Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus bendravimą, elgesį ir gebėjimą suvokti pasaulį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra autizmas, kaip jį atpažinti, kokie požymiai turėtų kelti nerimą ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra Autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, todėl vadinamas spektru. Tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką, dažnai sutelkdami dėmesį į detales ir sunkiai matydami bendrą situacijos kontekstą. Jie retai ieško akių kontakto ir sunkiai atpažįsta kito žmogaus nuotaiką veide.
Autizmo priežastys iki šiol nėra iki galo žinomos, tačiau manoma, kad įtakos turi genų ir biologinės aplinkos veiksniai prieš, per ir po gimimo, kurie gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi. Įrodyta, jog autizmas neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.
Autizmo Požymiai ir Raudonos Vėliavėlės
Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių "rinkinys" pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Obuoliai mamai ir kūdikiui
- Vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
- Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
- Vaikas neklauso nurodymų.
- Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi.
- Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“).
- Vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai).
- Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“).
- Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti).
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
- Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
- Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
- Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
- Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori.
- Vaikas neatsako šypsena į šypseną.
- Vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis.
- Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus.
- Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas.
- Vaikas ima daiktus tik sau.
- Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs).
- Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
- Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita).
- Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
Raudonos vėliavėlės ankstyvame amžiuje:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas).
- Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).
Kada Reikėtų Sunerimti?
Jei tėvai pastebi, kad vaikas iki dvejų metų vis dar nekalba, vengia akių kontakto, neatsako į vardą arba neparodo emocijų, verta pasikonsultuoti su vaikų raidos specialistu ar neurologu. Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti dar kūdikystėje, tačiau dažniausiai jie tampa aiškesni maždaug 18-24 mėnesių amžiuje. Tėvai paprastai pastebi, kad vaikas kitaip reaguoja į aplinką, vengia akių kontakto arba mažiau bendrauja nei bendraamžiai.
Autizmo Diagnostika ir Ankstyvas Įsikišimas
Autizmo diagnostika - tai kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja gydytojas neurologas, psichologas, logopedas ir kiti specialistai. Jie vertina vaiko elgesį, kalbą, gebėjimą bendrauti ir sensorinį jautrumą. Tėvai atlieka svarbiausią vaidmenį ankstyvame autizmo atpažinime. Jie praleidžia daugiausia laiko su vaiku ir geriausiai pastebi jo elgesio pokyčius.
Ankstyvas įsikišimas yra labai svarbus. Nors autizmas nėra liga, todėl negydomas vaistais, ankstyva pagalba gali padėti vaikui geriau suvokti pasaulį, išmokti bendrauti ir augti jam priimtinu tempu.
Kaip Paaiškinti Aplinkiniams Apie Autizmą?
Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti. Svarbu pabrėžti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi.
Paaiškinkite, kad autizmas įtakoja elgesį, bendravimą su aplinkiniais ir kuo toks žmogus skiriasi nuo kitų. Svarbu paminėti, kad žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“. Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
Taip pat skaitykite: Paauglių vienišumas
Autistų Bendrauti Nori
Visuomenėje paplitęs mitas, kad autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso. Iš tiesų autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus - sėkmingai integruotis į visuomenę.
Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant, jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios. Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro „pertraukėles“ ir grįžta į savo uždarą pasaulį kuriame gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis jiems priimtinu būdu.
Terapijos ir Pagalba
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuri terapijos rūšis yra geriausia ir tinkamiausia autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Taip pat tai, kas tinka vienam vaikui vienu gyvenimo periodu, gali nebetikti kitu. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Pagrindiniams autizmo sutrikimo simptomams koreguoti taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus. Jos paprastai integruoja ergoterapijos ar logopedinių užsiėmimų elementus. Taip pat gali būti taikomos terapijos, skirtos naikinti kitus, su autizmu susijusius simptomus - alergijas, maisto netoleravimą, miego sutrikimus ir pan.
Terapijos skirtos esminių autizmo simptomų gydymui:
- Taikomoji elgesio terapija (ABA) ir Atskirų bandymų metodas (DTT)
- Esminio atsako mokymas (PRT)
- Kalbinės elgsenos (VB) terapija
- Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM)
- Floortime (DIR)
- Son-Rise programa
- Santykių vystymo terapija (RDI)
- TEACCH
- SCERTS
Terapijos, skirtos kitų sutrikimų, susijusių su autizmu, gydymui:
- Logopediniai užsiėmimai
- Ergoterapija
- Sensorinė integracija
- Kineziterapija
- Menų terapija
- PECS
- Klausos integracijos terapija
- Dieta (be gliuteno ir kazeino)
- Hipoterapija
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei turite įtarimų, pirmiausiai pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Šis, įvertinęs požymius, nukreips jus pas raidos specialistus. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ taip pat gali suteikti vertingos informacijos ir paramos.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa po skyrybų