Šiame straipsnyje nagrinėjami vaikų globos senyvo amžiaus tėvams teisiniai aspektai Lietuvoje. Straipsnyje aptariama socialinės globos ir rūpybos samprata, pagrindiniai skirtumai tarp globos ir rūpybos, vaiko globos (rūpybos) steigimo principai, finansavimas, taip pat suaugusių asmenų globa ir rūpyba bei įvaikinimo klausimai.
Socialinės Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų, kai asmuo iš dalies ar visiškai neturi gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Teisinė Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Pagrindiniai Skirtumai tarp Globos ir Rūpybos
Nors abu terminai reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, jie taikomi skirtingose situacijose ir turi skirtingas teisines bei emocines pasekmes tiek globėjui, tiek globotiniui. Svarbu suprasti šių sąvokų skirtumus, kad galėtume teisingai interpretuoti teisinius dokumentus, taip pat teikti tinkamą paramą asmenims, kuriems reikalinga globa ar rūpyba.
- Globa: Dažniausiai reiškia teisinę atsakomybę ir teises prižiūrėti bei užtikrinti vaiko ar suaugusiojo, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo asmeninio gyvenimo ar turto, gerovę. Globa apima tiek asmenines globotinio gerovės priežiūras, tiek atsakomybę už jo turtą. Teisiškai globėjas turi teisę ir pareigą priimti sprendimus globotinio vardu, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimus.
- Rūpyba: Yra daugiau emocinis ir praktinis įsipareigojimas rūpintis kitu asmeniu, neįtraukiant teisinių aspektų, kurie būdingi globai. Rūpyba gali apimti kasdienių poreikių, pavyzdžiui, maisto, aprangos, higienos, emocinės paramos ir bendravimo, tenkinimą. Rūpintojas gali būti šeimos narys, draugas ar savanoris, kuris pasirūpina asmeniu, turinčiu tam tikrų poreikių, bet nepatvirtintas oficialiai kaip globėjas.
Nors globa ir rūpyba abi reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, pagrindinis skirtumas tarp jų yra teisinė jų prigimtis ir apimtis. Globa yra teisinis terminas, apibrėžiantis globėjo teises ir pareigas prižiūrėti asmenį, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo gyvenimo, o rūpyba dažniau susijusi su kasdienės priežiūros ir emocinės paramos teikimu.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Vaiko Globos (Rūpybos) Formos
- Vaiko laikinoji globa (rūpyba): Laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
- Vaiko nuolatinė globa (rūpyba): Nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
- Globa (rūpyba) šeimoje: Tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje: Tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Vaiko Globos (Rūpybos) Steigimo Principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, būtina sukurti vaikui artimą, kiek galima panašesnę į natūralią šeimos aplinką. Todėl nustatant vaikui globą (rūpybą) reikia vadovautis vaiko globos (rūpybos) steigimo principais. CK išskiriami 5 vaiko globos (rūpybos) steigimo principai:
- Pareigą bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, kurios gali patarti, suteikti pagalbą rūpimais klausimais.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
- Svarbiausia globojant vaiką - atsižvelgti į jo interesus, nes kitaip nėra prasmės atskirti jį nuo biologinės šeimos, kurioje gyvenimo sąlygos nebuvo pritaikytos normaliam vaiko vystymuisi.
Vaiko Globos (Rūpybos) Finansavimas
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Skirtingai nei tėvai, vaiko globėjai (rūpintojai) neturi pareigos išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus iš savo lėšų. Todėl pagrindiniai vaiko globos (rūpybos) finansavimo šaltiniai yra įvairios valstybės skiriamos išmokos, kurios reglamentuotos Išmokų vaikams įstatyme. Šiame įstatyme numatytos šios išmokų, globojamam (rūpinamam) vaikui išlaikyti, rūšys: vienkartinė išmoka gimus kūdikiui, vaiko globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.
Suaugusių Asmenų Globa ir Rūpyba
Priešingai nei vaikų globos (rūpybos) sąvoka, suaugusių asmenų globos ir rūpybos sąvoka atskirai jokiame teisės akte nėra apibrėžta. Tačiau remiantis CK 3.298 ir 3.239 straipsniuose pateiktu globos ir rūpybos steigimo tikslu, suaugusių asmenų globą ir rūpybą galima apibūdinti, kaip pilnamečių, negalinčių visapusiškai savimi pasirūpinti asmenų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, pagalbą jiems atliekant savo pareigas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Teisės aktuose tiesiogiai neįvardintos suaugusių asmenų globos (rūpybos) formos, tačiau socialinės pagalbos ir jos teisinio reglamentavimo turinio požiūriu galima išskirti dvi globos (rūpybos) formas: globą (rūpybą) namuose, kai paskirtas globėjas (rūpintojas) prižiūri neveiksnų, ribotai ar visiškai veiksnų asmenį jo namuose, ir globą (rūpybę) globos įstaigoje, kurioje asmeniui teikiamos stacionarios globos paslaugos.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Reikalavimai Įvaikintojams
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
- Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).
