Naujagimiams ir kūdikiams kartais pasitaiko, kad jie suka galvą į vieną pusę. Tai gali kelti nerimą tėvams, todėl svarbu žinoti, kodėl taip atsitinka, kaip atpažinti galimas problemas ir kokie yra gydymo būdai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kūdikio galvos sukimo į vieną pusę priežastis, diagnostiką ir gydymo metodus.
Kas yra kreivakaklystė?
Viena iš galimų priežasčių, kodėl kūdikis suka galvą į vieną pusę, yra kreivakaklystė. Kreivakaklystė - tai galvos sukamojo (GS) raumens sutrumpėjimas. Ji gali būti pirminė, kai patologija tiesiogiai susijusi su raumeniu, arba antrinė, kai ją sukelia centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimai ar kaklinės stuburo dalies patologijos. Pirminė patologija žinoma kaip įgimta kreivakaklystė arba kreivas kaklas. Esant šiai būklei, vaiko galva dėl raumens kontraktūros (sutrumpėjimo) yra pasvirusi į šoną, o smakras pasuktas į priešingą pusę.
Įgimta kreivakaklystė
Įgimta kreivakaklystė dažnai būna dėl laiptinių raumenų (lot. m. scaleni) spazmo. Šiuo atveju kūdikio aktyvi judesių amplitudė būna sutrikusi, ypač rotacija. Atliekant pasyvią galvos rotaciją į pažeistą pusę, kūdikis gali kelti pečius. Jei kreivakaklystė yra dėl laiptinių raumenų spazmo, tuomet bus susiję su šonkaulių mechanizmo disfunkcija ir palpuojama raumens įtampa. Palpuojant laiptinius raumenis, kūdikis dažnai būna dirglus, tuo tarpu palpuojant galvos sukamąjį raumenį to nėra.
Kaukolės pamato įtampa
Esant kreivakaklystei, būdinga kaukolės pamato ir kaukolės ir kaklo jungties įtampa, kuri gali būti pirminė ar antrinė kreivakaklystės priežastis. Dažnai gydant kaukolės srities įtampą, neduoda teigiamų rezultatų, kol nepašalinama laiptinių raumenų disfunkcija. O tai tik patvirtina, kad tai gali būti antrinė kreivakaklystės priežastis. Tačiau kartais sunku nustatyti, kuri problema yra pirminė. Jei pirminė problema yra kaukolės pamatas, dažniausiai pagrindiniai požymiai būna stebimi pakaušio ir gumburų srityje. Gali būti nežymi veido asimetrija, taip pat užpakalinės kaukolės dalies asimetrija tuoj po gimimo arba pirmaisiais mėnesiais. Speninė atauga yra ne viename lygyje. Vertinant judesius kaukolės kaklo jungties zonoje jaučiamas didžiausias ribojimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kaklo odos apžiūrą (raukšlės, odos būklė).
Galvos sukamojo raumens pažeidimas
Kai pažeistas galvos sukamasis raumuo (plyšus raumeniui), palpuojamas raumens patinimas ir stebima hematoma. Galimos šios komplikacijos: raumens fibrozė ir sutrumpėjimas. Pažeidimo mechanizmas susijęs su gimdymu. Didelis vaisius ilgo ir sunkaus gimdymo metu ar užstringa petukai.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Motoriniai įgūdžiai ir refleksai
Kūdikio motoriniai įgūdžiai taip pat gali būti paveikti. Galvos ir kūno rotacija gali būti sutrikusi. Lėtai rotuojant kūdikio klubus (verčiant nuo nugaros ant šono), stebėti kūdikio žvilgsnio fiksaciją su žaislu. Sutrikusi aktyvi kaklo rotacija gulint ant nugaros tik patvirtina galvos sukamojo ar trapecinio raumenų, viršutinės kaklinės dalies (C1-C2) ar atlanto-ašinio sąnario disfunkciją. Refleksai, ypač naujagimystės, gali būti sutrikę. Atliekant Moro refleksą, pažeistos pusės ranka dažniausiai lieka labiau sulenkta lyginant su priešinga ranka. Vertinant asimetrinį toninį kaklo refleksą, kūdikio padėties reakcijos netipiškos, kai skatiname žiūrėti į pažeistą pusę. Kreivakaklystės atveju, refleksas pasireiškia žymiai greičiau.
Kaip atpažinti kreivakaklystę?
Stebėdami naujagimį ar kūdikį, galime įtarti kreivakaklystę, jeigu:
- Galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link).
- Veidas ir akys pasuktos į kitą pusę.
- Kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, todėl net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti.
- Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą bandant pasukti galvą.
- Ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis (dažnai pastebi patys tėvai).
