Apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Ši patirtis gali būti emociškai sunki, todėl svarbu žinoti apie galimus persileidimo požymius, rizikos veiksnius ir ką daryti pajutus nerimą keliančius simptomus.
Kas yra persileidimas?
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo nutrūkimas, įvykęs vėliau, vadinamas priešlaikiniu gimdymu. Persileidimai skirstomi į:
- Ankstyvas persileidimas: įvyksta iki 12 nėštumo savaitės.
- Vėlyvas persileidimas: įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.
Statistika rodo, kad didžioji dalis persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą. Neretai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis.
Nesivystantis nėštumas
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Tokiais atvejais gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas, arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu (gimdos išvalymas).
Kodėl įvyksta persileidimas?
Dažniausiai persileidimas yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Tikslios persileidimo priežastys neretai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:
Taip pat skaitykite: Priešlaikinio gimdymo priežastys ir valdymas
- Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai: chromosomų anomalijos yra viena pagrindinių ankstyvųjų persileidimų priežasčių. Apvaisinimo metu, netaisyklingai susijungus kiaušialąstės ir spermatozoido DNR, įvyksta persileidimas. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Taip pat yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
- Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos.
- Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos: netaisyklinga gimdos padėtis, įvairios sąaugos po uždegimų ar operacijų gali lemti netinkamą gimdos augimą.
Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai:
- Narkotinių medžiagų vartojimas.
- Kai kurių vaistų vartojimas.
- Rūkymas.
- Alkoholio vartojimas.
- Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas.
- Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą. Nėra įrodyta, kad pakėlimas, nugriuvimas, stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą.
- Hormoninis disbalansas motinos organizme.
- Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius - pagrindinis rizikos veiksnys.
- Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.
- Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt. Taip pat dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė.
- Socialiniai-ekonominiai veiksniai (prastos gyvenimo, kenksmingos darbo sąlygos, žalingi įpročiai, nepilnavertė mityba).
Rizikos veiksniai:
- Vyresnis moters amžius (40 ir daugiau metų).
- Rūkymas.
- Alkoholio vartojimas.
- Gausus kofeino vartojimas.
Gresiantis persileidimas: požymiai ir simptomai
Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis.
Gresiančio persileidimo simptomai:
- Tepliojimas, išskyros su krauju.
- Nestiprus kraujavimas.
- Nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai.
- Pilvo skausmai, panašūs į menstruacinius.
Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti. Dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama. Tačiau, jei skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Persileidimo simptomai:
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni.
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas.
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
- Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
Progresuojant persileidimui, kraujavimas stiprėja, o jei vyksta vėlyvas persileidimas, pradeda tekėti vaisiaus vandenys. Persileidimo pabaigoje kraujavimas iš makšties mažėja.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir gydymas
Ką daryti įtariant persileidimą?
Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis ir įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.
Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą. Jei nėštumas yra neaugantis arba įvyksta dalinis persileidimas, vienintelis gydymo metodas - gimdos išvalymas.
Specifinio gydymo persileidimo atveju nėra. Reikalingas tausojantis, gulimas režimas, ypač gresiančio persileidimo metu. Jo atveju gydymas vaistais negalimas.
Nėštumo testas ir persileidimas
Nėštumo testas nustato hormono chorioninio gonadotropino (HCG) kiekį šlapime arba kraujyje. Šis hormonas gaminamas nėštumo metu. Persileidus HCG lygis palaipsniui mažėja. Taigi, nėštumo testas po persileidimo gali rodyti neigiamą rezultatą. Jei moteris įtaria persileidimą, tačiau nėštumo testas vis dar rodo teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija.
Kada vėl galima planuoti nėštumą po persileidimo?
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to, kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Gydytojai rekomenduoja sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.
Taip pat skaitykite: Išgyvenimas po persileidimo
Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Prevencija
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis. Taip pat svarbu vartoti folio rūgštį, vitaminą D ir išsitirti dėl galimų infekcijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar kontraceptinės tabletės turi įtakos ankstyvajam persileidimui? Tai yra niekuo nepagrįstas mitas. Nustojus gerti tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
- Kokia yra statistika: kiek nėštumų baigiasi persileidimu? Viskas priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių, bet vidurkis yra apie 20 proc. - moterims iki 30 metų, apie 25 proc. - 30-40 metų moterims ir apie 50 proc. - moterims virš 40 metų. Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų.
tags: #gresiantis #persileidimas #ir #nestumo #testas