Padidėjęs kraujospūdis, dažnai vadinamas hipertenzija, yra būklė, į kurią žmonės linkę nekreipti dėmesio, dažnai neįvertindami galimos grėsmės. Vaistininkė Irena Garuckienė pabrėžia, kad ši liga ne tik gerokai padidina itin rimtų sveikatos problemų atsiradimo tikimybę, bet taip pat kelia grėsmę gyvybei. Šiame straipsnyje aptariami padidėjusio kraujospūdžio simptomai, priežastys ir gydymo galimybės kūdikiams ir vaikams.
Kas yra hipertenzija?
„Hipertenzija - tai padidėjęs kraujospūdis, liga, kuria serga daugybė Lietuvos gyventojų. Kai jis nėra nekontroliuojamas - žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse ir akyse. Dėl to iki 30 proc. padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, insultas, 4 kartus dažniau sergama koronarine širdies liga ir 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės“, - teigia I. Garuckienė.
Hipertenzija gali sukelti ir prieširdžių virpėjimą - dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, taip pat miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, inkstų funkcijos sutrikimus. Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Padidėjęs kraujo spaudimas taip pat neigiamai veikia smegenų funkciją ir atmintį.
Hipertenzijos simptomai
Hipertenzijos simptomai juntami ne visada, anot vaistininkės I. Garuckienės, kai kraujo spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, iš karto juntami negalavimai - svaigsta galva, ją skauda, kartais atsiranda nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas. Pakilus spaudimui taip pat gali kamuoti dusulys, kūno drebulys, tirpimas, regos sutrikimai. Tačiau kai kraujospūdis kyla palengva, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis, tačiau laikui bėgant jų pažaida didėja, o dėl to pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.
„Pasitaiko atvejų, kai pacientai, pasimatavę spaudimą vaistinėje, nustemba pamatę padidėjusius rodiklius, nes iki tol nejautė jokių simptomų. Tokiu atveju, visada paaiškiname, kad pakilęs kraujospūdis gali būti susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje ir primename, kokios priežastys ir bei veiksniai galėjo lemti šių biologinių rodiklių reikšmių padidėjimą“, - sako „Camelia“ vaistininkė.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams:
- Naujagimiams ir kūdikiams: Dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai.
- Vyresniems vaikams: Hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją.
Hipertenzijos tipai
Hipertenzija yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminės hipertenzijos, kuri sudaro apie 90 proc. visų nustatomų atvejų, aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos. Tikima, kad tai gali būti susiję su įvairių veiksnių poveikiu organizmui, pavyzdžiui, genetiniu paveldimumu, hormonų pokyčiais ir kitais vidiniais organizmo sistemų bei organų veiklos sutrikimais. Antrinė hipertenzija siejama su konkrečiomis priežastimis - endokrininės sistemos, inkstų ar kitomis ligomis ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, steroidinių hormonų, vartojimu.
Vaikų arterinė hipertenzija, kaip ir suaugusiųjų, skirstoma į:
- Pirminę hipertenziją: Jos priežastys nėra aiškios ir ją nulemia genetiniai veiksniai ir gausybė išorinių veiksnių.
- Antrinę hipertenziją: Sukelta tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.).
Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje - beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.
Rizikos veiksniai
Vaistininkės I. Garuckienės teigimu, rizikos veiksniai, didinantys hipertenzijos išsivystymo tikimybę, skirstomi į dvi grupes - įgytus, kuriuos galima kontroliuoti, ir įgimtus, kurie nuo žmogaus veiksmų nepriklauso.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Valdyti galima:
- Rūkymą
- Padidėjusį lipidų (riebalų) kiekį kraujyje
- Cukrinį diabetą
- Sutrikusią gliukozės apykaitą
- Riebalais ir cholesteroliu gausią mitybą
- Nutukimą, nustatytą pagal kūno masės indeksą (KMI) ir centrinį nutukimą, nustatytą pagal juosmens apimtį
- Mažą fizinį aktyvumą
- Patiriamą stresą, depresiją ir socialinę izoliaciją
„Su pirmajai grupei priklausančiais rizikos veiksniais galima kovoti. Kai kuriems iš jų nugalėti pakanka tik asmeninių pastangų, tačiau yra tų, kurie gali būti kontroliuojami tik medicininėmis priemonėmis. Tada reikia ne tik keisti mitybą, įtraukiant į racioną kuo daugiau vaisių ir daržovių, turinčių kalio, reguliuoti svorį, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių, bet ir gerti specifinius vaistus, skirtus tinkamai cukrinio diabeto, hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio kontrolei užtikrinti“, - pasakoja vaistininkė.
Pasak I. Garuckienės, įgimti rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti ar modifikuoti yra amžius (vyrai - sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų) ir vyriška lytis. Jeigu pirmos eilės giminaičius - tėvus, brolius, seseris - ištiko staigios mirtys (taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų) ar anksti pasireiškė tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip infarktas ar insultas - hipertenzijos rizika taip pat padidėja dėl genetinio polinkio. Padidėjusį kraujo spaudimą gali lemti ir jau pacientui diagnozuotos aterosklerozinės kilmės (širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų) kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas, psichikos sveikatos sutrikimai.
„Antrajai grupei priskiriamų rizikos veiksnių paveikti negalima. Tokiu atveju būtina įvertinti bendrąją pacientui gresiančią riziką susirgti hipertenzija, nes visi veiksniai gali būti tarpusavyje susiję ir stiprinti vienas kito poveikį. Tokį įvertinimą gali atlikti tik gydytojas“, - pataria vaistininkė.
Kiti rizikos veiksniai vaikams:
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas gimimo svoris
- Perinatalinės komplikacijos
- Augimo ir vystymosi sulėtėjimas
- Galvos ir pilvo traumos
- Šeimos anamnezė, kurioje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis
- Arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimas
- Pielonefritas
- Miego apnėja
- Gausus sūraus maisto vartojimas
- Nutukimas
Kada kreiptis dėl aukšto kraujospūdžio gydymo?
Anot vaistininkės, net jeigu šiuo metu jaučiatės gerai, reikėtų reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir sekti šio biologinio rodiklio reikšmes. Normalus kraujo spaudimas turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg. Jeigu kelis kartus išmatavote didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes anksti pradėtas tinkamas gydymas leidžia pasiekti gerų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Įvertinkite savo turimus įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, galinčius sukelti padidėjusį kraujo spaudimą, reguliariai matuokite šio biologinio rodiklio reikšmes ir kreipkitės į gydytoją nelaukdami, kol pasireikš simptomai. Be to, pastaraisiais dešimtmečiais gerokai daugėja vaikų arterinės hipertenzijos (AH) ir jos komplikacijų. Todėl specialistai ragina daugiau dėmesio šiai problemai skirti dar mokykloje.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. ir mažesniems nei 3 m.
Vaikų kraujospūdžio vertinimas
Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.
Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6-15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. - berniukų. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 - sumažėjusiu. „Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų“, - pabrėžia vaikų kardiologė dr. O.Kinčinienė.
Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. „Pvz., suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšt labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, - aiškina dr. O.Kinčinienė.
Gydymo būdai
Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis.
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas:
I. c. reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3-5 dienas per savaitę, vengiant ilgesnio kaip 2 val. e. žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas.
II. d. specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimas.
Tėvų ir vaikų klaidos
Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą“, - pataria medikė.
tags: #padidejusio #kraujospudzio #kudikiui #simptomai