Psichologiniai sunkumai nėštumo metu: iššūkiai ir pagalba

Motinystė - tai reikšminga patirtis moters gyvenime, kurios metu moteris praplečia ir pagilina savo identiteto jausmą. Šiuo laikotarpiu moterys patiria didelį asmeninį augimą dėl nėštumo, integruoja savo naujas vertybes kaip būsimos motinos ir suteikia joms prasmę. Vis dėlto, nėštumas - tai ne tik džiugus laukimas, bet ir laikotarpis, kai moteris gali susidurti su įvairiais psichologiniais sunkumais. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius psichologinius iššūkius nėštumo metu, jų priežastis, pasekmes ir galimus pagalbos būdus.

Nėštumas kaip pažeidžiamas laikotarpis

Besilaukiančios moterys yra laikomos itin pažeidžiama grupe, kurioje dažnai patiriami psichologiniai sunkumai, galintys turėti įtakos pačios moters sveikatai, besivystančio kūdikio gimimo svoriui, priešlaikiniam gimdymui, paties gimdymo trukmei ir kt. Palaikomi artimi santykiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui ir gali padėti jam stiprinti savęs vertinimą, bendrą asmens gyvenimo kokybę. Tokie santykiai gali padėti susidoroti su emociniu distresu, sumažinti depresinių simptomų raišką, gerinti asmens savęs suvokimą bei asmens fizinę sveikatą. Kaip ir visiems žmonėms, besilaukiančioms moterims tarpasmeniniai santykiai yra labai svarbūs. Siekiant pagerinti ar stiprinti besilaukiančios moters psichologinę savijautą, vienas svarbiausių aspektų yra palaikomi geri santykiai su artimaisiais. Artimųjų suteikiama reikalinga informacija tais atvejais, kai moteris jaučia stresą, yra svarbi moters žinioms plėsti bei susipažinti su galimais ir vykstančiais pokyčiais. Rodomas rūpestis, empatija, meilė, pasitikėjimas bei pagalba, suteikiamos reikalingos paslaugos ar finansinė parama besilaukiančiai moteriai gali užtikrinti saugumo, artimumo jausmą, mažinti patiriamą nerimą, stresą, sumažinti depresijos vystymosi riziką bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Visgi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad besilaukiančiai moteriai svarbiausi su artimiausiais žmonėmis - romantiniu partneriu, draugais, šeima, ypač su savo pačios mama.

Emocinis ryšys su mama

Besilaukiančios moters emocinis ryšys su jos pačios mama formuojasi dar prenataliniu laikotarpiu. Šis ryšys dar labiau sustiprėja jai gimus ir yra palaikomas bei stiprinamas visą gyvenimą. Emocinis ryšys tarp motinos ir kūdikio turi įtakos būsimiems vaiko santykiams, o taip pat skatina geresnį suvokimą apie save ir kitus. Būtent stiprus emocinis ryšys ugdo būtinybę savo gyvenimą sieti su kitais svarbiais asmenimis. Iš visų santykių, būtent motinos ir dukros santykiai nuo pat vaikystės pasižymi labai stipria tarpusavio priklausomybe ir emociniu ryšiu. Tai turi lemiamą vaidmenį dukters gyvenime, daro įtaką jos socialinei, psichologinei gerovei, savigarbai. Mama yra asmuo, labai svarbus vystantis dukros savęs vertinimui. Jei mama palaiko ir domisi dukra, jos idėjomis, tai gerina mergaitės psichologinę gerovę. Kita vertus, jeigu sukurtas motinos-dukros ryšys vaikystėje nebuvo saugus, tai gali lemti psichologinių problemų atsiradimą, asmenybės bei tarpasmeninių santykių problemas, ypač - suaugusiojo amžiuje. Vaikai, kurie patiria mamos palaikymą, bendradarbiavimą, vėliau kurdami savo artimus santykius jaučia mažiau nerimo, atsiribojimo. Palaikomi geri santykiai nėštumo metu siejami su moters psichologine gerove, savęs vertinimu, pasitikėjimu savimi ir yra kritiškai svarbūs.

Dažniausiai pasitaikantys psichologiniai sunkumai nėštumo metu

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.

• Nerimas ir baimė: Nėštumo metu moteris gali jausti nerimą dėl įvairių priežasčių - dėl kūdikio sveikatos, gimdymo, būsimų finansinių išlaidų, pasikeitusio gyvenimo būdo ir kt.
• Nuotaikų kaita: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali sukelti nuotaikų kaitą, irzlumą, verksmingumą.
• Depresija: Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų.
• Pogimdyminė depresija: Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.
• Pogimdyminė psichozė: Tai sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą.
• Potrauminio streso sutrikimas: Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.

Veiksniai, įtakojantys psichologinę savijautą nėštumo metu

Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:

Taip pat skaitykite: Vaikų psichologijos svarba

• Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Kultūriniai veiksniai: Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų.

Melancholija po gimdymo

Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų:

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Depresija po gimdymo

Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Taip pat skaitykite: Kaip psichologiniai žaidimai formuoja vaikus

Pogimdyminės psichozės simptomai

Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Psichozės simptomai:

• haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
• kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
• maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
• prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
• kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
• įtarinėjimas ar baimės jausmas;
• nerimas;
• jautimasis labai sutrikusiu;
• elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.

Kaip sau padėti?

Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

• Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Kvėpavimas: Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
• Mityba: Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Adekvatūs lūkesčiai: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Kitų pagalba: Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.

Pagalbos galimybės:

• Visuomenės sveikatos biurai: psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai: kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija: emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras: kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“: kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“: informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Specialistų dėmesys psichikos sveikatai

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, norime paraginti visus sveikatos priežiūros specialistus skirti papildomą dėmesį psichologinei besilaukiančiųjų ir pagimdžiusių moterų sveikatai, ypač, pasiteirauti apie jau patirtus psichologinius sunkumus. Didžioji dalis (79 %) moterų iš tų, kurioms, mūsų apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD ar PTSS po gimdymo, niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės; 66 % tokių moterų - niekada nėra lankiusios pas psichologą. Tačiau 46 % moterų iš tų, kurioms, mūsų apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD ar PTSS pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs. Gali būti, kad dalis moterų savo patiriamus sunkumus sumažina ar sumenkina, besilaikydamos pozicijos, kad „dar nėra taip blogai“, dėl vis dar gajos psichikos sveikatos stigmos. Tačiau net ir iš tų moterų, kurios pačios nurodė, kad susidūrė su ryškiais psichologiniais sunkumais nėštumo metu ar po gimdymo, vos 38 % kreipėsi pagalbos į sveikatos specialistus (šeimos gydytoją, psichologą/psichoterapeutą ar psichiatrą). Gali būti, kad dalis moterų jau svarsto apie galimą specialistų pagalbą ir jos kreipsis artimiausioje ateityje. Tačiau taip pat tikėtina, jog tam tikra dalis moterų kreiptis į specialistus vengia dėl įvairių priežasčių. Naujagimių mamos gali nerimauti, kad kreipusis pagalbos bus atskirtos nuo savo kūdikių arba kad paskirtas medikamentinis gydymas bus nesuderinamas su žindymu. Taip pat gali būti, kad kai kurios moterys net ir norėdamos kreiptis pagalbos susiduria su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip galimybių lankytis konsultacijose (ypač su vaiku, sunku ieškoti kam jį palikti) trūkumas, finansiniai sunkumai ir pan.

Taip pat skaitykite: Teismo psichologija

tags: #psichologiniai #sunkumai #nestumo