„Taip gimė žvaigždė“ - tai istorija, kuri jau ne kartą matyta kino ekranuose. Tai pasakojimas apie meilę, šlovę ir neišvengiamą kritimą, tačiau naujausia, 2018 m., šios istorijos versija sugeba įtraukti žiūrovą ir palikti gilų įspūdį.
Klasikos dvelksmas ir šiandienos pulsas
Ši „Taip gimė žvaigždė“ adaptacija yra jau trečioji 1937 m. sukurto Williamo A. Wellmano filmo (1937) adaptacija. Pirmą kartą už režisūros vairo stojęs aktorius Bradley'is Cooperis šiame pasakojime užkoduotą klasikos dvelksmą, su širdį virpinančiomis dramomis ir pakylėjančiomis dainomis, sugeba užčiuopti stebėtinai tiksliai, drauge nepamesdamas ir šiandienos pulso.
Aktorinis filmas
„Taip gimė žvaigždė“ visų pirma yra aktorinis filmas - kamera taip arti personažų, jog matyti kiekvienas mažiausio raumens virptelėjimas, kaip ir kiekvienas „falšas“. Rizikingas sprendimas, tačiau B. Cooperis puikiai susitvarko su šiuo iššūkiu.
Džeko ir Elės meilės istorija
Filme pasakojama apie kantri muzikos žvaigždę Džeksoną Meiną (akt. B. Cooperis), kurio karjera klesti. Tačiau už scenos šviesų Džeksonas kovoja su priklausomybe nuo alkoholio ir narkotikų. Vieną vakarą jis atsiduria transvestitų bare, kur pasirodo Elė (akt. Lady Gaga). Kraujo raudonumo scenoje su naktinukus primenančia suknele, tona grimo ir priklijuotais antakiais ji užtraukia „La Vie en Rose“ ir paperka kiekvieną, tą vakarą išvydusį jos pasirodymą. Tai meilė iš pirmo žvilgsnio, greta kurios sužydi ir kūrybinė partnerystė. Dar tą pačią naktį, sėdint ant šaligatvio krašto šalia prekybos centro, Elė pradeda dainuoti savo kūrybos dainą, o Džekas supranta, kad ji - jau žvaigždė. Jis tik padės jai sužibėti.
B. Cooperio meistriškumas ir Lady Gagos debiutas
Matant neįtikėtiną Elės šūvį į muzikos aukštumas, jo personažą, kurio žvaigždė, priešingai, jau leidžiasi, ima graužti pavydas. Jis grimzta į alkoholio bei narkotikų dugną. Tačiau Džekas niekada nėra suprastinamas iki panašių filmų klišės - savidestruktyvaus, egoistiško alkoholiko. B.Cooperis savo personažui suteikia daugiau spalvų. Jo Džekas - mylintis, jautrus, atsidavęs. Nuolat plėšomas prisiminimų apie laimės kupiną pirmųjų meilės mėnesių kvaitulį ir sekinamas minties, jog kiekvieną rytą jo gyvenimas atrodo dar tuštesnis nei vakar. Lady Gaga nepasiekia niuansuotos B.Cooperio meistrystės (todėl ir antroji filmo dalis, kurioje dominuoja Elė, nusileidžia pirmajai), tačiau sunku ginčytis, kad jos debiutas - rimtas pareiškimas kino industrijai. Lady Gagos personažės stiprybe ir talentu nesuabejoji net tuomet, kai ji tėra prieš grubų bosą besišiaušianti padavėja, užtraukianti dainą benešant šiukšles. Kai Elė pasiekia populiarumo viršūnę, žiūrovų akyse ji taip ir lieka ne megažvaigždės vaidinama megažvaigžde, o tikru žmogumi iš kūno ir kraujo, paprastų svajonių ir visai neglamūriškų nusivylimų.
