Atvykimas į vaikų globos namus - tai jautrus ir reikšmingas įvykis tiek vaikui, tiek jį priimančiai įstaigai. Šis procesas kupinas įvairių iššūkių, tačiau kartu ir galimybių kurti naują, geresnį gyvenimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su atvykimu į globos namus, adaptacijos iššūkius, įvaikinimo patirtis, socialinę integraciją ir ekspertų įžvalgas, siekiant geriau suprasti šią sudėtingą, bet svarbią sritį.
Pirmieji Įspūdžiai Ir Adaptacija
Pirmieji įspūdžiai ir adaptacija naujoje aplinkoje yra ypatingai svarbūs. Vienas iš pavyzdžių - patirtis Kartų namuose. Rudenį bus 15 metų, kai gyvenu Kartų namuose. Tik atvykus kokį mėnesį ar du buvo sunku. Dabar skųstis nėra kuo, jaučiuosi geriau negu namuose. Namuose tokių sąlygų nebuvo.
Kai atvykau į Kartų namus, jau gyveno keli gyventojai, iš kurių likome tik trys. Džiaugiuosi, kad dar laikosi sveikata, galiu padėti kaimynams. Buvo laikas, kai galėjau padėti kiemo darbuose. Čia visi geri, malonūs, visur padeda, su šypsena, nepakelia tono, vadina tik gražiais žodžiais. Niekada taip negyvenau. Čia tikras rojus. Kai gulėjau ligoninėje, labai norėjau grįžti namo, į rojų. Visi stebėjosi, kad senelių namai galėtų būti rojus. Sakiau,- atvažiuokit ir pažiūrėkit.
Apie Kartų namus sužinojau iš kaimynės, kuri buvo juose gyvenusi. Savo šeimoje nesu vienturtė dukra, turiu jaunesnę seserį, kurią augina ir rūpinasi globėjai. Mama dėl savo sunkios ligos buvo surašiusi testamentą, kad po jos mirties viskas lieka mano seseriai. Kreipiausi į visas man žinomas teisines instancijas, kad užginčyti testamentą. Kol vyko teismai, su savo šeima gyvenau mamos bute, kuriame buvau registruota. Laikui bėgant teko geranoriškai išsiregistruoti ir išeiti iš buto, nes testamento užginčyti nepavyko.
Tada kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydama, kad mane su sūnumi priimtų į Kartų namus. Dėl mano nesirūpinimo vaikais ir netinkamo elgesio trys mano dukros buvo globojamos „Pastogėje“, vėliau jomis rūpinosi globėjai. Kai atsikrausčiau į Kartų namus, jausmas buvo kaip ligoninėje (vienoje pusėje gyvena seneliai, kitoje motinos su vaikais). Bet kitos išeities nebuvo, neturėjau kur eiti su kūdikiu ant rankų. Įsikūriau duotame kambarėlyje, susipažinau su socialinėmis darbuotojomis, kitomis motinomis, namų taisyklėmis. Taisyklių laikytis būtina, tik taip gali tinkamai išnaudoti laiką, kurį čia gyveni. Laikui bėgant keitėsi mano gyvenimo būdas, prisitaikiau prie gyvenimo sąlygų.
Taip pat skaitykite: Globos namai: vaikų istorijos
Kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad man grąžintų jauniausią dukrą. Atsiimant ją iš globėjų atvejo svarstyme iš Kartų namų dalyvavo socialinė darbuotoja ir pavaduotoja, jos mane užtarė, padėjo. Dukra man buvo grąžinta, o socialinė darbuotoja toliau stebėjo, kaip man sekasi rūpintis savo vaikais ir auginti juos be smurto. Pasibaigus sutarčiai su Kartų namais, kur pragyvenau metus laiko, už tinkamą elgesį ir rūpinimąsi vaikais be smurto, man su šeima suteikė galimybę nuomotis Kartų namams priklausantį butą. Socialinė darbuotoja irgi pritarė, kad galiu gyventi savarankiškai. Bute gyvenu tris metus. Per tą laiką išmokau laiku mokėti mokesčius, o likusius pinigus paskirstyti, kad užtektų visam mėnesiui. Šį pavasarį suėjo 3 metai, kai gyvenu Kartų namuose.
