Pastaruoju metu vykdoma vaiko teisių apsaugos sistemos reforma sukėlė nemažai nerimo šeimoms Lietuvoje. Baiminamasi dėl galimybės lengviau atskirti vaikus nuo tėvų ar globėjų. Šiame straipsnyje siekiama išsamiai paaiškinti, kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema, kokios yra tėvų teisės ir pareigos, bei kaip advokatai gali padėti užtikrinti vaiko interesus šeimos teisės bylose.
Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma: kas pasikeitė?
Panaikinus šeimų skirstymą į socialinės rizikos ir kitas šeimas, potencialiu vaiko teisių pažeidėju gali tapti bet kuris asmuo, netgi dėl kaimyno ar kito asmens skundo. Naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) deklaruoja prioritetą vaikui augti biologinėje šeimoje (33 str. 4 d.) ir numato kompleksinę pagalbą šeimai, siekiant išsaugoti vaiką šeimoje (33 str. 5 d.). Vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik tuomet, kai prevencinės priemonės nepadeda.
Pavojus vaikui: neutralioje ar gyvenamojoje aplinkoje?
VTAPĮ išskiria dvi situacijas (36 str.):
- Pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje.
- Pavojus vaikui kyla vaiko gyvenamoje aplinkoje.
Jeigu pavojus kyla neutralioje aplinkoje, vaiką galima paimti lengviau ir grąžinti tėvams (išskyrus atvejus, kai grąžinti nesaugu). Jeigu pavojus kyla vaiko gyvenamojoje aplinkoje, jis turi būti realus, kad tarnybos galėtų paimti vaiką iš šeimos.
Grėsmės lygiai vaikui: pirmas ir antras
Visi tėvai ir kiti vaikų atstovai turėtų žinoti, kad VTAPĮ išskiria du grėsmės lygius vaikui (38 str.). Nustačius pirmąjį grėsmės lygį, šeimai organizuojama socialinio darbuotojo pagalba. Nustačius antrąjį grėsmės lygį, sukuriamos prielaidos paimti vaiką iš nesaugios aplinkos.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos ir teisės
SADM ministras yra patvirtinęs "Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą", kuriame pateikiama Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto forma.
Kaip apsaugoti savo teises: patarimai tėvams
Vaiko teisių apsaugos specialistai, apsilankę pas tėvus ar kitus asmenis, globojančius vaiką, privalo pildyti Anketos formą. Anketos tikslas - nustatyti grėsmės vaikui lygį. Kiekvienas Anketos punktas gali turėti įtakos sprendimui paimti vaiką iš šeimos.
Štai keletas patarimų tėvams, kaip elgtis pildant anketą:
- Reikalaukite, kad anketa būtų užpildoma nedelsiant, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams. Nors Aprašas leidžia vaiko teisių apsaugos pareigūnams šią Anketą užpildyti per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo, tėvai turėtų reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma nedelsiant, čia ir dabar, vaiko buvimo vietoje, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams.
- Klauskite ir aiškinkitės dėl kiekvieno Anketos punkto, pateikite savo paaiškinimus. Jeigu yra žymima varnelė prie atskiro Anketos punkto, tėvams svarbu klausti ir aiškintis, o kokios gi aplinkybės tą patvirtina ir tuo pačiu pateikti savo paaiškinimus. Pavyzdžiui, jeigu yra žymima varnelė prie anketos 2.11 punkto, nurodančio, kad vaikas paliekamas be priežiūros (aukštas rizikos lygis), tėvams būtų pravartu paaiškinti, kad pavyzdžiui, vaikas buvo paliktas neilgam, kol tėvas išneš šiukšles, kad tėvai miegantį vaiką galėjo stebėti per “mobilią auklę” ar pan.
- Nesutikdami su anketos duomenimis, parašykite savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus. Kuomet Anketa bus užpildyta, ji bus duodama pasirašyti tėvams ar globėjams. Nesutinkant su anketos duomenimis, labai svarbu, kad tėvai kartu su savo parašu parašytų ir savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus. Nors anketoje tam specialių skilčių nėra, tačiau galima paaiškinimus užrašyti laisvoje vietoje ar kitoje lapo pusėje.