Taip pat skaitykite: Šlovės kaina filme „Taip gimė žvaigždė“
Šlovės kaina ir savęs paieškos
Savo karjerą pradėjusi drauge su Džeku ant roko muzikos scenos, Elė netrukus paverčiama iššaukiančia popdievaite. Panašu, kad Cooperis-režisierius persiima Cooperio-aktoriaus personažo idėjomis ir kritikuoja Elę, išsižadėjusią tikrosios savęs ir tapusią vadybininkų marionete. Režisieriaus prielankumas Džeko pozicijai (o čia ir žiūrovas, atrodo, taip pat yra priverstas rinktis vieną arba kitą barikadų pusę), vietomis atrodo pernelyg akivaizdus, tačiau įdomu svarstyti, kiek daug naujų rakursų šioje diskusijoje atveria pati Lady Gaga, taip sutapatinta su savo ekstravagantišku sceniniu įvaizdžiu, jog pamačius ją nenugrimuotą, nesušukuotą ir į keistą kostiumą neįspraustą, ji, persikūnijusi į kitą žmogų, pradeda atrodyti labiau ji, nei būdama savimi…
Didingas finalas
Viskas pasibaigs, kaip ir prasidėjo, koncertu, kurį šįkart palydės auditorijos šniurkščiojimų akompanimentas. Galima ciniškai vartyti akimis - juk jau 30 filmo minutę finalas buvo matyti kaip ant delno! - tačiau B.Cooperis, neskubriai dėliodamas pasakojimą, duodamas apsčiai erdvės savo personažams augti ir klysti, žiūrovo emociją palengva užaugina iki taško, kuriame ji tiesiog privalo sprogti. Ir nebėra prasmės abejoti - „Taip gimė žvaigždė“ nusipelnė didingo finalo, kaip ir kiekvienos jį žiūrint nuriedėjusios ašaros.
Bechdel testas ir lyčių atstovavimas
Pastaraisiais metais Bechdel testas tapo visuotinai pripažintu lyčių atstovavimo filmuose matu. Šis testas, pavadintas karikatūristės Alison Bechdel, kuri 1985 m. pristatė šią koncepciją savo komikse „Dykes to Watch Out For“, vardu. Šis testas turi tris paprastus kriterijus: filme turi būti rodomos bent dvi moteriškos lyties veikėjos, kurios turi vardus, šios veikėjos turi kalbėtis tarpusavyje ir tas pokalbis turi būti apie bet ką, bet ne vyrus. Bechdel testas yra atspirties taškas vertinant lyčių reprezentaciją filmuose. Nors testo išlaikymas negarantuoja, jog filmas yra feministinis ar laisvas nuo lyčių stereotipų, jo neišlaikymas gali rodyti, kad filme trūksta reikšmingo moterų dalyvavimo ir sąveikos. Šis testas paskatino diskusijas apie nepakankamą moterų atstovavimą kine ir atkreipė dėmesį į vyraujančius vyriškus pasakojimus žinomuose filmuose. Galima teigti, kad šiuolaikinių filmų nesėkmingi bandymai įveikti Bechdel testą rodo, kad lyčių reprezentacija kine vis dar kelia sunkumų. Kritiškai analizuodama šias nesėkmes ir šalindama jų priežastis, kino pramonė gali siekti kurti įtraukesnius ir įvairesnius pasakojimus, atspindinčius turtingą ir sudėtingą moterų patirtį. Taigi, atrodo gan paprasta, taip? Kaip pagalvojate apie beveik bet kokį filmą, tikrai galite įvardinti dvi moteris, jų dialogą ir jokių kalbų apie vyrus… Na, tai sunkiau nei atrodo.
Kiti filmai ir Bechdel testas
Yra nemažai filmų, kurie, nors ir sulaukę pripažinimo, neišlaiko Bechdel testo. Štai keletas pavyzdžių:
„Sumažinti žmonės“: Šioje distopinėje dramoje siūlomi keli puikūs moterų personažai. Hong Chau ypač įsimena kaip nonkonformistė politinė aktyvistė iš Vietnamo, kuri buvo sumažinta tam, kad būtų nutildyta, o jos personažas lėmė didžiąją filmo siužeto dalį.
