Minint rašytojo Antano Škėmos 110-ąsias gimimo metines, panagrinėkime jo neįprastą gyvenimą ir kūrybą. Šis straipsnis apžvelgia jo biografiją, kūrybinį kelią ir palikimą lietuvių literatūroje.
Gyvenimas, Pažymėtas Dviguba Pradžia
Antano Škėmos gyvenimas išsiskyrė spalvingumu ir įdomumu, o tai atspindi jau pati jo pradžia. Nors oficiali gimimo data - 1911 m. lapkričio 29 d., Lodzė, Lenkija, iš tiesų jis gimė metais anksčiau. Autorius mėgdavo juokauti, kad tėvas jį „pagimdė du kartus“, siekdamas gauti socialinę išmoką.
Vaikystės išbandymai
Tolimesnė menininko vaikystė nebuvo kupina džiaugsmo. Jis patyrė Pirmojo pasaulinio karo baisumus Rusijoje, revoliuciją ir vėlesnį laikotarpį Ukrainoje. Ukrainoje nutiko skaudus įvykis, kuris vėliau įkvėpė apysaką „Saulėtos dienos“. Šeimai gyvenant Ukrainoje, į jų butą įsiveržė kareiviai, ketinę nužudyti tėvą ir išniekinti motiną. Tik atsitiktinumo dėka tragedijos pavyko išvengti.
Sugrįžimas į Lietuvą ir Motinos Liga
Škėmos į Lietuvą atvyko 1921 m. Čia jis baigė mokyklą. Netrukus po to, dėl skaudžių išgyvenimų, jo motina „išėjo iš proto“, kaip rašė pats Škėma. Toks motinos likimas atsispindi ir žymiausiame jo kūrinyje - „Balta drobulė“. Dėl realių gyvenimo detalių vaizdavimo kūryboje, Škėma laikomas autobiografiškiausiu lietuvių prozininku.
Savęs Paieškos ir Kūrybinis Kelias
Bandydamas rasti stabilią ir praktišką profesiją, Škėma pasirinko medicinos studijas. Tačiau, kaip jis pats teigė, „iš medicinos teišnešiau meilę lavonams, kas ir šiandien atsiliepia mano kūryboje“. Vėliau jis pasuko į teisę, tačiau negavęs darbo, užsidirbdavo abejotinais būdais: lošdamas kortomis, biliardu ir dalyvaudamas iškilmingose laidotuvėse. Galiausiai jis įstojo į dramos studiją.
Taip pat skaitykite: Antano Makštučio darbai
Teatro Metai
Vėliau Škėma buvo priimtas į Kauno valstybinį dramos teatrą, kur atsiskleidė jo aktoriniai gabumai. 1938 m. jis vedė Janiną Škėmienę, kuriai buvo dėkingas už paramą studijuojant teatro meną. 1940 m. gimė duktė Kristina. Įkūrus Vilniaus valstybinį dramos teatrą, jam buvo patikėti svarbesni vaidmenys ir pasiūlyta lavintis režisūroje. A. Škėma patarimo paklausė ir pastatė kelis spektaklius.
Emigracija ir Kūrybinis Palikimas
Maždaug 1944 m. jam buvo pasiūlyta prisijungti prie partizanų, tačiau jis atsisakė. Rašytojas su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur gyveno DP stovykloje. Vėliau šeima pasirinko gyvenimą Amerikoje. Antanas Škėma žuvo 1961 m. autokatastrofoje, važiuodamas iš „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo.
Antano Škėmos Kūrybos Ypatybės
A.Skėmos kūrybai būdinga ironija, modernumas, psichologizmas, autobiografiškumas.
"Balta Drobulė"
Romane „Balta drobulė“ Škėma meistriškai perteikia egzistencinę žmogaus būklę modernėjančiame pasaulyje. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, išeivis iš Lietuvos, dirbantis liftininku Niujorko viešbutyje, susiduria su susvetimėjimu, vienatve ir prasmės paieškomis. Škėma naudoja sąmonės srautą, fragmentišką pasakojimą ir simbolizmą, kad atskleistų Garšvos vidinį pasaulį ir jo kovą su beprasmybe.