Kitos galimos priežastys, kodėl kūdikis suka galvą į vieną pusę
Be kreivakaklystės, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių kūdikis gali sukti galvą į vieną pusę:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose: Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis.
- Sunkus gimdymas: Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą.
- Regos sutrikimai: Ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
- Neurologinės priežastys: Naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
- Raumenų tonuso sutrikimai: Raumenų tonusas - tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu. Sutrikus tonusui, kūdikis gali sukti galvą į vieną pusę. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius tonuso sutrikimų tipus: hipertonusą (padidėjęs tonusas), hipotonusą (sumažėjęs tonusas), distoniją (kintantis tonusas) ir tonuso asimetriją. Tonuso asimetrijos atveju, kūdikis nuolat riečiasi į vieną pusę (panašiai į „C“ raidę), galvytę suka labiau į vieną pusę, paguldytas ant pilvo dažnai verčiasi tik ant vieno šono, viena rankytė ar kojytė aktyvesnė už kitą.
- Plagiocefalija: Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Plagiocefalijos atvejų padagėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).
Kūdikio raumenų tonusas: kas tai?
Kiekvienas kūdikio judesys, nuo galvytės pakėlimo iki pirmojo žingsnio, priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas. Tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus. Normalus raumenų tonusas yra svarbus sveikos kūdikio raidos požymis, tačiau kartais pasitaiko jo sutrikimų.
Normalus naujagimio tonusas: ar standumas yra blogai?
Daugelis tėvų pastebi, kad ką tik gimęs mažylis atrodo gana įsitempęs: jo rankytės ir kojytės dažniausiai sulenktos, kumštukai sugniaužti, judesiai gali atrodyti nekoordinuoti. Tai yra fiziologinis hipertonusas - normali naujagimio būsena, susijusi su jo padėtimi gimdoje ir dar nesubrendusia nervų sistema. Šis padidėjęs tonusas paprastai palaipsniui mažėja per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius (dažniausiai iki 2-3 mėnesių pabaigos). Kūdikis darosi vis laisvesnis, jo judesiai tampa tikslingesni, atsiranda daugiau aktyvumo. Todėl nedidelis standumas pirmaisiais mėnesiais neturėtų kelti didelio nerimo.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Galimos tonuso pakitimų priežastys
Raumenų tonuso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklos ypatumais ar pažeidimais. Galimi veiksniai:
- Problemos nėštumo metu: Mamos ligos (pvz., infekcijos, negydytas diabetas, aukštas kraujospūdis), placentos problemos, dėl kurių vaisiui galėjo trūkti deguonies (hipoksija).
- Sudėtingas gimdymas: Užsitęsęs ar labai greitas gimdymas, gimdymo traumos, vaisiaus hipoksija gimdymo metu.
- Neišnešiotumas: Anksčiau laiko gimusių kūdikių nervų sistema dar nesubrendusi.
- Genetiniai sindromai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
- Persirgtos sunkios naujagimių ligos (pvz., sunki gelta, infekcijos).
- Sąnarių, raiščių problemos.
- Rachitas (nors dabar retesnė priežastis dėl vitamino D profilaktikos).
- Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Kaip vertinamas raumenų tonusas? Diagnostika
Pirminį vaiko raidos ir tonuso vertinimą atlieka šeimos gydytojas ar pediatras planinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų dėl tonuso sutrikimų, jis siunčia konsultacijai pas vaikų neurologą.
Vaikų neurologas:
- Įvertina vaiko raidą: Stebi, ar motoriniai įgūdžiai (galvos laikymas, vartymasis, sėdėjimas, ropojimas, vaikščiojimas) atitinka amžių.
- Apžiūri kūdikį: Stebi jo spontaninius judesius, kūno padėtį, tikrina refleksus.
- Čiuopia raumenis: Vertina jų pasipriešinimą pasyviems judesiams (lankstant rankas, kojas).
Dažniausiai diagnozei pakanka klinikinės apžiūros. Tačiau kartais, ieškant priežasties ar tikslinant diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Ultragarsinis galvos smegenų tyrimas (per didįjį momenėlį).
- Elektroencefalograma (EEG).
- Retais atvejais - kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Kaip gydoma kreivakaklystė ir kitos galvos sukimo į vieną pusę priežastys?
Gydymo metodas priklauso nuo priežasties, dėl kurios kūdikis suka galvą į vieną pusę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Konservatyvus gydymas
Dažniausiai esant kreivakaklystei skiriamas konservatyvus gydymas, kuris apima:
- Galvos ir kaklo judesių amplitudės ir tempimo pratimai keletą kartų per dieną.
- Teisingos nešiojimo, gulėjimo padėtys.