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
„Ties riba į rytojų“: Filmas, kuris moko, kad viskas gyvenime turi būti atlikta teisingai. Filmas išvystytas puikiai ir įgauna nuostabią koncepciją, jame naudojami neįtikėtini efektai, o Tomo Cruise ir Emily Blunt vaidyba užburia nuo pirmų akimirkų. Tačiau, Rita Vrataski primena labiau tradicinę veiksmo herojaus sampratą dėl to šis filmas tampa vienu iš netikėčiausių filmų, neišlaikiusių Bechdel testo.
„Ne“: Nors filmas pasižymėjo kinematografijos, niuansuotos istorijos ir teminio žavesio privalumais, bene stipriausias filmo aspektas buvo jo personažai, iš kurių Emerald buvo ypač magnetiška.
„Vaizduotės žaidimas“: Filme džiaugsmą keičia neviltis, atvirumą - užsisklendimas, tikėjimą - nusivylimas visai kaip ir realybėje. „Vaizduotės žaidimas” - vienas iš tokių filmų, kuriuos norisi žiūrėti vėl ir vėl, įsitikinti, jog pro akis nepraslydo jokia detalė. Taip, filmas puikus ir gana vyriškas. Nors tai nėra neįprasta Antrojo pasaulinio karo filmams, tai buvo tam tikra anomalija, turint omenyje, kad filmo veiksmas vyko Bletchley parke, kuriame per visą karą dirbo tūkstančiai moterų. Jų pastangas ir vertę filme reprezentuoja Keiros Knightley vaidinama Džoana Klark, kuri taip pat yra romantiška Turingo partnerė, nepaisant jo lytinės tapatybės, kuri yra dominuojanti filmo tema.
„Didysis Budapeštas“: Wesas Andersonas audžia įtraukiantį filmą, kupiną paslapčių ir intrigų, tačiau nepavyksta užmegzti nė vieno pokalbio tarp moterų.
„Elvis“: Filme yra net keli unikalūs moterų personažai, tarp jų Olivia DeJonge, kuri vaidina Priscilla Presley ir Helen Thomson vaidinanti Gladys Presley.
Taip pat skaitykite: Filmo „Taip gimė žvaigždė“ analizė
„Openheimeris“: Atsižvelgiant į tai, kokios produktyvios abi aktorės buvo filmo rinkodaros metu, tikrai stebina, kad Openheimeris neišlaikė Bechdel testo.
„Taip gimė žvaigždė“: Galbūt šiek tiek nustebsite sužinoję, kad šiuolaikinė feminizmo ikona Lady Gaga vaidina filme, kuris neatitinka Bechdel testo. Gagos herojė Elė ne tik beveik nekalba su kitomis moterimis, bet ir tą vienintelį kartą, kai ji tai daro, vis tiek kalba tik apie Džeksoną.
Muzikiniai filmai, kuriuose triumfuoja muzikiniai garso takeliai
Filmai, kurių siužetai sukasi aplink muzikantų biografijas visada sulaukia susidomėjimo. Šiame žanre visada dominuoja detalės pasakojančios apie dainininkų gyvenimus, pabrėžiant jų kritines akimirkas, priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio, beribį talentą ir šlovę, ir kokią kainą tenka susimokėti gyvenime už pripažinimą. Tokiuose filmuose triumfuoja muzikiniai garso takeliai, kurie net ir nenusisekusiems filmams suteikia žavesio.
Priklausomybės ir muzikos pasaulio tamsioji pusė
Režisieriai dažnai nagrinėja muzikantų gyvenimus, atskleisdami jų kovas su priklausomybėmis, asmeninius išgyvenimus ir šlovės kainą. Šie filmai dažnai tampa platforma atkreipti dėmesį į rimtas problemas, tokias kaip alkoholizmas ir narkomanija.