Kiti Kūriniai
Kiti žymūs A. Škėmos kūriniai yra novelių rinkiniai „Nuodėguliai ir kibirkštys“ bei „Šventoji Inga“, dramos „Pabudimas“ ir „Živilė“. Šiuose kūriniuose taip pat nagrinėjamos egzistencinės temos, žmogaus prigimtis, karo ir revoliucijos pasekmės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bendruomenės ir A. Eicas
Pavardės Galia: Anūkės Perspektyva
Menininko anūkė Corinna Škėma Snyder teigia, kad kalbėti apie senelį jai yra kiek keista, nes ji gimė jau po jo mirties. Pridėjus Škėmos pavardę prie savo vardo, moters gyvenimas šiek tiek pasikeitė. „Ši pavardė man tarsi atvėrė duris, padėjo susipažinti su žmonėmis, kurių tikriausiai niekada nebūčiau pažinusi“, - sako C.Snyder.
Škėmos Palikimas - Žaizdos Šeimoje
Corinna Škėma Snyder teigia, kad senelio mirtis autoavarijoje palaužė jos motiną. Po avarijos ji devynis mėnesius nesikėlė iš lovos. Moters nuomone, viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai šeima traukėsi į Vokietiją nuo Antrojo pasaulinio karo. „Nėra jokios abejonės, jog ši avarija labai pakeitė motinos gyvenimą ir jį sutraumavo. Taip pat pakeitė mano ir mano sesers, nes užaugome šioje aplinkoje“, - dalinasi C. Snyder. Moteris sako, jog jos dažnai paklausia, kokią įtaką Škėma daro jos gyvenimui. Atsakymas paprastas - tai yra trauma.
„Balta Drobulė“ Užsienyje
Pastaraisiais metais „Balta drobulė“ atgimsta užsienio kalbomis. 2017 m. Vokietijos leidykla „Guggolz Verlag“ išleido vokišką vertimą, kuris sulaukė didelės sėkmės. 2018 m. pasirodė Karlos Gruodis vertimas į anglų kalbą. Nors tokios sėkmės kaip Vokietijoje nebuvo pasiekta, vertėja tikisi, kad Škėmą užsienio skaitytojai dar atras.
Vertimo Sunkumai
K. Gruodis teigia, kad knygos vertimas buvo nelengvas, užtrukęs beveik metus. „Kartais jaučiausi, jog pati išprotėjau kartu su Garšva. Nors medžiaga ir buvo sunki, man teko įdomus kūrybinis darbas“, - tikina ji. Sunkiausia buvo suprasti teksto daugiasluoksniškumą ir skirtingus pasakojimo lygmenis.
Emigracijos Negandos
Knygos į anglų kalbą vertėja sako, jog viso to nebūtų be pagrindinės A. Škėmos specialistės, literatūrologės Loretos Mačianskaitės. „Baltos drobulės“ vertėją labiausiai sujaudino kartu su knygos personažu išgyventas persikėlimas gyventi svetur. K. Gruodis teigia, kad naujo imigranto pradžia dažnai būdavo tragiška, o išsilavinę žmonės dirbdavo jiems visai netinkamus darbus. Lygiai taip pat jautėsi Antanas Škėma, Lietuvoje buvęs kultūros ir rašto žmogus, o Amerikoje dirbęs fizinius darbus.
Taip pat skaitykite: Škėmos kūrybos analizė
Škėma Lietuvoje: Literatūrologo Požiūris
Literatūrologė Loreta Mačianskaitė teigia, kad Škėma yra laisvas, skriejantis ir kitoks rašytojas, dėl to keliantis dideles diskusijas ir meilę. Ji pastebi, kad jauni žmonės, save laikantys meniškais ar nesuprastais, Škėmą tiesiog dievina. Moteris sako, kad seniau atliko tyrimą, ką mokiniai kalba apie Škėmą internete. Paaiškėjo, kad jis patinka merginoms, nes yra gražus, o vyrukams - nes tvirtas, maištingas ir ironiškas.
Škėmos Įtaka Šiuolaikinei Kultūrai
Lietuvoje Antanas Škėma vis dar yra svarbus ir nepamirštas. Keičiantis kartoms, su juo ir jo kūryba žmonės atranda vis kitokį santykį. Pavyzdžiui, 2015 m. Vytautas Balsys sukūrė vaidybinį filmą „Ataraxia“ pagal A. Škėmos dramą „Pabudimas“. 2018 m. pagal tą pačią dramą pastatytas spektaklis „Pabudimas“ Panevėžio Juozo Miltinio teatre. Šiemet išleistas filmas „Izaokas“ (rež. J.Matulevičius) nors ir nėra tiesioginė to paties pavadinimo apysakos ekranizacija, ji glaudžiai susijusi su kūriniu.