- Sutrumpėjusios pusės raumenys yra švelniai tempiami, o sveikos pusės raumenys yra stiprinami aktyviais pratimais.
- Kaklo tempimo pratimai 2 k./d., kartoti kiekvieną pratimą 5 k.
- Manualinis tempimas 3 k./sav. 3 s.
- 4-5 k./d. min 40 k.
Vaikams jaunesniems nei 1 metų amžiaus toks konservatyvus gydymas dažnai būna sėkmingas.
Ortopedinė apykaklė
Jeigu kreivakaklystę sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Tačiau ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi.
Gydomoji mankšta
Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Kineziterapija ir masažai
Nustačius raumenų tonuso sutrikimą, pagrindinis gydymo metodas yra kineziterapija (gydomoji mankšta) ir/arba masažas. Tikslas: Normalizuoti raumenų tonusą, skatinti taisyklingus judesius, lavinti motorinius įgūdžius, užkirsti kelią galimiems raidos vėlavimams ar antrinėms problemoms (pvz., kontraktūroms, netaisyklingai laikysenai). Mankštas ir masažus skiria gydytojas (neurologas, reabilitologas), o atlieka kvalifikuoti kineziterapeutai, masažuotojai. Jie taip pat apmoko tėvus tam tikrų pratimų, kuriuos galima atlikti namuose.
Kada operuojama?
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga.
Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Plagiocefalijos korekcija
Plagiocefalijos ir jos aktyvi korekcija remiasi sumažintu spaudimu plokštesnei („nugulėtai”) galvytės pusei ir padidintu spaudimu iškilesnei („sveikai”) galvytės pusei. Kūdikio migdymas ant nugaros, nors ir žalingas šiuo atveju, yra saugiausias būdas, siekiant išvengti staigios kūdikio mirties.
Mimos pagalvė
Mimos pagalvė skirta ne tik sveikiems kūdikiams, bet ir deformacijų korekcijoms. Mimos pagalvė koreguoja miegančio kūdikio galvytės formą. Jums nereikia keisti kūdikio padėties lovytėje, kabinti žaisliukų, kišti rankšluostukų po galvyte. Pagalvė savo funkciją atlieka nepriklausomai nuo to, ar galvytė pakreipta ant nugulėtos pusės, ar ant sveikos. Ji netgi veiksminga, jeigu kūdikis jau vartosi ir miega ant šono.
Kitos rekomendacijos
- Visuomet guldykite kūdikį taip, kad siena arba neįdomios kambario detalės būtų nugulėtos pusės kryptimi. Ir atvirkščiai - langas, durys, žaislai ir kiti dėmesį kreipiantys objektai - sveikos pusės kryptimi.
- Kūdikiai dažnai sukasi į mamą, todėl gulkitės toje pusėje, kurioje sveika galvytės pusė.
- Kai paguldote kūdikį miegoti, švelniai pakreipkite jo galvytę į sveiką pusę. Jei kūdikis turi jau suformuotą įprotį, galite ką nors pakišti nugulėtoje pusėje, kad ten pasukti galvą būtų nepatogu.
- Galite bandyti kūdikį migdyti ant pilvo arba ant šono. Tačiau būkite atidūs ir mažus kūdikius taip migdydami prižiūrėkite. Geriausia tai daryti pietų miego metu, dieną. Guldydami ant pilvo, kūdikio galvytę pakreipkite taip, kad remtųsi nugulėta puse.
- Iki minimumo sumažinkite kūdikiams skirtos įrangos naudojimą, t.y. vežimėlių, gultukų, autokėdučių. Kai naudojate įrangą, naudokite Mimos pagalvę.
- Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį vietoje įrangos naudojimo. Jeigu naudojate nešynę, kurioje kūdikis atsuktas į aplinką, atkreipkite kūdikio dėmesį kokiais nors daiktais, kad jis galvytę suktų į nugulėtą pusę.
- Skatinkite kūdikį gulėti ant pilvuko. Žaislus ar kitus objektus padėkite sveikos pusės kryptimi.
- Keisdami sauskelnes taip pat galite naudoti Mimos pagalvę.
- Jeigu maitinate iš buteliuko arba atsisėdusi, maitinkite taip, kad nugulėta pusė sutaptų su jūsų sulenkta ranka, t.y. priglauskite kūdikį prie tos rankos, kurios pusėje yra nugulėta galvytės pusė.
Kaip išvengti kūdikio galvytės deformacijų?
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
- Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
- Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Pagalba ir gydymas
Jei pastebėjote, kad jūsų kūdikis dažnai suka galvą į vieną pusę, svarbu kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti normalią kūdikio raidą.