- Bendraujant su pareigūnais, išlikite ramūs, atsakinėkite į klausimus, bendradarbiaukite. Tiek pildant Anketą, tiek ir bendraujant su pareigūnais, tėvams bei kitiems kartu gyvenantiems asmenims ypatingai svarbu išlikti ramiems, atsakinėti į pareigūnų klausimus, kadangi bet koks emocijų rodymas ar elgesio nekontroliavimas, ar nebendradarbiavimas yra formalus pagrindas konstatuoti atitinkamas grėsmes vaikui, pvz., grėsme vaikui būtų laikoma, jeigu nebendradarbiaujama su specialistas ir jie neįleidžiami į namus (Anketos 2.6. punktas), jeigu kartu gyvenantys asmenys nekontroliuoja savo elgesio, yra nusiteikę priešiškai (Anketos 4.4.
- Fiksuokite vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą. Nors tiek teisės aktai, tiek ir logika sakytų, kad visą specialistų apsilankymo procesą reikėtų užfiksuoti atitinkamose garso ar vaizdo laikmenose, tačiau šiuo atveju specialistai gali neturėti ir nenaudoti reikiamų proceso fiksavimo priemonių. Tokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai patys išmaniųjų technologijų pagalba fiksuotų vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą, pažeidimų konstatavimo eigą, vaiko apžiūrą, bendravimą, dokumentų pildymą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismo leidimas dėl vaiko paėmimo
Nors pareigūnai gali nedelsiant paimti vaiką iš jam realų pavojų keliančios aplinkos, konstatavus antrą grėsmės lygį, ilgalaikis vaiko paėmimas ir perdavimas laikiniems globėjams yra galimas tik teismo leidimu. Vaiko teisių apsaugos pareigūnai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo antrojo grėsmės lygio ir realios grėsmės vaikui konstatavimo, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) pagal pareigūnų institucijos buveinės vietą, kad vaikui būtų nustatyta laikina globa.
Jeigu tėvai nesutinka su vaiko paėmimu, jie turi teisę pateikti teismui paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius vaiko teisių apsaugos pareigūnų nuomonę. Net ir tuo atveju, jeigu teismas leidimą paimti vaiką išduoda, tėvai turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą, nors tai ir nesustabdo paties proceso.
Taip pat skaitykite: Advokato vaidmuo ginant vaiko interesus
Policijos pareigūnų įgaliojimai
Vaiko teisių specialistai savo darbe dažnai pasitelkia policijos pareigūnus, kurie turi specialius įgaliojimus. Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. numato, kad policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas bet kuriuo paros metu, be teismo sprendimo gali įeiti į gyvenamas ar negyvenamas patalpas, jeigu įtaria, kad daromas nusikaltimas.
Atsakomybė už neteisėtus veiksmus
Neteisėti vaiko teisių apsaugos pareigūnų veiksmai gali sukelti teisines pasekmes - pareigą atlyginti žalą. Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai savo pareigas turi atlikti tiksliai pagal jiems taikomus įstatymus ir jų nepažeisti. Vaiko paėmimas iš šeimos be pakankamo pagrindo (net ir nustačius antrą grėsmės lygi, bet nesant realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui) arba pažeidžiant procedūras, gali tapti pagrindu bylai teisme dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo.
Vaiko globa (rūpyba): principai ir ypatumai
Dr. LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus, svarbu atsižvelgti į:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Vaiko interesų pirmumą: Visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
- Artimųjų giminaičių pirmumo teisę: Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai.
- Globą (rūpybą) šeimoje: Pirmenybė teikiama globai (rūpybai) šeimoje.
- Brolių ir seserų neišskyrimą: Steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius.
Advokato vaidmuo šeimos teisės bylose
Šeimos teisė yra sudėtinga emocine prasme, nes šalia teisinių problemų yra sprendžiami ir emociniai ginčai. Svarbu numatyti ir įvertinti, kaip teisiškai teisingai išspręstas ginčas paveiks žmogaus psichologiją, vaikų tolimesnį gyvenimą ir jų galimybes tapti pilnaverčiais, oriais visuomenės nariais.
