkvėpęs tiek jaunąją kartą, tiek ristūnų sporto mėgėjus ir profesionalus.
Atminimas ir palikimas
Algio kolegos ir draugai prisimena jį kaip ramybės ir pagarbos kitam pavyzdį, kuris mokėjo elgtis su gyvūnais, buvo kantrus ir ramus. Jis visada žinojo, kas bus už posūkio, kuris lenktynėse pasieks aukštų rezultatų, kurį reikia pagirti už pastangas ir už kurį džiaugtis taip, lyg jis būtų įvykdęs jo asmeninį pasiekimą.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis: Architektas, patriotas ir aviacijos entuziastas
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893-1993) - inžinierius architektas, gimęs Linkaičiuose, Pakruojo rajone. Jo gyvenimas apėmė svarbius Lietuvos istorijos etapus ir buvo glaudžiai susijęs su kultūra, aviacija ir patriotizmu.
Mokslai ir karinė tarnyba
Vytautas mokėsi Rygos politechnikos institute, o prasidėjus kovoms už Nepriklausomybę, įstojo į besikuriančią kariuomenę. Dalyvavo kovose su bermontininkais ir lenkais, buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi su kardais.
Architektūrinis palikimas
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo daug svarbių pastatų Kaune, tarp jų Akių, ausų, nosies ir gerklės klinikos, Popiežiaus nunciatūra, "Pienocentro" administracinis pastatas, Kūno kultūros rūmai, Apskrities savivaldybė, Tyrimų laboratorija. Jis taip pat rekonstravo VDU didžiuosius rūmus, "Varpo" spaustuvę, Prezidentūrą, Karo ligoninę, Valstybės teatrą.
Aviacijos entuziastas
Vytautas Landsbergis dalyvavo įkuriant Lietuvos aero klubą, netgi mokėsi skraidyti. Suprojektavęs ir pastatęs paminklą Soldine ir laikiną rūsį - mauzoliejų Kaune jis tapo penktuoju LAK garbės nariu.
Gyvenimas emigracijoje ir grįžimas į Lietuvą
1944 m. Vytautas pasitraukė į Vokietiją, o vėliau persikėlė į Australiją, kur dirbo architektu. 1959 m. grįžęs į Lietuvą, vėl rūpinosi tolesniu Vilniaus bei Kauno senamiesčių tvarkymu.