Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Tokiais atvejais pagalbinis apvaisinimas tampa viltimi susilaukti ilgai laukto kūdikio. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra dirbtinis apvaisinimas, kokie yra jo būdai, kaip jis atliekamas ir ką svarbu žinoti poroms, svarstančioms apie šią procedūrą.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas?
Pagalbinis apvaisinimas (dar vadinamas dirbtinis apvaisinimas) - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau.
- Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė.
- Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Pagalbinio apvaisinimo priežastys
Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios:
- Moters nevaisingumas: ovuliacijos sutrikimai, kiaušidžių problemos, užsikimšimai kiaušintakiuose ir kt.
- Vyro nevaisingumas: mažas spermos kiekis, prasta spermos kokybė, sutrikęs spermos judėjimas ir kt.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas: kai priežastis nenustatoma.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Tačiau dažniausiai taikomi trys pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (In vitro fertilizacija, IVF): vienas iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, suteikiantis galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų.
Aptarkime kiekvieną iš šių būdų išsamiau.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) - pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis.
Kaip vyksta IUI procedūra?
- Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.
- Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
- Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) - vienas dažniausiai taikomų pagalbinio apvaisinimo metodų. Tai viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
IVF (angl: in vitro fertilization) - apvaisinimas (moters kiaušialąsčių ir vyros spermos sujungimas) ne moters kūne. IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m.
Kaip vyksta IVF procedūra?
IVF procesą sudaro dvi pagrindinės fazės - stimuliavimo ir kiaušinėlių surinkimo-perkėlimo. Procedūra atliekama keliais etapais:
- Konsultacija ir tyrimai: Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.
- Kiaušidžių stimuliacija: Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Ruošiantis IVF procedūrai, moters kiaušidės yra stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąstes nei natūralaus ciklo metu. Dėl šios priežasties paprastai yra gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai yra didelė medikamentų, bei stimuliacijos schemų įvairovė. Atsižvelgiant į paciento būklę pritaikoma stimuliacijos schema. Folikului užaugus iki 18 mm skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti. Hormoninė stimuliacija.
- Kiaušialąsčių paėmimas: Po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas, pav. 2)atliekama praėjus 34-36 val. po šio vaisto suleidimo. Kiaušialąstės yra paimamos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas.
- Spermos surinkimas: Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Spermos paėmimas.
- Apvaisinimas: Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. Kiaušialąsčių apvaisinimas.
- Embrionų auginimas: Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Embrionų auginimas ir perkėlimas. Apvaisinti kiaušinėliai yra auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų ir po to perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi.
- Embriono perkėlimas: Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Gimdos gleivinės paruošimas.
Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI) - procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Kiti svarbūs aspektai
Embrionų šaldymas
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.
Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
Kiaušialąsčių šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)
Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Blastocistų auginimas ir patalpinimas
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Kiek laiko trunka dirbtinis apvaisinimas?
Dirbtinis apvaisinimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis.
Galimos komplikacijos
Vienas pagrindinių fizinių iššūkių - vaisingumo hormonai. Daugelis moterų mini šalutinį jų poveikį: nuotaikų svyravimus, pilvo pūtimą, karščio bangas, dirglumą.
KHSS (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas) - pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis.
Emocinė ir psichologinė parama
Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Dar prieš pasiryždami IVF, vaikelio norintys susilaukti partneriai jaučiasi išsekę dėl nuolatinės kovos su nevaisingumu. Daugelis porų pastebi, kad jų gyvenimą ir interesus itin apribojo atliekamos procedūros: daug mėnesių tenka planuoti ciklą, iš naujo po nesėkmės ruoštis naujam ciklui ir vėl bandyti. Gydymas galiausiai užvaldo mintis, ir tai tampa viena pagrindinių pokalbių temų bei didžiausias ateities planas.
Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį. Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apimta gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas. Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių. Daugelis IVF procedūrai pasiryžusių porų yra įkopusios į ketvirtąjį dešimtmetį, todėl joms svarbu sveikai maitintis, daugiau judėti ir kt.
Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Kompensavimas
Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos. Mokamų paslaugų teikimo tvarka (žr.
„Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
tags: #ivf #dirbtinis #apvaisinimas