Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu kiaušialąstė apvaisinama sperma ne moters kūne, o laboratorijoje (in vitro). Po kelių dienų embrionas perkeliamas į moters gimdą. Ši technologija padeda nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, tačiau kelia ir etinių, moralinių bei teisinių klausimų. Lietuvoje šis klausimas yra itin aktualus, nes iki šiol nėra priimto įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Tai reiškia, kad nevaisingos šeimos negali tikėtis valstybės kompensacijos už gydymo išlaidas, o procedūros atliekamos tik privačiose klinikose.
Dirbtinis apvaisinimas: kas tai?
Apvaisinimas in vitro, arba apvaisinimas mėgintuvėlyje, yra procesas, kurio metu kiaušialąstės ir vyro sperma sujungiamos ne moters kūne, o laboratorinėmis sąlygomis. Po apvaisinimo susidaręs embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis kūdikis, pradėtas šiuo metodu, gimė Anglijoje 1978 metais. Iki 2012 metų pasaulyje po šios procedūros gimė apie 5 milijonai žmonių.
Dirbtinio apvaisinimo taikymo sritys ir technologijų pažanga
Dirbtinis apvaisinimas padeda spręsti įvairias nevaisingumo problemas:
- Mechaninis nevaisingumas: Technologija leidžia apvaisinti kiaušinėlį laboratorijoje, kai tai neįmanoma natūraliu būdu.
- Vyriškasis nevaisingumo faktorius: Jei vyro sperma nėra pakankamai kokybiška, taikomos technologijos, leidžiančios įleisti vieną spermatozoidą tiesiai į kiaušinėlį.
- Spermatozoidų stoka: Chirurginiu būdu sperma gali būti paimama tiesiai iš vyro sėklidės ir panaudojama apvaisinimui.
- Nepaaiškinamas nevaisingumas: Kai moteris ir vyras yra sveiki, bet pastoti nepavyksta, tyrimai gali atskleisti kiaušinėlio problemas, dėl kurių jis negali būti apvaisintas.
- Onkologinės ligos: Moterims, sergančioms vėžiu, prieš chemoterapiją ar radioterapiją gali būti užšaldomi kiaušinėliai arba kiaušidžių audinys, kad ateityje jos galėtų susilaukti vaikų.
Situacija Lietuvoje
Šiuo metu dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje atliekamas tik privačiose klinikose, o valstybė šios procedūros nefinansuoja. Dėl didelių kainų (apie 2 tūkst. eurų) ši paslauga prieinama ne visoms šeimoms. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
Įstatymo projektas ir diskusijos
Būtinybė priimti dirbtinio apvaisinimo įstatymą Lietuvoje yra diskutuojama jau daugelį metų. Šiuo metu Seime svarstomi įvairūs įstatymo projektai, kurie numato skirtingus reikalavimus ir apribojimus.
Taip pat skaitykite: Roko Zubovo palikimas
Pagrindiniai diskusijų klausimai:
- Embrionų statusas: Ar embrionai turi būti saugomi kaip žmogaus gyvybė? Kritikai teigia, kad neribotas embrionų kūrimas, šaldymas ir sunaikinimas prieštarauja pagarbos žmogaus gyvybei principui.
- Lytinių ląstelių donorystė: Ar anoniminė donorystė nepažeidžia vaikų teisės žinoti savo tėvus? Šalininkai teigia, kad donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų onkologiniams pacientams ar poroms, kurių lytinės ląstelės yra nepakankamos arba kelia pavojingų ligų riziką.
- Embrionų skaičius ir šaldymas: Ar reikia riboti sukuriamų embrionų skaičių ir leisti juos šaldyti? Konservatyvesnio reglamentavimo šalininkai pasisako už ribojimą ir draudimą šaldyti embrionus, o liberalesnio - už neribojimą, argumentuodami tuo, kad reikalavimas perkelti visus embrionus į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Įstatymo projekto variantai
Per pastaruosius metus buvo siūlomi įvairūs dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto variantai:
- 2016 m. birželio konservatyvi versija: Ribojamas embrionų skaičius, draudžiamas embrionų šaldymas ir lytinių ląstelių donorystė, negalima išankstinė embriono diagnostika.
- 2016 m. rugsėjo liberali versija: Neribojamas embrionų skaičius, leidžiamas embrionų šaldymas, leidžiama išankstinė embriono diagnostika ir lytinių ląstelių donorystė.
- Pirminis valstiečių pasiūlymas: Ribojamas embrionų skaičius, draudžiama embrionų atranka ir šaldymas, negalima išankstinė embriono diagnostika, leidžiama lytinių ląstelių donorystė, tačiau sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.
- Naujas valstiečių pasiūlymas: Neribojamas embrionų skaičius, leidžiamas embrionų šaldymas, leidžiama išankstinė embriono diagnostika ir lytinių ląstelių donorystė, tačiau sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.
Politikų pozicijos
Dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo nuomonės skiriasi ir tarp politikų:
- 57 politikai, daugiausia iš „valstiečių“, konservatorių, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, pasisako už įstatymo sugriežtinimą.
- Socialdemokratai ir liberalai tvirtai palaiko liberalesnį reglamentavimą.
- Rokas Masiulis, būdamas energetikos ministru, pareiškė atskirąją nuomonę ir pasisakė už konservatyvų variantą - prieš embrionų šaldymą ir už jų skaičiaus ribojimą.
- Konservatorius Andrius Kubilius palaiko liberalesnį variantą.
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja sukuriamų embrionų skaičių, ir žada vetuoti naują įstatymą, jei jis ribos sukuriamų embrionų skaičių.
Situacija užsienyje
Daugumoje Europos Sąjungos šalių leidžiamas embrionų šaldymas ir neribojamas jų skaičius, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės.
Roko Masiulio pozicija
Rokas Masiulis, būdamas energetikos ministru, viešai pareiškė savo atskirąją nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto. Jis pasisakė prieš embrionų šaldymą ir už embrionų skaičiaus ribojimą. Argumentuodamas savo poziciją, R. Masiulis rėmėsi krikščioniškomis vertybėmis ir pabrėžė, kad reikia saugoti gyvybę nuo pat pradėjimo. Jis taip pat siūlė dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti tik susituokusioms poroms, argumentuodamas tuo, kad santuoka yra vienintelė aiškiai reglamentuota šeimyninių santykių forma.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su Roku Petkevičiumi
Kritikų argumentai
R. Masiulio pozicija sulaukė kritikos iš liberalesnio reglamentavimo šalininkų. Jie teigė, kad ribojimai ir draudimai apribos nevaisingų porų galimybes susilaukti vaikų ir prieštaraus žmogaus teisėms. Taip pat buvo argumentuojama, kad mokslas ir technologijos leidžia saugiai atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūras, todėl nereikia baimintis dėl embrionų likimo.
Santuokos instituto svarba
R. Masiulio nuomonei svarbus aspektas yra santuokos instituto pabrėžimas. Jis teigė, kad valstybė turėtų remti ir skatinti santuokas, nes santuokoje gimę ir augę vaikai yra sveikesni, drausmingesni ir geriau pasirodo mokykloje. Be to, santuoka yra aiškiai apibrėžta teisinė ir socialinė institucija, kuri suteikia tam tikras teises ir pareigas, įskaitant ir vaikų turėjimą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
tags: #rokas #masiulis #dirbtinis #apvaisinimas