Teisės psichologija - jauna, bet sparčiai auganti sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį teisingumo sistemoje, ypač kai reikia dirbti su vaikais. Šiame straipsnyje aptariama, kokie klausimai dažniausiai kyla teismo psichologams dirbant su vaikais, kokie iššūkiai kyla ir kaip užtikrinama vaiko teisių apsauga.
Teisės psichologija: klinikinės psichologijos ir teisės sankirta
Aistės Bakaitytės teigimu, teisės psichologai populiariojoje kultūroje dažnai įsivaizduojami kaip nusikaltėlių psichologinius profilius sudarantys specialistai, tačiau jų veikla apima daug platesnį spektrą. Teisės psichologija yra klinikinės psichologijos ir teisės ekspertizės sankirta, apimanti tyrimus ir šių disciplinų taikymą įvairiose probleminėse situacijose, pradedant aukos teisėmis ir baigiant šeimos sunkumais.
Teisės psichologija kaip atskira sritis buvo pripažinta tik 1981 m., kai tapo Amerikos psichologų asociacijos padaliniu. Nuo to laiko ši sritis išsiplėtė ir apima tiek klinikinius, tiek teisinės sistemos darbuotojus, kurie siekia geriau suprasti psichologijos ir įstatymų sąsajas.
Teisės psichologo atsakomybės yra labai įvairios, tačiau dažniausiai jos susijusios su baudžiamojo teisingumo sistema. Teismo sistemoje teisės psichologas atlieka svarbų vaidmenį nustatant atsakovo psichinio funkcionavimo aspektus. Teisės psichologai gali būti kviečiami ieškovų arba gynybos atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali būti įvairūs - nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo. Be to, teisės psichologai dažnai dirba su nusikaltimų aukomis, jas įvertindami ir teikdami terapinę pagalbą.
Klausimų formulavimo svarba
Simonas Audickas atkreipia dėmesį, kad teisiniame procese pasikliaujama advokatų pagalba, tačiau daugelis jų netinkamai formuluoja klausimus psichologijos/psichiatrijos specialistams, dalyvaujantiems byloje. Teismo psichologijos specialistams dažniausiai užduodami standartizuoti klausimai, kurie yra nukreipti pakaltinamumui išsiaiškinti ir atsakyti į klausimą, ar asmuo buvo gebus suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę. Todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės tinkamai suformuluoti klausimus ir išsiaiškinti asmenybės specifiškumą, galintį turėti įtakos bylos eigai.
Taip pat skaitykite: Vaikų pasaulio suvokimas
Vaikų apklausos teisme: jautrumas ir specialūs reikalavimai
Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų, todėl jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti mažuosius ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje.
Vaiko globa: tėvų rūpestis ir teismo sprendimai
Simonas Audickas pažymi, kad tėvai, kurie ruošiasi skirtis arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendrą abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, jis įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką.
Piešimas kaip vaiko vidinio pasaulio atspindys
Katažyna Kviatkovska teigia, kad piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus.
Nepilnamečių apklausų kokybė: kognityviniai gebėjimai ir komunikacija
MRU atstovas teigia, kad analizuojant nepilnamečių vaikų apklausas - skaitant stenogramas - mokslininkai pastebi, jog didžioji dalis formalizuojamų klausimų yra uždari, nukreipiantys, šališki ir/arba atsakymą menantys. Dėl to A. Mykolo Riomerio universitete daktaro laipsnio siekiantis teisės psichologas neseniai savo monografijoje apibendrino pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką nepilnamečių apklausų kokybei. Kaip svarbiausius jis pažymi nepilnamečio kognityvinius gebėjimus, apklausos atlikėjo komunikaciją, pat interviu metu naudojamos kalbos įvertinimą bei kontakto užmezgimą. Vis dėlto, specialistų, kurie nuodugniai geba pritaikyti savo įgūdžius ir atliepti visus veiksnius, pasak A. Segal, yra ne tiek, kiek norėtųsi. Jo žiniomis, Lietuvoje teismų psichologams yra skirta 15 etatų, be to, yra papildomas sąrašas specialistų, iš kurio, esant poreikiui, jie kviečiami atlikti nepilnamečių apklausas. Nuo 2018 metų teisiškai įsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra būtinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas.
