Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais džiaugsmą gali aptemdyti nerimas dėl galimų komplikacijų. Vienas iš dažniausių neraminančių signalų - gresiantis persileidimas. Sužinojus apie nėštumą ir neilgai spėjus juo pasidžiaugti, prasideda kraujavimas, skausmas, būsimos motinystės džiaugsmą keičia nerimas: ar pavyks nėštumą išsaugoti? Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gresiantis persileidimas, kokios jo priežastys ir simptomai, kaip jis diagnozuojamas ir gydomas, bei kokios yra prevencinės priemonės.
Kas yra persileidimas?
Abortas, arba persileidimas, - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Savaiminis persileidimas - tai vaisiaus netektis iki 22-os nėštumo savaitės, vėliau iškilusi rizika nutrūkti nėštumui vadinama gresiančiu priešlaikiu gimdymu. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 nėštumo savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Dėl persileidimo žūsta vaisius, nes jis dar visiškai nesubrendęs ir nepajėgus gyventi ne gimdoje.
Kas yra gresiantis persileidimas?
Gresiantis abortas yra būklė, kai nėštumas yra potencialiai nutraukiamas. Gresiantis persileidimas - tai būklė, kai nėštumas yra potencialiai nutraukiamas. Tai gali pasireikšti įvairiais atvejais, tačiau dažniausiai tai apima nėščiosios organizmo signalus, rodančius, kad nėštumas gali baigtis persileidimu.
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti.
Gresiantis abortas ir moters reprodukcinė sistema
Gresiantis abortas yra medicininė būklė, susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda ir jos struktūromis. Gimda, esanti dubens srityje, yra pagrindinis organas, kuriame vystosi embrionas. Gresiantis abortas gali paveikti gimdos gleivinę, kuri yra atsakinga už embriono implantaciją ir vystymąsi. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Priešlaikinio gimdymo priežastys ir valdymas
Kodėl įvyksta persileidimas?
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Jam įtakos gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Pagrindinės gresiančio aborto priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausios priežastys apima chromosomų anomalijas embrione, hormonų disbalansą, anatominius defektus gimdoje, infekcijas, autoimunines ligas ir kitas sveikatos problemas, kurios gali turėti įtakos nėštumo eigai.
Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti. Persileidimas gali įvykti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai ar dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
Pagrindinės sėkmingo nėštumo kliūtys:
- Gimdos kaklelio nepakankamumas
- Miomos
- Gimdos apsigimimai (dviragė, su pertvara, balno formos gimda)
- Jei moteris po operacijų ar uždegiminių ligų, kai sutrikusi hormonų gamyba
- Lėtinės infekcinės ligos (sifilis, tuberkuliozė)
- Ligos, kai karščiuojama (ūminės infekcinės, gripas, raudonukė)
- Vidaus organų ligos (širdies ir kraujagyslių, inkstų, skydliaukės).
Rizikos veiksniai
Pagrindinis veiksnys - vyresnis moters amžius, tai yra keturiasdešimt ir daugiau. Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, gausesnis kofeino vartojimas. Kad stresas turėtų įtakos, nėra įrodyta. Dažniausiai tai vis dėl to būna nulemta gamtos. Taip, yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
Gresiančio persileidimo simptomai
Pagrindiniai simptomai, rodantys gresiantį abortą, gali būti kraujavimas iš makšties, pilvo skausmai ar spazmai, kurie gali būti lengvi arba stiprūs. Kai kuriais atvejais gali būti pastebimas ir embriono širdies plakimo nebuvimas ultragarsu.
- Kraujingos išskyros arba kraujavimas iš genitalijų.
- Audinių gabalėliai pasišalinantys su krauju.
Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda arba teka vaisiaus vandenys. Kartais moteris nejaučia jokių persileidimo simptomų, o jis įvyksta. Jei persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nieko nejausti.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie gresiantį persileidimą?