Po 11 mėnesių praleistų slaugos ligoninėje, po skaudžios netekties - sesers mirties, buvo baisu keisti gyvenamą vietą. Čia irgi jaučiausi vienišas, trūko šeimos. Dvi savaites gyvenau vienas kambaryje, mažai su kuo kalbėjausi. Smagu buvo su jumis bendrauti…laikas greit prabėgo. Vienos išeina, kitos sugrįžta, ateina. Mūsų graži šeima suyra ir vėl buriasi. Aš nuoširdžiai jums linkiu, gyvenant čia, Kartų namuose, susitvarkyti savo gyvenimus, siekti tikslų ir svajonių, padėti sau ir kitoms, juk mūsų siekiai ir viltys panašūs, visos čia ateinam nusivylusios, įskaudintomis širdimis.
Jei neturi vaiko auginimo įgūdžių - socialinė darbuotoja tikrai išmoko kaip ir kiek aprengti vaiką, kiek kartų per parą duoti valgyti. Tvarkingumo, įvairių reikalų tvarkymo, išmoksta gaminti maistą.
Įvaikinimas: Nauja Šeima, Naujas Gyvenimas
Įvaikinimas - tai procesas, suteikiantis vaikui naują šeimą ir galimybę augti mylinčioje aplinkoje. Daiva ir Andrius (vardai pakeisti) - šeima, nusprendusi įsivaikinti biologinių tėvų apleistus vaikus, sako kad jau pradėjus kurti šeimą buvo apsisprendę, kad turės nors vieną įvaikintą vaiką, tačiau likimui pagailėjus savų vaikų, priėmė drąsų sprendimą ir šiuo metu jų šeimoje skamba net trijų įvaikintų vaikų klegesys.
Jau 19-tus santuokos metus skaičiuojantys įtėviai džiaugiasi darnia šeima ir pasakoja, kad Loreta (13 metų) šeimoje atsirado, kai jai buvo 3 mėnesiai, Matui (9 metai) tebuvo 1 metai ir 4 mėnesiai, o Mato biologinis brolis Danielius (4 metai) į šeimą pateko 1 metų ir 7 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tėvai pasakoja, kad antrasis šeimos narys Matas iki atsiradimo šeimoje nemokėjo glaustis ar šypsotis. „Pirmą kartą atėjus jo aplankyti, jausmas buvo sunkus: jis stovėjo įsitempęs, nežinojo, ką daryti, kai jį apkabindavome, tačiau širdyje gyveno jausmas - jis mūsų“,- pirmais įspūdžiai apie Matą dalinasi įtėviai.
Žmogiško kontakto Matas vengė dar kurį laiką, labai atsargiai dūkdavo, tačiau jau po trečio aplankymo vos pamatęs Andrių - pribėgdavo ir parodydavo, kad nori apsižvalgyti nuo vyro pečių. Priešpaskutinio apsilankymo prieš įvaikinimą metu jau žinojo, kad kitą kartą namo išvažiuos jau su Matu ir atrodė, kad jis jautė tą patį.
Trečias vaikas šeimoje - Mato brolis Danielius. Apie Danieliaus buvimą globos namuose šeimą informavo Kauno Vaiko teisių apsaugos skyrius, įsigaliojus įstatymui įpareigojančiam informuoti įtėvius apie globos namuose augančius jų įvaikių biologinius brolius ar seseris.
Adaptacijos Iššūkiai
Daiva ir Andrius pasakoja, kad kiekvienas vaikas šeimoje apsiprato skirtingai. Lengviausiai naujuose namuose apsiprato Loreta. Andrius lig šiol prisimena: „Kai ją vežėmės namo, globos namų personalas perspėjo, jog ji labai blogai miega ir naktimis ją reikia maitinti. Todėl pirmą naktį, kai mergaitę paguldėme į lovą, visą laiką buvome prie jos. Atėjus vidurnakčiui, kada, pasak personalo, buvo laikas maitinti, pasiruošėme mišinuką ir laukėme, kada ji prabus. Didelei mūsų nuostabai, mergaitė išmiegojo visą naktį neprabudusi“.
