Juozas Erlickas - iš Akmenės rajono kilęs poetas, prozininkas, dramaturgas, satyrikas ir humoristas, kuriantis tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jo kūryba, persmelkta ironijos ir juodojo humoro, atspindi Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą valdžia ir gyvenimo absurdiškumą. Tačiau Erlickas nėra vien tik sarkazmo meistras. Jo lyrika vaikams atskleidžia jautrią ir nuoširdžią asmenybę, gebančią pastebėti grožį paprastuose dalykuose.
Gimimas ir Studijos
Juozas Erlickas gimė 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose, Akmenės rajone, Stalino mirties dieną. Šis sutapimas, kaip teigia kritikai, galbūt ir nulėmė būsimojo poeto gyvenimą: stoti į kovą su butaforiniu tautos priešu - valdžia, arba ginti nuskriaustuosius žodžiu.
1971 m. Erlickas baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, o 1971-1975 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universitete.
Darbinė Veikla
Po studijų Erlickas dirbo gamtos apsaugos instruktoriumi, scenos darbininku Jaunimo teatre. Po Atgimimo dirbo „Lietuvos aido“ bei „Lietuvos ryto“ redakcijose, o nuo 1995 m. dirba laikraštyje „Lietuvos rytas“. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1975 m.
Kūrybos Bruožai
Viešojoje erdvėje Juozas Erlickas iškyla kaip ryški, ekstravagantiška, juodąjį humorą be perstojo naudojanti asmenybė. Rašytojas dažnai pasirodo televizijos laidose, įdainuoja savo eilėraščius, duoda šiek tiek keistai atrodančius interviu, kuriuose išjuokia save ar pasaulį.
Taip pat skaitykite: Juozas Žymantas: svarbiausi faktai
Erlicko kūryboje svarbūs bruožai:
- Ironija: Būties absurdiškumas vaizduojamas per ironijos prizmę.
- Metaforų iškėlimas į buitinę kalbą: Tai sustiprina absurdiškumo jausmą.
- Autoironija: Rašytojas nevengia pašiepti ir savęs.
- Tragikomiška nuotaika: Kūryboje persipina liūdesys ir juokas.
- Nonsensas: Ypač ryškus novelių fabulose.
- Intertekstualumas: Teksto ryšys su kitais tekstais, parafrazuojama lietuvių poezija.
Sąjūdžio metais J. Erlickas tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku. Rašytojas pasakoja apie save ir savo gyvenimą su lengvu humoro cinkeliu.
Kūrybos Apžvalga
Erlickas mėgsta komiškai žaisti netikėtais citatų ir aliuzijų deriniais. Šiandieninis Erlicko kūrybos pasaulis groteskiškas. Dažno eilėraščio pagrindas - dramatiški subjekto išgyvenimai.
Erlicko vaikystė chronologiškai sutapo su visą Sovietų Sąjungą aprėpusia politika, vadinama atšilimu. Šiuo laikotarpiu gyvenimo sąlygos lietuviams tapo sąlyginiai geresnės: pristabdytas teroras, masiniai suėmimai, daugiau mažiau leistini tam tikri kultūriniai judėjimai, rodomas pakantumas lietuvybei, sušvelninta cenzūra. Visgi Erlicko paauglystės, brandos laikotarpiu esamą konjunktūrą keitė Leonido Brežnevo vykdyta nauja, fundamentaliai nuo atšilimo besiskirianti politika, dažnai vadinama stagnacija, sąstingiu. Šiuo laikotarpiu Sovietų Sąjungos - taigi ir jai priklausančios Lietuvos - raida itin sulėtėjo, vyravo deficitas, kyšininkavimas, plito alkoholizmas, be to vėl griežčiau cenzūruojami meno atstovai. Tauta išgyveno moraline degradacija, visuotiniu susvetimėjimu paženklintą dekadansą. Tad natūralu, jog sąstingio laikotarpiu į tuometinę literatūros padangę žengęs Juozas Erlickas gyvenimo padėtį vaizduoja groteskiškai, jo kūryba persmelkta humoro, kuriuo, pasak literatūros istoriko Lauryno Katkaus, rašytojas „mėgina šokiruoti skaitytoją, pažadinti jį iš apatiškos būsenos“. Vadinasi, į būties absurdiškumą žvelgiama per ironijos prizmę, nes būtent tai padeda išgyventi, susitaikyti su esama realybe. Tai pastebi ir literatūrologas Vytautas Kubilius knygoje „XX amžiaus literatūra“, pažymėdamas, jog „Erlickas taikliai fiksuoja lūžio epochos tipiškas realijas, vertybių pervartas, drumzliną psichologinį koloritą, pridengęs ironija tramdomą pasibaisėjimą, o gal ir neviltį <…>. Erlicko stiliaus originalumas - juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma“.