Nutraukiant santuoką, teismas privalo išspręsti tris dalykus: nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiai vaikais tvarką ir bendro santuokoje įgyto turto padalinimo tvarką. Tačiau realybėje šeimos teisiniuose santykiuose kylantys ginčai yra daug spalvingesni: tėvystės nustatymo ginčai, ginčai dėl auklėjimo tvarkos pakeitimo, leidimo nepilnamečiam vaikams su vienu iš tėvų išvykti gyventi į užsienį, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su seneliais nustatymas, turto, kuris neregistruotas arba registruotas trečiųjų asmenų vardu priskyrimas jungtinei nuosavybei, verslo dalybos.
Advokato pagalba yra ypač svarbi sprendžiant šiuos klausimus, nes jis gali padėti:
- Suprasti teisinę situaciją ir savo teises.
- Parengti reikiamus dokumentus teismui.
- Atstovauti teisme ir ginti savo interesus.
- Pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.
Ginčai dėl turto padalijimo
Didžiąją šeimos teisės ginčų dalį sudaro ginčai dėl turto padalijimo. Skylant šeimai, besiskiriantiems itin jautrus materialinio aprūpinimo ir bendrai užgyvento turto padalijimas yra bene aštriausias, nuo šio klausimo sprendimo priklauso kaip bus pasirūpinta bendrais vaikais, kaip skyriumi gyvenantys buvę sutuoktiniai sugebės susikurti tolimesnį gyvenimą, pradėdami viską nuo pradžių.
Pagal kontoros praktiką atstovaujant šalis šeimos teisės bylose pastebėta, kad nors bylos dėl šeimos teisinių santykių prasideda itin agresyviai, dažnai reiškiami priešieškiniai, neretai pareiškiami ir pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau galiausiai, išsikvėpę emociškai, įsiklausę į racionalius advokatų patarimus, besiginčijančios šalys apie 90% atvejų sudaro taikos sutartis.
Teisminė mediacija
Ypatingas dėmesys ir pagarba sprendžiant šeimos ginčus skirtinas šeimos bylas nagrinėjantiems teisėjams ir mediatoriams. Naujovė šioje srityje - teisminė mediacija - šeimos ginčams suteikė naują atspalvį. Besiginčijančios šalys gali ne tokioje formalioje aplinkoje pasitelkti autoritetingų teisės žinovų pagalbą, kuri leidžia į jų problemas pažvelgti tarsi iš šalies ir neutraliai įvertinti padėtį.
Alimentai internetu
Paslauga “Alimentai internetu”, leidžia viską tvarkyti internetu. Tai vis populiarėjanti teisinė paslauga internetu. Vaiko išlaikymo priteisimo klausimus sprendžiant internetu klientas gauna kokybiškas paslaugas sugaišdamas labai mažai laiko. Advokatui bendraujant internetu su klientu visada randami optimalūs, tinkantys jam sprendimai. Jums nereikia atvykti į kontorą, galite būti net ir kitame pasaulio krašte. Todėl siekdami palengvinti jums darbą, negaišti laiko vykimams į advokatų kontoras, kur advokatas paims užmokestį, sukūrėme anketas, kurios padės mums greitai (max. per 1 dieną) ir patikimai paruošti procesinius dokumentus teismui Jums neišėjus iš namų be jokio valandinio užmokesčio! Jau sekančią dieną galėsite pristatyti dokumentus į teismą.
Vaiko išlaikymas: svarbūs aspektai
Deja neretai savo darbe tenka pastebėti, jog išsiskyrę ir skyriumi nuo vaikų gyvenantys tėvai vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką orientacinis (akcentuoju, jog tai tik preliminarus dydis, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes) reikalingas išlaikymas vienam vaikui yra 1 MMA - minimali mėnesinė alga (kuri šiuo metu sudaro 430 Eur).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. Taigi viena iš išlaikymo dydžio peržiūrėjimo galimybių teisme yra iš esmės pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai, todėl, atsiradus papildomoms vaikui reikalingoms išlaidoms (pvz. vaiko rūbams, būreliams, sveikatai, pakilus kainų lygiui valstybėje ir kt.), vaiko tėvas, su kuriuo jis gyvena, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.
Vaiko teisės: prioritetas ar manipuliavimo įrankis?
Vaiko teisės - tai žmogaus teisės, išskiriamos kaip atskira šių teisių grupė dėl nepilnamečiams asmenims reikalingos ypatingos apsaugos, siekiant užtikrinti tinkamą jų augimo ir vystymosi poreikį. Dėl vaiko teisių užtikrinimo visų pirma atsakomybė tenka šeimai.