Kalbėdami apie Matą tėvai atsimena, kad sunkiausiai vaikas priprato prie apkabinimų ir labai ilgai „kovodavo“ dėl maisto lėkštės: greitai suvalgydavo viską, kas paduota, lyg bijodamas, kad kas nors iš jo atims. Jautėsi įtampa ir supažindinant vaiką su šeimą supančiais žmonėmis. Buvo labai malonu stebėti, kai laikui bėgant vaikas darėsi vis ramesnis ir vieną dieną šie simptomai tiesiog dingo.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Danielių, tėvai įvardina iš prigimties esant optimistu. „Pastebėjome, kad jis visada randa būdą būti laimingu. Todėl jis labai greitai ir lengvai prisitaikė prie pasikeitusios gyvenimo padėties“,- pasakoja įtėviai.
Kaip didžiausius adaptacijos iššūkius Daiva ir Andrius įvardina vaikų sveikatos problemas, kurias vaikams rimstant psichologiškai taip pat pavyko įveikti.
Loretai buvo diagnozuota kairės pusės parezė. Buvo ir realių įtarimų, jog ji negirdi ir negirdės. Įtėviams teko praleisti nemažai laiko gydant mergaitės sveikatą. „Iš šiandieninės perspektyvos visa ši istorija atrodo kaip ne mūsų, - pasakoja Daiva. - Loreta ne tik girdi, kalba, bet ir turi muzikinę klausą. Loretos sveikatos problemos niekada netrukdė jos aktyvumui, nes šiuo metu ji susižavėjusi futbolu ir piešimu“.
Matas, atvykus į namus, turėjo įprotį žaloti save: jei tik pajusdavo stresą - imdavo draskyti žandą. Praėjus keliems mėnesiais, šito įpročio neliko. Ne ką mažiau nustebino situacija, kai staiga vaikas panoro būti maitinamas, nors ilgą laiką Matas valgė pats. Tokie ženklai tėvams rodė, kad jis rimsta, dingsta nerimas ir įtampa.
Paauglystės Iššūkiai
Kaip sunkiausius momentus auginant įvaikius, Daiva ir Andrius įvardina brandos krizinius laikotarpius, kurių išvengti nepavyksta nei vieniems tėvams.
Dabar Loreta išgyvena ieškojimų ir naujų iššūkių metą - paauglystę. Ji nori save visur išbandyti, reikalauja daugiau teisių, tačiau kaip ir dažnam vaikui, jai sunkiai sekasi prisiimti atsakomybę. Ji jautri ir empatiška, bet tuo pačiu ir labai reikalaujanti dėmesio.
Matas - gabus ir protingas vaikas. Jis yra labai atsidavęs savo sesei ir broliui. Jam puikiai sekasi mokslai, turi gerą muzikinę klausą, tačiau nenoriai imasi fizinės veiklos. Matas visada nori dominuoti, kartais net tenka jo norą malšinti, nes užgožia kitus vaikus.
Danielius yra tikras namų šviesulys, nes visose situacijose jis šypsosi. Jo pilni namai - tik spėk paskui jį. Jis noriai dirba visus darbus: ir sode, ir prie statybų ir virtuvėje. Mielai draugauja, labai nori būti su Loreta ir Matu. Vaiką domina technika.
Daiva ir Andrius pasakoja, kad naujo šeimos nario įvaikinimas reikalauja didelio susikaupimo, atidumo ir atsidavimo. Proceso metu susiduriama su savo jausmų sumaištimi, papildomų pareigų atsiradimu, todėl ir šis taip visų peikiamas laikotarpis, kurio metu ruošiami dokumentai, lankomos pamokos, laukiama pasiūlomo vaiko yra prasmingas, jei tik jį skiri savęs paruošimui.
Tėvai stebisi, kad dažnai viešoje erdvėje galima rasti skundų, jog įvaikinimo procesas užtrunka. Galima rasti ir pamąstymų, kam tie parengiamieji įvaikinimo kursai yra reikalingi. Daiva ir Andrius šiuo klausimu nusiteikę kategoriškai - mokymų būtinai reikia. Kursai padeda sudėlioti viską į vietas, pokalbiuose ir diskusijose, galima rasti vaiko priėmimo į šeimą niuansų, apie kuriuos net nesusimąstoma.