Erlickas dažnai parafrazuoja lietuvių poeziją: Maironį, Martinaitį, Nėrį ir kitus garsius poetus, ypač neoromantikus. Erlickas išjuokia perdėtą jausmingumą, banalią pasaulėjautą, išaukštinančią gamtos išgyvenimą, jautrią meilę, ilgesį; šias būsenas jis sugretina su buitiškumu. Rašytojo kūrybos epicentras - kasdienybės pajauta; kalbantysis - paprastas žmogus. Tiesa, Erlicko kūryba nėra lengvai skaitoma. Nepastebėjus tekstuose glūdinčios potekstės, šie savotiškai numenkėja, lieka pilnai neperskaityti.
Taip pat skaitykite: Muzika ir Juozas Kuraitis
Kūryba Įvairiose Platformose
Erlickas atlieka dainas savo tekstais, filmuojasi televizijos laidose, dainavo roko operoje. Jo tekstais sukurta daug dainų. Pastatyta pjesių - 1989 m. „Blinkuva“, 1991 ir 1993 m. „Pakeleivingi“.
Bibliografija
- Kodėl?: humoreskos (1979)
- Raštai ir kt.: humoreskos, humoristiniai eilėraščiai ir pjesės (1987)
- Gyvenimas po sniegu: pjesės (1991)
- Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu: vasara-žiema, per pavasarį, rudenį, Zarasus ir vaikystę: eilėraščiai ne suaugusiems (1990)
- Žalias pareiškimas ir kiti eilėraščiai: vyresniam mokykliniam amžiui
- Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose: eilėraščiai: šimtas giesmelių (1995)
- Viršūnės ir kelnės, arba Tūkstantis ir viena naktis su Ezopu: recenzijos
- Knyga (1996; 1998)
- History of Lithuania: proza, eilėraščiai
- Aš moku augti: eilėraščiai ne suaugusiems (2003)
- Juozapas. Apreiškimai: 366 (2003)
- Prisimynimai: proza, eilėraščiai
- Bajorų: proza
- Kad būtų linksma: eilėraščiai
- Troleibusinės novelės; Kelionė traukiniu: apsakymai
- Mano meilė stikliniais kaliošais: misterija: keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste: poezija, drama, proza
- Ateinu su šaukštu: istorija: poezija, proza
- Išeinu iš krašto: fantasmagorija: devyni ratai
- Kaip išgyventi Lietuvoje?: gyvojo klasiko Juozo Erlicko ir teptuko virtuozo Vytauto Jurkūno vadovėlis
- Kalendorius. Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais
- Bijau varlės: eilėraščiai visam žmogaus gyvenimui
- Pranašystės. Mylimieji. Pranašystės
- Juodas vienas: vaizdai, ženklai, pranašystės: albumas
- Lėkit, baltieji!: albumas
- Pauzė: albumas
- Rytoj būsiu geras: albumas
- Ant visų kelių: albumas
- Mano pasakos: vaizdo įrašas
Įvertinimas ir Apdovanojimai
1997 m. J. Erlickas gavo Nacionalinę premiją.
Erlickas ir Visuomenė
Juozo Erlicko kūryba puikiai atspindi dažno tautiečio širdyje slypintį nepasitenkinimą valdžia. Tautai seniai reikėjo žmogaus, kuris išdrįstų pasakyti tai, ką jie visi galvoja. Įvairiais Lietuvos gyvenimo etapais Jis yra tas, kuris aršiausiai kritikuoja valdžią, valstybės valdymo aparato veiklą savo kūryboje paverčia viduramžiška kvailių švente.
Sigito Parulskio nuomone, šią opoziciją galima susieti su Juozo baime, kitaip tariant, pavadinti Eurofobija. Erlickas kaip bado ir maro, o gal net labiau, bijo Europos, jos sąjungos ir NATO.