Šeima - visuomenės ląstelė, atspindinti šalies kultūrą, tradicijas, mentalitetą. Tai asmenų, sukūrusių šeimą, sąjunga, glaudžiai susijusi socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir emociniais ryšiais, perduodanti gerąsias savo patirtis vaikams arba negebanti to padaryti dėl skurdžių socialinių įgūdžių, išprusimo stokos, degeneracijos ar kitų tokį negebėjimą nulemiančių veiksnių.
Neretai atsakomybes už tinkamą vaikui aplinką (plačiąja to žodžio prasme) šeima (tėvai) permeta valstybės ar savivaldybės institucijoms, tokioms kaip ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo įstaigos, arba privačiam sektoriui (jeigu vaikai lanko privačias ugdymo įstaigas), tarsi išsilaisvindami nuo pareigos tinkamai pasirūpinti savo vaikais, ne tik sukuriant jiems finansinę gerovę, tačiau ir suteikiant galimybę į stabilią, „švarią“ emocinę aplinką kamerinėje (šeimos) erdvėje, kas, manytina, yra ne ką mažiau svarbu, siekiant užtikrinti brandžios, sąmoningos, pilietiškos asmenybės vystymąsi.
Daugelis trūkumų ypač išryškėja šeimoms pradėjus skyrybų procesą ar sprendžiant atskirais ieškininiais reikalavimais (nebūtinai santuokos nutraukimo byloje) su vaikais susijusius ginčus. Teisminiai procesai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, neišvengiamai apnuodija, išsekina tą šeiminę ląstelę iš vidaus, kurios sudedamoji dalis yra ir vaikas, taip pažeidžiant vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę.
Vaiko advokatas: ar jis būtinas?
Sprendžiant šeimos teisinius ginčus teisminio proceso metu, svarbu tinkamai užtikrinti vaiko teisių atstovavimą, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tiksliau, į teisinio reguliavimo spragas, nepilnamečio asmens, priklausančio nuo jo tėvų (ar globėjų) valios, teisė į tinkamą atstovavimą šeimos teisės bylose nėra užtikrinta.
Pagal šiandien galiojantį teisinį reguliavimą tokio pobūdžio bylose nėra numatytas privalomas vaiko advokato dalyvavimas, tad, jeigu vaiko tėvai ar globėjai nemato būtinybės kreiptis vaiko interesais į advokatą (pareigos šeimos teisės bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan., skirti vaikui advokatą nekyla ir valstybei), tinkamas vaiko atstovavimas nėra užtikrinamas, tokiu būdu pažeidžiant žmogaus (vaiko) teisę į advokatą kaip garantą į teisingą teismą.
Vaiko tėvai, šeimos teisės bylose būdami šalimis (ieškovais, atsakovais), veikdami per savo atstovus - advokatus - neva vaiko interesais ir deklaruodami jų teises kaip prioritetines, visų pirma yra suinteresuoti, kad būtų patenkinti jų teisėti lūkesčiai, tačiau nebūtinai sutampantys su realiais vaiko poreikiais ir tinkamu jų teisių realizavimu.
Lojalumo klientui principas
Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 10 straipsnio nuostatas, kurios numato vieną pagrindinių advokato profesinės veiklos lojalumo klientui principų, t. y. advokato pareigą teisines paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų jo interesus. Advokato lojalumo klientui principas - tai vienas pamatinių advokato profesinės veiklos principų, kurio esmė - užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu.
Advokatas, sudarydamas su klientu dėl atstovavimo teisme teisinių paslaugų sutartį, įsipareigoja veikti išskirtinai jo interesais. Taigi advokatui, priėmus pavedimą veikti vieno iš tėvų interesais, objektyvus, nešališkas vaiko teisių atstovavimas nėra įmanomas (net ir tuo atveju, kai klientas - vaiko tėvas ar motina - kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip ieškovas vaiko interesais (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan.). Advokatas savo kliento pavedimą vykdo, derindamas su juo poziciją bei vertindamas bylos aplinkybes ir strategiją kliento teisėtų lūkesčių kontekste.