„Mes juos tiesiog mylime ir jie mus visada džiugina, na išskyrus tuos atvejus, kai bando išsisukinėti nuo pareigų, kai reikia priminti, kad reikia padaryti tai ir tai, kai jie laiku nesusiruošia mokyklai, tačiau su tuo susiduria visi tėvai“, - pasakoja Daiva.
Atvirumas Apie Įvaikinimą
Daiva ir Andrius pasakoja, kad vaikai žino, kad yra įvaikinti ir savo atsiradimo šeimoje istoriją. Kiek daug apie tai kalbėti šeimoje arba artimojoje aplinkoje, renkasi patys vaikai. Loreta labiau vertina savo privatumą, ji vengia apie tai kalbėtis ne su šeimos nariais, tačiau ji nori žinoti apie savo kilmę. Mato ir Danieliaus biologinių tėvų gyvenimas - įtėviams žinomas geriau, todėl jei jiems kyla klausimų, jie visada atsako. Danieliui tokie klausimai dar nekyla, o Matas domisi daugiau dabartiniu savo gyvenimu. Kadangi sprendimas gyventi tiesoje buvo ankstyvas - apie tai įtėviams kalbėtis nėra sunku. Šnekantis su vaikais apie praeitį svarbiausia tinkamai įvertinti situaciją ir likti objektyviu t.y. be reikalo nepagražinti arba nepabloginti situacijos.
Daiva ir Andrius džiaugiasi, kad šeima, draugai gerbė ir priėmė jų sprendimą. Nei iš vienų nesulaukė neigiamos reakcijos. Ypatingas ryšys buvo tarp Loretos ir senelių. Tai - jų mylimiausia anūkė.
Pasakodami apie savo didžiausias baimes prieš įvaikinimą, įtėviai atvirauja, kad didžiausią nerimą kėlė mintis, ar sugebės būti gerais tėvais savo vaikams. „Ir tada, ir dabar, kiekvieną minutę, nerimaujame dėl jų jausmų, dėl jų minčių, dėl jų sveikatos, dėl jų ateities“, - pasakojo Daiva.
Kitoms šeimoms, kurios dar tik galvoja apie įvaikinimą Daiva linki drąsos ir pradžiai nepabijoti prisiimti atsakomybės globoti vaiką. Andrius priduria, kad žengti pirmą žingsnį per kūdikių/vaikų namų slenkstį tikrai nelengva. Bet kai eini švaria galva ir ramia širdimi, vienokiu ar kitokiu atveju, viskas susiklosto taip, kad vėliau jauti pilnatvę ir džiaugsmą, turėdamas dėl ko gyventi prasmingai.
VšĮ Vaiko ir tėvų centras „Aš ir mes“ rengia šeimas vaikų globai, įvaikinimui, taip pat veda įvairius mokymus, savitarpio paramos grupes bei konsultuoja šeimas, jau auginančias įvaikintus arba globojamus vaikus.
Socialinė Integracija Ir Bendruomenės Įtraukimas
Svarbu paminėti ir socialinės globos namų gyventojų integraciją į visuomenę. Elektrėnų socialinės globos namuose veikia Paslaugų gavėjų taryba, kuri atstovauja gyventojų interesams ir poreikiams.
Šią vasarą tradiciškai išsirengėme pasižvalgyti po Elektrėnų gražias vietas, traukos objektus. Nuvykome į buvusį vaikų pasaulį, šiai dienai pritaikytą pramogoms įvairaus amžiaus žmonėms. Birželio mėnesį globos namų darbuotojai vyko į vienos dienos kelionę į Latviją. Aplankėme žymius objektus: įspūdingą Rododendrų parką, Rundalės pilį su dideliu gražiu sodu. Grožėjomės Jūrmalos miesto architektūra, pajūriu, ragavome tradicinių patiekalų.