Išeivijos Literatūros Fenomenas
Pasaulinėje literatūroje išeivijos literatūra yra dažnas reiškinys, atspindintis aplinkybes, kliudančias arba naikinančias įprastas literatūros vystymosi sąlygas. Tai - rašytojo gimtojo krašto aplinka, savos tautos ir jos kultūros natūrali istorinė ir šiandieninė situacija, niekieno nevaržoma kūrybos laisvė ir gyvas savos visuomenės literatūrinis poreikis.
Tremtinio Etiketė
Škėma praleido didžiąją savo gyvenimo dalį svetimose šalyse, todėl jo kūryboje natūralu mąstyti apie tremtį, susvetimėjimą, vienatvę. Tačiau pats Škėma nepriėmė „tremtinio“ termino, kaip neatitinkančio egzodo tikrovės.
Kūrybinės Instrumentuotės Ištakos
Rašymas kyla iš rašytojo prasmingo veiksmo, todėl jis pakyla iki Istorijos žymiai pastebimiau nei kokia kita kalbos forma. A. Škėmos literatūrinio palikimo vertei apsvarstyti skirtose anketose Henrikas Radauskas kalba, kad Škėma pirmasis parodė, kaip lietuviškos provincijos gyventojui laužo kaulus didmiesčio ratas. Alfonsas Nyka - Niliūnas pripažįsta rašytojo laimėjimu siekimą kūrybiškai suvokti savo paties žmogiškąją situaciją ir ją išreikšti savo laiko terminais. Alina Staknienė pagrindinėmis A. Škėmos kūrybos vertybėmis laiko stebėtinai jautrų sąmoningumą, naują stiprią poetinę kalbą ir naują stipriai išreikštą pasaulėjautą. Rimvydas Šilbajoris legitimuoja įvykus proveržį į naujo rašymo erdvę sakydamas, jog Škėma jautė, kad negalima prasiveržti pro „kultūringumo“, „vertybių pajutimo“ kaukę, nepanaudojus „baisių“, „neprijaukintų“ žodžių.
Gyvenimo Fragmentai Kūryboje
Rusijos ir Amerikos pergyvenimai susiformavo Antano Škėmos tekstuose į vertikalią struktūrinę ašį, apie kurią vyniojasi idėjiniai veikalo pluoštai. Grįžus į Lietuvą 1921 m., išprotėjo jo motina, kaip ir Garšva „Baltoje drobulėje“. Pats Škėma studijavo mediciną, iš kurios išsinešė tik „meilę lavonams“.
Dramos ir Poetinis Teatras
Nuo 1936 metų Škėma dirbo Kauno, o vėliau ir Vilniaus Valstybiniame teatre aktoriumi. Paveiktas poetinio teatro idėjų, Škėma užsimojo sulaužyti lietuvių dramos „konservatyvų buitiškumą“. Jau pirmojoje dramoje atsisakė kasdieninio pašnekesio intonacijų, išorinių aplinkybių determinuoto veiksmo ir psichologiškai detalizuotos žmonių santykių istorijos. Dramos herojai jaučiasi nublokšti ties bedugnės kraštu ir bejėgiai sugrįžti į kryžkelę, kuri kažkada buvo pražiopsota.
Nuodėguliai ir Kibirkštys
Atvykęs į Ameriką, kaip ir visi išeiviai, dirbo kas pakliuvo, ir aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Škėmos žodis prozoje palieka įspūdį savotiško koliažo, kuriam netrūksta kraujo ir kančios. Jau pirmoji knyga „Nuodėguliai ir kibirkštys“ susideda iš eilės vaizdelių, pergyvenimų, samprotavimų, kurių nejungia jokia bendros fabulos grandis.
Šventoji Inga
Antrame rinkinyje, „Šventoji Inga“ (1952), paskiri vaizdeliai sugrupuoja į tris ciklus, iš kurių pirmasis, „Saulėtos dienos“, sujungia prisiminimus iš revoliucijos laiko Rusijoj į fiktyvų, fatališką epizodą, tartum galimą alternatyvą iš tiesų pergyventos autoriaus vaikystės. Apysakos turinys yra pasibaisėtinai žiaurus vaiko sielos išniekinimas, kurį vykdo jam visiškai abejingas, savo revoliucijos karštligėj paklaikęs pasaulis. Forma - serija trumpų epizodų, sujungtų aidu atsišaukiančiais vaizdais.