Įvadas
Gitanas Nausėda - dešimtas Lietuvos prezidentas, perrinktas antrai kadencijai. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti jo gyvenimą: nuo vaikystės iki politinės karjeros, šeimos ir asmeninių pomėgių. Siekiama atskleisti asmenybės paveikslą, kuris padėtų geriau suprasti šalies vadovą.
Vaikystė ir šeima
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Antano ir Onos Stasės Nausėdų šeimoje. Jo tėvas Antanas Nausėda buvo inžinierius, o mama Ona Stasė Nausėdienė - mokytoja. G. Nausėda augo išsilavinusių žmonių šeimoje, kuri jam įskiepijo meilę mokslui ir žinioms. Šeima gyveno pasiturinčiai, o G. Nausėda save apibūdina kaip padykusį vaiką, mėgusį futbolą ir išdaigas.
G. Nausėda turi vyresnę seserį Viliją, kuri taip pat pasirinko ekonomistės kelią. Jo seneliai iš abiejų pusių buvo žemaičiai, o vienas senelis XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo išvykęs į JAV, kur dirbo anglių kasyklose. Grįžęs į Lietuvą, jis už uždirbtus pinigus įsigijo malūną.
A. Nausėda augo Žygaičių parapijos Būdviečių kaime, 14 kilometrų atstumu nuo Tauragės. Pora susilaukė 9 vaikų. Pirmagimis Juozukas mirė nuo smegenų uždegimo dar visai mažas. Mirtis pasiėmė ir dar vieną sūnų - Pranuką. Kai 1944-ųjų rudenį Būdviečiuose kelias savaites užtruko karo veiksmai, tėvai ryžosi pasislėpti miške. Tad užaugo septyni Nausėdų vaikai - 5 broliai ir 2 seserys.
1943 metais, anot A. Nausėdos, prasidėjo lemtingi įvykiai. Vokiečiai pralaimėjo ties Kursku, Stalingradu, prarado daug karių. „Į kariuomenę ėmė net nepilnamečius jaunuolius. Gatvėse mokė žygiuoti, šaudyti ir - į frontą. Dirbti nebuvo kam. O mes gyvenome pasienyje su Vokietija, Rytprūsiais. Aplinkui buvo daug „zydlerių“ - Vokietijos piliečių, savo ūkius turėjusių Lietuvos pusėje.
Taip pat skaitykite: Nausėdos kelias į prezidentūrą
Mokykloje G. Nausėda lankė muzikos mokyklą ir dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Viena labiausiai įspūdį palikusių vaikystės knygų - Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“.
Studijos ir karjeros pradžia
Baigęs Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą, G. Nausėda 1981 m. neišlaikė matematikos egzamino ir neįstojo į universitetą. Metus dirbo valytoju bei kroviku Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982 m. įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą ir 1987 m. baigė ekonomikos studijas. 1987-1989 m. studijavo aspirantūrą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.
1990-1992 m. G. Nausėda buvo DAAD programos dalyvis Manheimo universitete, Vokietijoje. 1993 m. įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993-1994 m. dirbo Finansų rinkos skyriaus viršininku Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje. 1994 m. atliko politologijos praktiką Bundestage, Bonoje, Vokietijoje.
1987-2004 m. su pertraukomis dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1994 m. pradėjo karjerą banke. Iki 1996 m. Lietuvos banke buvo komercinių bankų priežiūros departamento, metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas, o 1996-2000 m. - pinigų politikos departamento direktorius. 1998 m. tapo Lietuvos banko valdybos nariu.
2000 m. G. Nausėda tapo valdybos pirmininko patarėju AB Vilniaus banke. 2008 m. tapo SEB banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu, šiose pareigose išbuvo dešimtmetį. Iš SEB banko pasitraukė 2018 m., kai pasitvirtino gandai apie jo dalyvavimą prezidento rinkimuose.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Politinės gairės ir citatos
G. Nausėda savo politinėje retorikoje išskiria gerovės valstybės idėją, teigia, jog daug dėmesio skiria socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kalba apie būtinybę didinti savivaldų nepriklausomumą nuo centrinės valdžios. Socialinės politikos klausimais G. Nausėda vengia konkrečiai išsakyti savo pažiūras.
Įsimintinos G. Nausėdos citatos:
- „Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? Pabandykite, tikrai vargu, ar pavyks“ (apie Vyriausybės skandalą).
- „Vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių, bebrų atgimimą, savotišką neobebrystės reiškinį“ (apie iniciatyvas dėl „amžinų“ įmonių vadovų).
- „Taip kad neplakime savęs, kad nusprendėme truputį dar lūpas pasidažyti prieš renginį. Tiesiog visi norime, kad Vilniaus viršūnių susitikimas būtų sėkmė“ (apie Vilniaus pasirengimą NATO viršūnių susitikimui).
- „Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakarą prie ežero po atviru dangumi“ (apie vokiečių brigados buvimą Lietuvoje).
Šeima ir asmeninis gyvenimas
G. Nausėda yra vedęs Dianą Nepaitę-Nausėdienę. Jiedu susituokė 1990 m. G. Nausėda su žmona Diana užaugino dvi dukras - Gedailę ir Ugnę.
Vaikystėje G. Nausėda mėgo futbolą, kurį vėliau iškeitė į tinklinį ir krepšinį. Jis domisi šachmatais, mėgsta džiazą ir roką. G. Nausėda kolekcionuoja senas knygas, seniausia jo kolekcijos knyga - 1518 metų pirmoji spausdinta Prūsijos istorija.
Su būsimąja žmona Diana G. Nausėda susipažino pusseserės vestuvėse 1987 m. Pora susituokė 1990 m.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Pomėgiai ir įpročiai
G. Nausėda gali susikalbėti žemaitiškai, nors teigia, kad ne itin gerai. Mėgstamiausi filmai: „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“, „Mančesteris prie jūros“, „Valstybės paslaptis“, „Skrydis virš gegutės lizdo“. Mėgstamiausias serialas - „Biuras“, taip pat jam labai patinka „Folčio viešbutis“.
Mėgstamiausios muzikos grupės: „Queen“, „Asia“, „Aerosmith“, „Emerson, Lake & Palmer“. G. Nausėda mėgsta kolekcionuoti senas, antikvarines knygas, ypač jį domina XVI-XIX a. knygos, susijusios su Lietuvos istorija. G. Nausėdos mėgstamiausia citata - „Nelipk per kitų galvas, lipk per savo“. Atostogauti G. Nausėda teigia mėgstantis bet kur, nes jam keliauti patinka, bet labiausiai patinka egzotiškos šalys. G. Nausėdos svajonių kraštas - Argentinos Patagonija.
Kelias į prezidentus
G. Nausėda save apibūdina kaip „nereguliariai praktikuojantį kataliką“. Jo politinės pažiūros - centro dešinės. G. Nausėda teigia, kad jam svarbiausia - ištikimybė, drąsa pripažinti suklydus, o geriausia draugė - žmona Diana.
Oficialioje biografijoje rašoma, kad prezidento filosofija skamba taip: „nelipk per kitų galvas, lipk per savąją“. Jis moka anglų, rusų, vokiečių kalbas. Brangiausia vertybė jam yra laisvė. Biografijoje atskleidžiama, kad prezidentas nemėgsta veidmainystės, o žavisi besąlygiška meile Tėvynei.