Renginio tikslas - stiprinti neįgalių žmonių integraciją į visuomenę ir kurti pozityvų požiūrį į socialinės globos namų gyventojus. Socialinės globos įstaigų gyventojams bei lankytojams šventė atnešė didžiulį bendrystės jausmą, supratimą, kad yra priimti, nuostabūs, gebantys ir tiesiog žvaigždės - beveik tokie pat, kaip ir kartu su jais scenoje pasirodę profesionalūs atlikėjai. Žavūs, linksmi, atsipalaidavę iš visos Lietuvos socialinės globos namų atvykę gyventojai plojo, šoko, dainavo ne tik scenoje, bet ir žiūrovų salėje. Po keletą dainų atliko ir trijų globos įstaigų gyventojai iš Latvijos. Šventėje dalyvavo trijų globos įstaigų gyventojai bei lankytojai iš Rokiškio rajono. Tai Skemų socialinės globos namų ir Rokiškio socialinės paramos centro Dienos socialinės globos centro bendruomenės, Obelių socialinių paslaugų centro vaikai. Skemų socialinės globos namams ir vėl atstovavo žavioji Ana Jolop. Šį kartą scenoje ji buvo ne viena, o su „kolegomis“. Šis pasirodymas tapo šventės finalu.
Skemiškiams jau nebe pirmą kartą talkino dainininkė Inga Valinskienė, kuriai šios globos įstaigos gyventojai tapo gerais draugais. Dvyliktąjį kartą tapusi šventės vedėja šio renginio sumanytoja Gema Jurgelevičienė sakė, kad Rokiškio rajono globos įstaigos populiariems atlikėjams už pasirodymus nemoka, o dėl kitų įstaigų nežinanti. Ji suskaičiavo beveik 70 profesionalių atlikėjų bei muzikos grupių, kurie menų dienoje „Stiprus, kai tu šalia“ dalyvavo nuo 2011-ųjų. I. Valinskienė su Skemų socialinės globos namų gyventojais koncertavo jau 9 kartus, po keletą kartų renginyje pasirodė Andrius Rimiškis, Radži, Česlovas Gabalis, kapela „Sadūnai“, Donalda Meiželytė, Paulius Stalionis, Irena Ulvydaitė ir kiti.
„Stiprus, kai tu šalia“ žvaigžde tapusi Ana gyvena Skemų socialinės globos namų grupinio gyvenimo namuose Rokiškyje. Ana paskaičiavo, kad menų dienoje jau yra dalyvavusi apie 10 kartų. Scenos baimės ji sako nejaučianti. Dainuoti ją išmokė Skemų socialinės globos namų darbuotojas Ričardas Balčiūnas. Dabar Ana svajoja išmokti groti kokiu nors muzikos instrumentu. Moteris kruopščiai rengiasi pasirodymams, atidžiai apgalvoja aprangos, šukuosenos, makiažo detales, o visu tuo pasirūpinti padeda socialinė darbuotoja Irma Stulgienė. Kaip ji minėjo, nepavyktų Anos įkalbėti vilktis nepatinkančią suknelę. Iš daugybės nuotraukų matyti, kad Anai patinka pozuoti, rodant savo džiaugsmą bei naujus įspūdžius.
Ana sako, kad požiūris į neįgaliuosius dabar yra labai pasikeitęs - jaučianti žmonių palaikymą, džiaugiasi, kad globos namų darbuotojai šiltai bendrauja. Ji labai patenkinta, kad apsigyveno grupinio gyvenimo namuose, kur gali būti savarankiška. Čia gyventojai turi 19 arų žemės sklypelį, kur sodina ir prižiūri daržoves. Ana turi ir ilgametį gyvenimo draugą Aleksandrą, su kuriuo dažnai matoma drauge įvairiuose renginiuose, veiklose ir tiesiog gatvėje. Aleksandras mėgsta siūti minkštus žaislus, tačiau dainuoti ir muzikuoti jo netraukia.
Į Skemų socialinės globos namus Ana atvyko 2003 metų gegužės mėnesį. Prieš tai ji gyve…
Socialinės Paramos Priemonės Ir Paslaugos Šiaulių Mieste
Šiaulių miestas siūlo įvairias socialinės paramos priemones ir paslaugas, skirtas padėti pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams. Tarp jų:
- Asmeninė pagalba: Asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
- Maitinimo organizavimas: Pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose. Paslaugų teikimo vieta :Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnybos labdaros valgykla adresu Stoties g.
- Aprūpinimas būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis: Šiaulių miesto gyventojams organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras.
- Transporto organizavimo paslauga: Teikiama pagal poreikius asmenims, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Transporto organizavimo paslauga apima ir pagal individualius asmens poreikius teikiamą pagalbą, palydint asmenį iš jo namų iki transporto priemonės, iš jos iki objekto ir atgal (vykti į gydymo įstaigas, reabilitacijos centrus, dializėms atlikti ir t.t.).
