Vaiko paėmimas iš šeimos - itin jautri tema, reikalaujanti kruopštaus ir atsakingo požiūrio. Ši procedūra visada palieka gilias žymes tiek vaiko, tiek jo tėvų gyvenime. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vaiko paėmimo procesą reglamentuoja įstatymai, o jame dalyvauja įvairios institucijos ir specialistai, įskaitant advokatus. Šiame straipsnyje aptarsime advokato vaidmenį vaiko paėmimo procese, iškylančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus.
Glaudesnis institucijų bendradarbiavimas
Liepos 22 d. Vilniuje vykusioje diskusijoje „Antstolių ir advokatų vaidmuo ir iššūkiai vaiko paėmimo bei bendravimo tvarkos užtikrinimo procedūrose konflikto metu“ buvo akcentuota, kad būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, detalesni teismų sprendimai ir paties vaiko geresnis paruošimas perdavimo procesui. Diskusijos dalyviai pripažino, kad sisteminiams pokyčiams nepakanka vien konstatuoti, jog advokatams trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbos ar kad teismų sprendimai nepakankamai detalūs.
Antstolio vaidmuo
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis, teigė, kad jei norime realaus rezultato ir siekiame, kad sprendimo nevykdanti šalis iš tiesų pajustų atsakomybę, visos šiuose procesuose dalyvaujančios institucijos turėtų planuoti bent vienu žingsniu į priekį. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis taip pat pripažino, kad praktikoje, kai „niekas neveikia“, tebėra įprasta tikėtis antstolio, kaip „kraštutinio vykdytojo“ pagalbos.
Antstolio I. Gaidelio žodžiais, antstoliams apskritai neturėtų būti pateikiami konstatuojamojo pobūdžio teismų sprendimai, kuriuose, pavyzdžiui, nustatyta, kokiomis dienomis tėvas lanko su motina gyvenantį vaiką. Iš tokių sprendimų neaišku, kokius priverstinio pobūdžio veiksmus turėtų taikyti antstolis. Anot jo, tokiais atvejais antstoliai dirba paštininkais, o antstolio darbas yra gauti vykdomąjį dokumentą ir išsiųsti pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo. Laukiamo rezultato toks formalus darbas dažniausiai neatneša, o tik dar labiau atitolina realų sprendimo įvykdymą.
Lietuvos antstolių rūmų surinktais duomenimis, dažniausiai teismai skiria vienkartines baudas už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus valstybės naudai arba išieškotojo naudai. Vidutiniškai skiriama 200-250 eurų dydžio vienkartinė bauda. Tačiau neretai apeliacinės instancijos teismas sumažina pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį arba vietoj paskirtos baudos už kiekvieną pažeidimo dieną paskiria fiksuotą baudos dydį.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos ir teisės
Advokato vaidmuo
Advokatas vaiko paėmimo procese atlieka itin svarbų vaidmenį, gindamas vaiko ir (ar) jo tėvų teises bei interesus. Advokatas gali padėti:
- Konsultuoti klientą: Advokatas paaiškina klientui jo teises ir pareigas, supažindina su vaiko paėmimo procesu ir galimomis pasekmėmis.
- Rinkti įrodymus: Advokatas renka įrodymus, patvirtinančius kliento poziciją, apklausia liudytojus, analizuoja dokumentus.
- Atstovauti klientui teisme: Advokatas atstovauja klientui teismo posėdžiuose, teikia prašymus, skundus, apeliacinius skundus.
- Dalyvauti derybose: Advokatas dalyvauja derybose su kitomis proceso šalimis, siekdamas susitarimo, atitinkančio kliento interesus.
- Teikti teisinę pagalbą po vaiko paėmimo: Advokatas teikia teisinę pagalbą klientui po vaiko paėmimo, padeda susigrąžinti vaiką į šeimą, gina kliento teises bendraujant su vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ)
Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) aiškiai deklaruoja, kad prioritetas teikiamas vaiko augimui savo biologinėje šeimoje, nepaisant to, kokia ji būtų (33 str. 4 d.), o atsiradus šeimyninės aplinkos funkcionavimo sutrikimams, šeimai turi būti taikoma kompleksinė pagalba vaiką paliekant šeimoje (33 str. 5 d.). Tik nepavykus prevencinėmis priemonėmis padėti šeimai, vaikas gali būti paimamas iš šeimos jam nustatant laikiną ar nuolatinę globą, ar net įvaikinant jį (33 str.).