Ruošiantis šiam straipsniui, pastebėta, kad Juozo Erlicko kūryboje įžvelgti šviesų spindulėlį nėra lengva, netgi pasakyčiau sunku. Tačiau prisiminus Juozo Erlicko lyriką vaikams, tą mažą dalį jo kūrybos, kur nėra jokios politikos (bent iš šalies neįžvelgsi), kur nėra jokios Europos, tik paprastas kaimo peizažas ir po kojomis besiraitantis sliekas, ima atrodyti, kad jis geras, nes tai neatsiejama kiekvieno gyvenimo dalis.
Taip pat skaitykite: Apie Žemaitę
Asmeninis Gyvenimas ir Baimės
Sigitas Parulskis sako, kad meilės tema Erlicko kūryboje yra dar viena Juozo baimė. Bet, būdamas, kaip pats sako, senoviškų pažiūrų katalikiškos pakraipos tarybinis žmogus, jis vis tiek parašo keletą eilėraščių apie meilę. Vulgariuosiuose eilėraščiuose meilės tema greičiau pavirsta paprasta aistra, yra gvildenama viešai, buitiniame fone, su begale buitinių detalių. Lyriškieji yra žymiai romantiškesni, dažnai juose nėra žodžio meilė, bet jausmą galima įžvelgti poteksčių klostėse.
12 Faktų Apie Juozą Erlicką
Ką tik pasirodžiusiame rinkinyje „Bijau varlės“ sugrįžta geriausi Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko eilėraščiai, su kuriais užaugo ne viena karta. Knygos pasirodymo proga autorius atskleidžia 12 faktų apie save:
- Juozas Erlickas daug metų rašė į stalčių. Paūgėjęs - į medį. Žinomiausi to laikotarpio darbai: „Čia buvo J.
- Juozas Erlickas Nacionalinę premiją gavo ne už viso gyvenimo nuopelnus, o už vieną knygą, kuri taip ir vadinosi - „Knyga“.
- Juozas Erlickas nuolat koncertuoja, yra parengęs keletą programų. Dvi iš jų nufilmuotos LRT („Baltais klavišais per juodą gyvenimą“, 2012 m.
- Juozas Erlickas vasarom gyvena Zarasuose ir kas rytą po du kartus nušoka nuo 10 metrų aukščio tramplino žemyn galva. Pasak jo, „kad protas nedulkėtų“. Nors profesorius Alfredas Bumblauskas, daug metų tyrinėjęs Juozo gyvenimą, yra kitaip sakęs: „Juozas neturi proto.
- Knygoje „Bijau varlės“ panaudoti ankstyvieji Juozo Erlicko piešiniai, kuriuos pamatęs dailininkas Šarūnas Sauka skubiai pasitraukė į Dusetas.
- Juozas Erlickas jau 60 metų laikosi nesveikos mitybos. „Nuo tada, kai užvalgiau salierų…“ (riaugėja - red).
- Juozas Erlickas niekad nebuvo išsiskyręs.
- Juozas Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitom dienom - celiulito. Centro kairės - niekados!
- Juozas Erlickas, kitados asmeniškai pažinojęs garsųjį rusų mokslininką Ivaną Mitiūriną, šiandien aktyviai palaiko mitiūrininkų judėjimą ir džiaugiasi, kad jau moka išsimitiūrinti pats. „Darau taip“, - perteikia patirtį maestro, - „Kieme kepšteliu žmonai. Kaimynas nufilmuoja ir nusiunčia, kur reikia. Prisistato pareigūnai ir atima iš manęs žmoną.
- Po dešimties metų Juozas Erlickas žada balotiruotis į Lietuvos Prezidentus. „Tuomet jau būsiu tokio amžiaus, kai išėjęs iš namų, galiu ir paklyst…
- Juozas Erlickas svajoja pakeisti Lietuvos vardą. „Bene, mes prastesni už gruzinus?“ - klausia jis. - „Pagaliau, vardą galim palikti, bet pavardė tebūnie gerai matomo vyro: Skvernelvelas… Karbauskazas… Nausėdija…
- „Šitą gimdamas pasirinkau aš pats. Deja, tėvai mane pavadino Juozu, o kadangi laikė surištą, pasipriešint negalėjau. Taip ir liko…“ - atsidūsta.