- Sociokultūrinė veikla: Apima laisvalaikio organizavimo paslaugas, kurias teikiant siekiama išvengti socialinių problemų. Skatinant bendruomenę įsitraukti ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, mažinama socialinė atskirtis ir sukuriamas bendrumo jausmas. Su šių grupių lankytojais dirba užimtumo specialistai, socialinio darbo organizatorė, socialinės darbuotojos, esant poreikiui, konsultuoja psichologas.
- Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos: Nemokamos dušo paslaugos (Stoties g. Mokamos dušo paslaugos (Tilžės g. Mokamos skalbimo paslaugos (Tilžės g.
Šias paslaugas organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras.
- Pagalbos į namus paslaugos: Yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba.
- Savarankiško gyvenimo namai: Asmenys patys tvarkosi buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines paslaugas, apsiperka), iš dalies padedant socialiniam darbuotojui ar individualios priežiūros personalui.
- Apgyvendinimas nakvynės namuose: Paslaugas gali gauti asmuo (šeima), atsidūręs krizinėje situacijoje: dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, prievartos ar kitų priežasčių ir (ar) neturi gyvenamosios vietos ar negali ja naudotis.
- Socialinis darbas, taikant atvejo vadybą: Su šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir patiriančiomis socialinę riziką. Paslaugos teikimo tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, auklėti, ugdyti, prižiūrėti vaikus, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
- Kompleksinės paslaugos šeimai: VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Socialinių inovacijų centras įkūrė bendruomeninius šeimos namus centrinėje ir pietinėje miesto dalyje, taip užtikrinant kompleksinių paslaugų gavimą kuo arčiau gyvenamosios vietos. Projekto įgyvendinimo metu teikiamos informavimo ir konsultavimo apie kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, jų koordinavimo ir organizavimo paslaugos.
- Pozityvios tėvystės grupiniai mokymai: Teikiami šeimoms, norinčioms tobulinti tėvystės įgūdžius ar jų įgyti. Siekiama išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes, padėti jiems atskleisti savo gebėjimus, pastiprinti pageidaujamą elgseną bei tinkamai išspręsti kilusias konfliktines situacijas.
- Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas: Paslauga teikiama siekiant užtikrinti asmenybės potencialo augimo ir vidaus išteklių atskleidimą, socialinių įgūdžių ugdymą.
- Bendravimo įgūdžių mokymai poroms: Jeigu: Jūsų santykiai klostosi ne taip, kaip norėtųsi, darosi sunku bendrauti su partneriu, jaučiate, kad santykiuose trūksta kažko, norite santykius patobulinti, o gal jūsų santykiai tik prasideda ir norite išgirsti naudingų patarimų, kaip puoselėti ilgalaikius santykius.
- Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos: Mums labai svarbu užmegzti, kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Dėl to mes nusiminame, kai, atėję į naują kolektyvą, ilgai negalime susirasti draugų, kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame. Sužinosime, kaip tinkamai spręsti kylančius konfliktus.
- Vaikų nuo 3-jų iki 7-erių metų priežiūra, kol tėvai (globėjai) dalyvauja veiklose: Į konsultacijas ar užsiėmimus laukiame atvykstant su vaikučiais. Teikiama vaikų priežiūros paslauga, kai tėvai dalyvauja Bendruomeninių šeimos namų veiklose. Valandinės vaiko priežiūros paslaugos bus teikiamos ne ilgiau kaip 4 val.
- Akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra: Šiaulių miesto Centro teikiamų paslaugų ir vykdomų veiklų tikslinė paslaugų gavėjų grupė yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių (gaunančių piniginę socialinę paramą ir (ar) gaunančių paramą pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą) Šiaulių miesto gyventojų šeimų, vaikai su negalia, vaikai, turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, likę be tėvų globos vaikai ir jų globėjai (rūpintojai), vaikai, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, Šiaulių miesto ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK) ar Šiaulių miesto ugdymo įstaigos socialinis pedagogas rekomenduoja lankyti vaikų dienos centrą. Centrą lankančių vaikų amžius yra nuo 6 iki 18 metų.
Šiaulių miesto savivaldybė socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida įsigyjant elektroninį bilietą.