Reikia išskirti dvi situacijas: 1) kai pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje (36 str. 4 d.) ir 2) kai pavojus vaikui kyla vaiko gyvenamoje aplinkoje (36 str. 5 d.). Jeigu pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje, tuomet nebūtina nustatinėti jo realumo ir vaiką iš neutralios aplinkos galima paimti daug lengviau bei grąžinti jį tėvams (išskyrus atvejus, kai yra duomenų, kad grąžinti vaiką tėvams yra nesaugu). Jeigu pavojus vaikui kyla jo gyvenamojoje aplinkoje (namuose), įstatymas labai aiškiai teigia, kad toks pavojus turi būti realus. Tik realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei sudaro pagrindą tarnyboms paimti vaiką iš jo gyvenamosios aplinkos.
Visiems tėvams ir kitiems vaikų atstovams svarbu žinoti, kad VTAPĮ išskiria du grėsmės lygius vaikui, t. y. pirmą ir antrą (38 str.). Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų grėsmės lygių yra tas, kad nustačius pirmąjį, yra organizuojama socialinio darbuotojo pagalbą šeimai, o nustačius antrąjį grėsmės lygį, sukuriamos prielaidos paimti vaiką iš nesaugios aplinkos.
Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa
SADM ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą“ ir kartu su juo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos formą bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto formą. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvieno apsilankymo pas tėvus ar kitus, globojančius vaiką, asmenis atveju privalo pildyti Anketos formą. Anketos esmė yra ta, kad nustačius atitinkamą nurodytų požymių kiekį, įvertinus jų reikšmingumą, pagal tai yra nustatomas pirmas ar antras grėsmės vaikui lygis. O tai, kaip minėta, yra svarbu, kadangi nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir kartu realų pavojų vaikui, yra galimas vaiko paėmimas iš šeimos. Todėl kiekvieno Anketos punkto pabraukimas gali būti lemiamas vaiko paėmimo sprendimui.
Taip pat skaitykite: Advokatai dėl vaiko teisių Lietuvoje
Pirma, nors Aprašas tam tikrais atvejais vaiko teisių apsaugos pareigūnams šią Anketą leidžia užpildyti per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo, tačiau tėvai turėtų reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma nedelsiant, čia ir dabar, vaiko buvimo vietoje, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams. Antra, vaiko teisių apsaugos pareigūnui žymint varneles prie atskirų Anketos punktų, tėvams svarbu klausti ir aiškintis, o kokios gi aplinkybės tą patvirtina ir tuo pačiu pateikti savo paaiškinimus. Pavyzdžiui, jeigu yra žymima varnelė prie anketos 2.11 punkto, nurodančio, kad vaikas paliekamas be priežiūros (aukštas rizikos lygis), tėvams būtų pravartu paaiškinti, kad pavyzdžiui, vaikas buvo paliktas neilgam, kol tėvas išneš šiukšles, kad tėvai miegantį vaiką galėjo stebėti per “mobilią auklę” ar pan. Trečia, kuomet Anketa bus užpildyta, ji bus duodama pasirašyti tėvams ar globėjams. Nesutinkant su anketos duomenimis, labai svarbu, kad tėvai kartu su savo parašu parašytų ir savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus. Nors anketoje tam specialių skilčių nėra, tačiau galima paaiškinimus užrašyti laisvoje vietoje ar kitoje lapo pusėje. Ketvirta, tiek pildant Anketą, tiek ir bendraujant su pareigūnais, tėvams bei kitiems kartu gyvenantiems asmenims ypatingai svarbu išlikti ramiems, atsakinėti į pareigūnų klausimus, kadangi bet koks emocijų rodymas ar elgesio nekontroliavimas, ar nebendradarbiavimas yra formalus pagrindas konstatuoti atitinkamas grėsmes vaikui, pvz., grėsme vaikui būtų laikoma, jeigu nebendradarbiaujama su specialistas ir jie neįleidžiami į namus (Anketos 2.6. punktas), jeigu kartu gyvenantys asmenys nekontroliuoja savo elgesio, yra nusiteikę priešiškai (Anketos 4.4.
Teismo leidimas
Nors pareigūnai gali nedelsiant paimti vaiką iš jam realų pavojų keliančios aplinkos, konstatavus antrą grėsmės lygį, tačiau svarbu žinoti, kad ilgalaikis vaiko paėmimas ir perdavimas laikiniems globėjams yra galimas tik teismo leidimu. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo antrojo grėsmės lygio ir realios grėsmės vaikui konstatavimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) pagal pareigūnų institucijos buveinės vietą, kad vaikui būtų nustatyta laikina globa. Svarbu tai, kad tėvai, jeigu jie nesutinka su vaiko paėmimu, turi teisę nieko nelaukdami (jie atskirai apie teismo procesą nėra informuojami, todėl turi veikti savo iniciatyva), pateikti teismui paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius vaiko teisių apsaugos pareigūnų nuomonę. Net ir tuo atveju, jeigu teismas leidimą paimti vaiką išduoda, tėvai turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą, nors tai ir nesustabdo paties proceso, t. y.