- Sveikata: Nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
- Teistumas: Apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.
Socialinių Paslaugų Teikimas Šeimai, Globojančiai Vaikus
Socialinių paslaugų šeimai, globojančiai vaikus, teisiniai aspektai
2014 m. vasario 11 d. Socialinių paslaugų įstatymo Nr. projekto (toliau - ATPK projektas) komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. Nr. atstovų 2014 m. vasario 11 d. daugelį pastabų atsižvelgta. Teikiama ir dėl keičiamo įstatymo 20 str., kuri yra licencijuojama. Manome, kad minėti reikalavimai yra proporcingi ir būtini, t. y. svarbiais visuomenės interesais.
Socialinės pagalbos vaikus globojančiai šeimai teorinės prielaidos
Šeimos, globojančios vaikus, susiduria su priklausomybės ir dėl rizikos būti atskirtiems, visuomenės interesams ir socialinei sanglaudai susijusiais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Socialinių Paslaugų Vaikus Globojančiai Šeimai Empirinis Tyrimas
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.
Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa. Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius, tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Šiuo atveju - išsiaiškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.
Šias atskiras klausimų grupes sudaro tokie H. Fajolio principai, kaip planavimas, organizavimas, valdymas, koordinavimas, kontrolė. Siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas, buvo atlikta anketinė apklausa šiuose Vilniaus vaikų globos namuose. Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50-60 min. Atliktas tyrimas laikomas patikimu, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Šeimos, globojančios vaiką, sunkumai bei socialinės paramos poreikis
Šeimai, globojančiai vaiką, teikiamos socialinės paslaugos
Tyrimo Rezultatai ir Jų Analizė
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovės kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus. Klausimu, kokia vadovės vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. "Antrųjų vaikų globos namų" vadovė, atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. "Gilės" vaikų globos namų vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai.
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. "Antrųjų globos namų" bei "Gilės" globos namų vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. "Antruosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. "Trečiuosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose "Gilė" sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos plano sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio, veiksmų planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos. Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu.
Taip pat atsižvelgiama į infliaciją, minimalius atlyginimus bei socialinio draudimo dydžius, finansavimo poreikį mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė". Mažesnis finansavimas nei globos namuose "Gilė", skirtas 2001-2005 metais iš valstybės biudžeto "Antriesiems vaikų globos namams". Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001-2005 metų laikotarpyje skirtas "Tretiesiems vaikų globos namams". Šis skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus. Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo. Mūsų nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realius globos įstaigos finansavimo poreikius.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį. Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. "Antrųjų globos namų" bei globos namų "Gilė" vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. "Trečiuosiuose globos namuose" kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Jie paramos gavėjo statusą. "Antrųjų globos namų" vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina "kiemsargiais", "auklėtojų padėjėjais". Mūsų požiūriu, kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Vaikų globos namai
Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami likę be tėvų globos vaikai. Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN. Valstybinių vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN. Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Joniškio rajonų savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus. Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-iose savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus. Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinės vaikų globos namų.
Finansavimas
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką iš valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Darbo autorius sutinka su auditoriaus nuomone, kad būtinas "paslaugos krepšelis vaikui". "Paslaugos krepšelis vaikui" - tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui įstaigoje bei kitus veiksnius. Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, atsiras galimybės taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką. Įvedus "paslaugos krepšelį vaikui", atsiras galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus. Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti.
Išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėms atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc. Mūsų požiūriu, blogai, kad valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje. Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Šis bei teikiamas paslaugas.
Išvados
Vaikų globa senyvo amžiaus tėvams Lietuvoje yra sudėtingas procesas, apimantis įvairius teisinius, socialinius ir psichologinius aspektus. Teisinė sistema numato skirtingas globos ir rūpybos formas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir situaciją. Svarbu užtikrinti, kad vaiko globa būtų grindžiama jo interesais ir sudarytų jam artimą, kiek galima panašesnę į natūralią šeimos aplinką. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą globos finansavimą ir socialinių paslaugų teikimą šeimoms, globojančioms vaikus.