Dažnai persileidimai įvyksta tomis dienomis, kai teoriškai turėtų būti mėnesinės - tai pats pavojingiausias laikotarpis. Jei persileidimas itin ankstyvas, moteris gali jo nepajusti, tarkim, nėštumas keturių savaičių ir kraujavimas sutampa su mėnesinėmis. Jei moteris nedarė nėštumo testo ar kraujo tyrimo, kuris labai anksti, dar neatėjus kitoms mėnesinėms gali parodyti nėštumą, ji nesupras, ar tai eilinės mėnesinės, ar persileidimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Gresiančio persileidimo diagnostika
Gresiančio aborto diagnostika apima kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir renka anamnezę, kad nustatytų simptomus ir galimas priežastis. Ultragarsas yra vienas iš pagrindinių diagnostikos įrankių, leidžiantis vizualizuoti embrioną ir patikrinti jo sveikatą, taip pat įvertinti gimdos būklę. Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę.
Gresiančio persileidimo gydymas
Gresiančio aborto gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir nėštumo stadijos. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, kad būtų palaikomas nėštumas, arba vaistus, kurie gali padėti sumažinti kraujavimą ir skausmą. Jei gresiantis abortas yra sunkus, gali prireikti chirurginio įsikišimo, pavyzdžiui, vakuuminės aspiracijos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad moteris gautų emocinę paramą ir konsultacijas, kad galėtų susidoroti su šia sudėtinga situacija.
Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Ką daryti pajutus pirmuosius simptomus?
Pajutus pirmuosius persileidimo požymius, ar įmanoma kaip nors išsaugoti nėštumą? Praktiškai medicina yra bejėgė. Tik reikia paminėti, kad persileidimas persileidimui nelygus. Jei tai yra pirmas ar antras, tai reiškia, kad greičiausiai jis įvyko dėl atsitiktinių priežasčių, ir tikimybė, kad pasikartos, yra maža.
Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.
Ką daryti įtariant persileidimą?
Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.
Gydymas namuose ar ligoninėje
Pačiom nėščiosioms gydytis dėl gręsiančio persileidimo nereikėtų. Prižiūrintis ginekologas sprendžia, kaip gydyti - namuose ar ligoninėje. Nėščiajai galima taikyti apsauginį ar lovos režimą, skirti nėštumą palaikančių vitaminų E ir folinės rūgšties, mineralinių medžiagų, nėščioji turi valgyti visavertį maistą. Moteriai gali būti skiriami gimdos susitraukimus slopinantys magnio preparatai, raminantys vaistai.
Prevencija
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Patarimai nėščiajai:
- Sužinojusios apie nėštumą, pradėkite lankytis pas gydytoją kuo anksčiau, geriausiai 8-12 nėštumo savaitę ir atlikite visus reikiamus tyrimus.
- Sulėtinkite gyvenimo ritmą, venkite streso, nesinervinkite, siekite daugiau malonių įspūdžių.
- Jei kraujuojate, venkite sunkių buities darbų. Nekelkite aukštai rankų: nevalykite langų, nekeiskite užuolaidų, taip pat žemai nesilenkite, nieko sunkiai nekelkite ir neneškite. Paprašykite namiškių. Valgį gaminkite sėdėdama, nes per ilgai stovint gali pradėti susitraukinėti gimda.
- Laikykitės dienos režimo. Nenaktinėkite, o ryte ilgiau pasilepinkite lovoje.
Persileidimo tipai
Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:
- Ankstyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės.
- Vėlyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.
Kiti persileidimo tipai:
- Prasidedantis persileidimas: Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo.
- Progresuojantis persileidimas: Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
- Dalinis persileidimas: Jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
- Visiškas persileidimas: Tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
- Nesivystantis nėštumas: Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu.
Ką daryti patyrus persileidimą?
Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Rekomenduojama sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.
Pastojimas po persileidimo
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Statistika
Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu.
Viskas priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių, bet vidurkis yra apie 20 proc. - moterims iki 30 metų, apie 25 proc. - 30-40 metų moterims ir apie 50 proc. - moterims virš 40 metų. Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų.
tags: #gresiantis #nestumas #ka #reiskia