Vaiko teisių apsauga: tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai
Pabrėžtina, kad vaiko teisių apsaugai ir teisėms įgyvendinti skiriamas itin didelis dėmesys, tai, be abejonės, atsispindi ir nagrinėjant teismams šeimos teisės bylas, vaiko teises iškeliant kaip prioritetines. Vaiko teisės, siekiant užtikrinti pamatinę vertybę - vaiko teisę į laimingą vaikystę, fundamentaliai įtvirtintos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Vykdant vaiko teisių įgyvendinimo politiką, 1975 m. buvo pasirašyta Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso be diskriminacijos, apribojimų ar privilegijuoto statuso. Lietuva 1996 m. pasirašė ir ratifikavo 1975 m. Europos konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (1996 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1975 m. Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso ratifikavimo“ Nr. I-1519). Taip pat 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis tarptautinis tarpvalstybinis susitarimas - Vaiko teisių konvencija (Convention on the Rights of the Child), kuria remiantis užtikrinamos vaiko pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės. Pagrindiniu tarptautiniu dokumentu yra deklaruojamas vaikų, nepriklausomai, kurioje šalyje jie gyvena, kokios rasės ar tautybės yra, kokioje socialinėje aplinkoje auga ir bręsta, teisių lygybės principas.
Manipuliavimas vaiko teisėmis
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų.
Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Vadovaujantis tarptautinius susitarimus įgalinančiais teisės aktais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, jos fakultatyviais protokolais, Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija), reguliuojančiais vaiko teisių apsaugą ir įgyvendinimą, ir pagrindinio šalies įstatymo - Konstitucijos - saugomomis (skelbiamomis) vertybėmis, 1996 m. kovo 14 d. priimtas (ne kartą tobulintas) pagrindinis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas), kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 dalies 1 punktas).
Taigi, vadovaujantis nacionalinės ir tarptautiniais teisės aktais, vienas pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vykdant vaiko teisių įgyvendinimo kontrolę, be valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, atliekančių pagal kompetencijas jiems pavestas funkcijas, svarbus vaidmuo priskirtinas teismams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su vaiko teisėmis.
Kai byra šeimos, vaikams kyla grėsmė tapti tėvų intrigų įkaitais. Dažnai (nors nereiškia, kad visais atvejais) kiekvienas iš tėvų su vaiku susijusius ginčo sprendimo būdus tempia į savo pusę. Pavyzdžiui, siūloma bendravimo tvarka, prisidengiant vaiko teisių užtikrinimu, siekiama apriboti, švelniai tariant, „netoleruotino“ buvusio gyvenimo partnerio (vaiko tėvo arba motinos) su vaiku bendravimą iki minimumo, nurodant, kad vaikui su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina aplinka nėra saugi, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Siekdami eliminuoti iš savo ir galiausiai vaiko gyvenimo buvusį nepageidaujamu tapusį gyvenimo partnerį (tėvą arba motiną), proceso dalyviai manipuliuoja (per vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutą ir skyrium gyvenančio tėvo arba motinos bendravimo su vaiku tvarkos institutą) vaiko teise į saugią aplinką, ko neva negali užtikrinti oponentas, nors tokia byloje formuojama pozicija nebūtinai sutampa su faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat tėvai per vaiko išlaikymo institutą, galimai siekdami sau finansinės naudos, teismo prašo priteisti nepagrįstai didelę vaikui išlaikyti sumą, dirbtinai sukonstruodami neva patiriamų išlaidų lentelę (tokiu atveju kaip ir nėra pagrindo teiginiui dėl galimai pažeistų vaiko teisių), arba, turėdami tikslą finansiškai nubausti buvusį gyvenimo partnerį, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ir į kuriuo sąskaitą uzufrukto teise pervestinos piniginės lėšos vaiko poreikiams užtikrinti, įrodinėja kuo mažesnės vaiko išlaikymo sumos pagrįstumą, kuri akivaizdžiai neatliepia net ir būtinųjų vaiko poreikių, ką ir kalbėti apie papildomas realizavimo galimybes.
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų. Kuris iš bylos šalių - tėvų „nugalės“ teisminio proceso metu ir „apgins“ (kaip vaiko įstatyminis atstovas) vaiko teises, priklauso ir nuo paties tėvo ar motinos interesų atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, įskaitant tinkamą šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimą, pasitelkus advokatą, veikiantį išskirtinai savo kliento interesais.