Įvadas
Gyvūnų globos namai atlieka svarbų vaidmenį rūpinantis benamiais ir nelaimės ištiktais gyvūnais. Lietuvoje gyvūnų globos namų steigimas ir veikla yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas gyvūnams ir atitiktį higienos normoms. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti norint įsteigti gyvūnų globos namus Lietuvoje.
Teisiniai pagrindai ir bendrieji reikalavimai
Bendrosios nuostatos
Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, dekoratyvinių, laukinių, ūkines paskirties, laboratorinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, identifikavimo, vietinės rinkliavos, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.
Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, į tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, į veiklą bei kitus specifinius klausimus.
Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas įsakymu Nr. A1-626, nustato socialinės globos įstaigų veiklos reikalavimus.
Pagrindiniai principai
- Asmens teisių užtikrinimas: Užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal galiojančius teisės aktus, draudžiama nepagrįstai riboti asmens teises.
- Dalyvavimas ir bendradarbiavimas: Visi klausimai sprendžiami dalyvaujant pačiam asmeniui, jo globėjui, rūpintojui ar šeimos nariams.
- Pasirinkimo ir tikslingumo: Socialinė globa organizuojama, remiantis išsamiu asmens poreikių vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių vertinimu.
- Saviraškos ir socialinės integracijos: Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma saviraiškos ir įgūdžių ugdymosi galimybė.
- Nediskriminavimo: Socialinė globa teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, nepriklausomai nuo lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės ir kitų aplinkybių.
Gyvūnų apibrėžimai
- Gyvūnai: visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
- Benamiai gyvūnai: naminiai arba buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
- Naminiai gyvūnai: visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
- Pavojingi gyvūnai: gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai bei gyvybei.
- Ūkinės paskirties gyvūnai: gyvūnai, kurie laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
- Laboratoriniai gyvūnai - gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Gyvūnų globa
- Gyvūnų globa: žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
- Kenksmingas elgesys su gyvūnais: gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
- Eutanazija - gyvūno rūšį atitinkantis numarinimo būdas, sukeliantis minimalias psichines ir fizines kančias.
Gyvūnų laikymas ir priežiūra
- Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkines paskirties gyvūnus.
- Pavojingi žvėrys, ropliai ir kiti egzotiniai gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai, gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
- Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms, ? tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
- Agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
- Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos.
- Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
- Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos.
- Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu.
- Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų.
- Naminius ne ūkines paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti gyvūno kančias ar gyvūnas kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei.
- Mokymui ir tyrimams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus gyvūnai.
- Gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimą.
- Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu.
- Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.
- Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros.
- Gyvūnu besirūpinantis asmuo kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams surinkti.
- Jeigu viešoje vietoje šalia šuns, katės ar kito gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
Draudimai
- Draudžiama gyvūnus, kurių egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros.
- Draudžiama gyvūną palikti gatvėje, viešose vietose, miškuose, pakelėse ir kitose vietose, norint juo atsikratyti.
- Draudžiama numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui, šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos, sportiniais ir kitais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui, kitam gyvūnui ar pats sau.
- Kiekvienas gyvūno augintinio globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Gyvūnų globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje, kurios adresą teritorinei VMVT nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, arba visuomenės informavimo priemonėje, kurios pavadinimą nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, skelbia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios (jei veiklos pradžios data nesutampa su metų pradžia). Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų, per ataskaitinį laikotarpį laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams ir grąžintų gyvūnų savininkams, skaičius.
Gyvūnų laikymas privačiose valdose
- Sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose.
- Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti.
- Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti.
- Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ir kelio ar šaligatvio ribos.
- Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyno sklypo ribos.
- Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti.
- Prie vartų į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu (ženklas ? baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas ? ,,Palaidas šuo").
Infrastruktūros ir higienos reikalavimai
Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normas:
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
- HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
- HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.
Užkrečiamųjų ligų prevencija
Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai, socialinės globos paslaugų teikimas organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.
Licencijavimas ir priežiūra
Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį Aprašo atitinkamai socialinės globos normų grupei skirtajame priede nustatytiems reikalavimams vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose socialinės globos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas. Socialinės globos įstaiga turi sudaryti galimybes susipažinti su vertinimo ir įsivertinimo išvadomis visiems suinteresuotiesiems asmenims, skelbdama šias išvadas savo interneto puslapyje.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Socialinės globos įstaiga, gavusi informaciją apie licencijos galiojimo sustabdymą, ar panaikinimą, ar atsisakymą išduoti licenciją, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas socialinės globos tęstinumas asmeniui kitoje socialinės globos įstaigoje.
Socialinės globos normos
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visi asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą. Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui (rūpintojui) ar nepilnamečio vaiko tėvams, esant poreikiui, - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą. Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma galimybė ugdyti saviraišką ir įgūdžius, pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant žmogaus orumo nežeidžiančią pagalbą, skatinančią padėti palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdyti gebėjimus gyventi visuomenėje, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, šeima ir artimaisiais giminaičiais.
Socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, apie tai raštu ar elektroninėmis priemonėmis įspėja socialinių paslaugų įstaigą ir nustato terminą (ne ilgesnį nei 6 mėnesiai), per kurį šie neatitikimai turi būti pašalinti.
Apie nustatytą socialinės globos įstaigos teikiamos socialinės globos neatitiktį socialinės globos normoms Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų po atlikto vertinimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis turi informuoti socialinės globos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybę, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga veikia bei savivaldybes, kurių gyventojams teikiama socialinė globa ir (ar) vykdoma globos (rūpybos) priežiūra teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
Jei socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir per Socialinių paslaugų priežiūros departamento nustatytą terminą (ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai) šių neatitikimų nepašalina, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, sustabdo licencijos teikti socialinę globą galiojimą. Jei, sustabdžius licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalinami nustatyti socialinės globos normų neatitikimai, licencijos galiojimas panaikinamas. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos galiojimo panaikinimą prieš 30 kalendorinių dienų iki licencijos galiojimo panaikinimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis informuoja savivaldybę, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, ir savivaldybes, kurių gyventojai socialines paslaugas gauna.
Ginčai dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo.
Vaikų socialinė globa
Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, sudaroma galimybė jam priimtina forma pareikšti savo nuomonę apie socialinės globos namų parinkimą (išskyrus atvejus, kai skubos tvarka apgyvendinamas socialinės rizikos vaikas). Prieš pradedant teikti socialinę globą, vaikui, jo tėvams (globėjui, rūpintojui) sudaromos sąlygos apsilankyti socialinės globos namuose ir išklausoma vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonė apie socialinės globos namų tinkamumą vaiko poreikiams. Apsilankymai yra registruojami socialinės globos namų dokumentuose.
Vaikui socialinė globa socialinės globos namuose pradedama teikti savivaldybei priėmus sprendimą skirti vaikui socialinę globą socialinės globos namuose, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus vaiko socialinės globos poreikį. Vaikui su negalia socialinė globa gali būti teikiama ir pagal vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymą. Likęs be tėvų globos vaikas yra apgyvendinamas socialinės globos namuose, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba) ir vaiko globėju (rūpintoju) paskirti socialinės globos namai. Socialinės rizikos vaikas yra apgyvendinamas socialinės globos namuose teisės aktų nustatyta tvarka ir esant savivaldybės sprendimui dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo. Skubos atveju paimtas iš namų ar gatvėje rastas vaikas teisės aktų nustatyta tvarka laikinai (iki 3 parų) gali būti apgyvendintas ir be savivaldybės sprendimo.
Duomenų kaupimas ir individualus socialinės globos planas (ISGP)
Socialinės globos įstaigoje kaupiama informacija apie vaiką (vaiko byla) turi užfiksuoti įvertintą vaiko socialinės globos poreikį, sprendimą, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai.
Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje.
ISGP sudarymo principai:
- Įvertinami visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai.
- ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė.
- ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui.
Gyvūnų globos namų veiklos pavyzdžiai ir problemos
Nors teisės aktai nustato aiškius reikalavimus gyvūnų globos namams, praktikoje susiduriama su įvairiomis problemomis. Vienas iš pavyzdžių - Naujosios Vilnios prieglaudos veikla, kurioje išryškėja finansavimo, atskaitomybės ir požiūrio į savanorius problemos.
Naujosios Vilnios prieglaudos atvejis
Naujosios Vilnios prieglauda, turinti kelis pavadinimus (Gyvybės vagonėliai, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, VšĮ Beglobis), susiduria su valdymo, finansavimo ir atskaitomybės problemomis. Savanoriai skundžiasi dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų, pinigų trūkumo gyvūnų priežiūrai ir neaiškios finansinės veiklos.
Valdymas ir teismai
Prieglaudos veikla buvo sutrikdyta dėl teisinių ginčų tarp skirtingų vadovų grupių. Teismai truko ilgai, o tai neigiamai paveikė prieglaudos veiklą ir savanorių motyvaciją.
Finansavimas ir atskaitomybė
Nors prieglauda gauna finansavimą iš įvairių šaltinių, įskaitant Vilniaus savivaldybę ir privačius asmenis, savanoriai teigia, kad pinigai nėra skaidriai naudojami. Trūksta ataskaitų apie finansinę veiklą, o tai kelia abejonių dėl lėšų panaudojimo.
Požiūris į savanorius
Savanoriai, dirbantys prieglaudoje, dažnai susiduria su nepagarbiu elgesiu, grasinimais ir nuolatiniais priekaištais. Tai demotyvuoja savanorius ir skatina juos palikti prieglaudą, o tai neigiamai veikia gyvūnų priežiūrą.
Gyvūnų gelbėjimas ir eutanazija
Prieglaudos tikslas - gelbėti gyvūnus iš sanitarinės tarnybos „Grinda“, tačiau praktikoje prioritetas teikiamas jauniems ir sveikiems gyvūnams. Seni ir ligoti gyvūnai dažnai paliekami likimo valiai arba eutanazuojami, o tai prieštarauja gyvūnų globos principams.