Įrodymų fiksavimas
Nors tiek teisės aktai, tiek ir logika sakytų, kad visą specialistų apsilankymo procesą reikėtų užfiksuoti atitinkamose garso ar vaizdo laikmenose, tačiau šiuo atveju specialistai gali neturėti ir nenaudoti reikiamų proceso fiksavimo priemonių. Tokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai patys išmaniųjų technologijų pagalba fiksuotų vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą, pažeidimų konstatavimo eigą, vaiko apžiūrą, bendravimą, dokumentų pildymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Svarbu ne tik žinoti savo teises, tačiau ir vykdyti įstatymų numatytas pareigas. Vaiko teisių specialistai savo darbe dažnai pasitelkia policijos pareigūnus, kurie turi specialius įgaliojimus. Teisę policijos pareigūnams patekti į patalpas garantuoja Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., kuris numato, kad policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas bet kuriuo paros metu, be teismo sprendimo gali įeiti į gyvenamas ar negyvenamas patalpas, jeigu įtaria, kad daromas nusikaltimas.
Atsakomybė už neteisėtus veiksmus
Galiausiai reikia žinoti, kad neteisėti veiksmai gali sukelti ir teisines pasekmes - pareigą atlyginti žalą. Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai savo pareigas turi atlikti tiksliai pagal jiems taikomus įstatymus ir jų nepažeisti. Vaiko paėmimas iš šeimos be pakankamo pagrindo (net ir nustačius antrą grėsmės lygi, bet nesant realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui) arba pažeidžiant procedūras, gali tapti pagrindu bylai teisme dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo.
Iššūkiai ir sprendimo būdai
Vaiko paėmimo procesas yra sudėtingas ir kelia daug iššūkių. Vienas iš pagrindinių iššūkių - subjektyvus grėsmės vaikui vertinimas. Vaiko teisių apsaugos specialistai, nustatydami grėsmės lygį, remiasi savo patirtimi, žiniomis ir įsitikinimais. Tai gali lemti subjektyvų vertinimą ir neteisingus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kitas iššūkis - nepakankamas institucijų bendradarbiavimas. Dažnai institucijos veikia atskirai, nepasidalindamos informacija ir nekoordinuodamos savo veiksmų. Tai gali lemti painiavą, dubliavimąsi ir neefektyvų problemų sprendimą.
Sprendimo būdai:
- Objektyvūs kriterijai: Būtina sukurti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma grėsmė vaikui. Kriterijai turėtų būti aiškūs, konkretūs ir pagrįsti moksliniais tyrimais.
- Nepriklausomi ekspertai: Į vaiko paėmimo procesą turėtų būti įtraukti nepriklausomi ekspertai, tokie kaip psichologai, socialiniai darbuotojai, kurie galėtų objektyviai įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas.
- Institucijų bendradarbiavimas: Būtina užtikrinti glaudų institucijų bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir koordinuotus veiksmus.
- Mediacija: Šeimos ginčams dėl vaikų priverstinio vykdymo procese turėtų būti taikoma privalomoji mediacija.
- Advokato pagalba: Vaikams ir jų tėvams turėtų būti užtikrinta kvalifikuota advokato pagalba vaiko paėmimo procese.
- Vaiko nuomonės išklausymas: Prieš priimant sprendimą dėl vaiko paėmimo, būtina išklausyti vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.
Konkretaus atvejo analizė
Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs atvejis, kai vaikai buvo paimti iš kauniečių šeimos dėl pliaukštelėjimo ranka, atskleidė tam tikras problemas vaiko teisių apsaugos sistemoje. Nors tarnybos teigė, kad šeimoje buvę ir daugiau smurto atvejų, visuomenėje susidarė įspūdis, kad vaikai buvo paimti už nereikšmingą pažeidimą. Šis atvejis parodė, kad būtina užtikrinti didesnį vaiko teisių apsaugos specialistų skaidrumą ir objektyvumą, taip pat tinkamą komunikaciją su visuomene.
Ministras L. Kukuraitis teigė, kad vaikai Lietuvoje dėl pliaukštelėjimo nėra paimami. Tačiau advokatas S. Dambrauskas teigė, kad vaikai paimti be teismo sprendimo, su teismo leidimu, kuriame būtų išnagrinėtos visos aplinkybės ir išklausytos visos pusės, ką numato vaiko teisių konvencija.
Šis atvejis parodė, kad būtina tobulinti grėsmės lygio nustatymo metodiką, užtikrinti, kad vaiko paėmimas būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai jokios kitos priemonės neveikia.