Mokslininkai mano, kad netrukdant vaikui pasakoti, šis gali pasakyti daug tiesą atspindinčios informacijos, tačiau, į pasakojimą įsiterpus suaugusiam su savo klausimais, naratyvas dažnai pasikeičia. Būtent dėl to, A. Segal teigia, kad turime ploną ribą ir ją peržengus apklausai ne tik, kad nepadėsim, bet dar ir pakenksime kalbinamam vaikui. Pateikdamas pavyzdį iš asmeninės praktikos, jis teigia, kad specializuojasi vaikų, galimai patyrusių seksualinį smurtą apklausuose. Tokio tipo atvejai yra sudėtingi tuo, kad dažniausiai vaikų apklausa yra vienintelis informacijos šaltinis. Kai mažamečiams vaikams tenka kelis kartus kalbėtis ta pačia tema, jie gali keisti savo parodymus, nes suvokia, kad pirmą kartą jų pasisakymai neįtiko apklausėjui, tad reikia pasakyti kitaip. Tad tokio tipo apklausoms taikoma vienos apklausos taisyklė, t.y. pageidautina, kad vaikas būtų apklausiamas iš vieno karto, o pati apklausa atvirais klausimais turėtų padėti vaikui atskleisti naratyvą, užuot naviguojant uždarais ar nukreipiančiais klausimais ką pasakoti.
Taip pat skaitykite: Ar gimimo diena priklauso nuo savaitės dienos?
A. Segal pabrėžia, kad kur kas prasčiau, kai nukentėjęs nepilnametis yra priverstas tą pačią istoriją pasakoti dar daugiau kartų. Juk kalbėti, ypač su nepažįstamais, svetimais žmonėmis apie trauminę patirtį savaime įvyksta pakartotina traumatizacija. MRU atstovas pasakoja, jog visi didieji šalies miestai turi specialius apklausos kambarius, kuriuose nepilnamečiai kalbasi su specialistu. Idealiu atveju pokalbyje dalyvauja tik specialistas. Stengiamasi vengti akistatų su smurtautoju ar kitomis šalimis, šiuo metu jose nerekomenduojama dalyvauti nei tėvams ar globėjams, nei kitiems, glaudžiai susijusiems asmenims, pavyzdžiui, mokytojams. Traktuojama, jog papildomi asmenys gali trikdyti naratyvo detales, jas iškreipti. Specialistas turi ausinę, per kurią stebintys teisėsaugos pareigūnai gali užduoti klausimus, tačiau apklausa neturi virsti tardymu ir kontrolė privalo išlikti specialisto rankose.
Emocijų reguliavimas ir saugus eismas: vaikų saugumo užtikrinimas
Vaikų elgesį kelyje lemia ne tik žinių trūkumas, bet ir psichologiniai veiksniai. Pagrindinės priežastys yra ne iki galo susiformavęs emocinis savireguliacijos gebėjimas, temperamento ypatumai ir nepakankamas gebėjimas realiai įvertinti galimas pasekmes.
Psichologė Silvestra Markuckienė teigia, kad viena pagrindinių priežasčių yra nepakankamai išvystyti emocinės savireguliacijos gebėjimai. Nors vaikai puikiai žino saugaus eismo taisykles, stiprios emocijos - ar tai būtų džiaugsmas, ar nerimas - gali akimirksniu užgožti gebėjimą jas pritaikyti. Psichologė atkreipia dėmesį, kad emocijų reguliacijos tyrimai dažnai rodo, jog savikontrolė - vaiko gebėjimas valdyti savo elgesį impulsyviose situacijose - dar nėra visiškai susiformavusi. S. Markuckienė pabrėžia, kad vaiko gebėjimas laikytis taisyklių glaudžiai susijęs ir su temperamentu. Fiziškai aktyvesniems vaikams ar tiems, kurie lengvai atitraukia dėmesį, gali būti sudėtingiau išlaikyti koncentraciją ir elgtis prognozuojamai.
Psichologė S. Markuckienė priduria, kad šis atsargumo trūkumas susijęs su dar nesusiformavusiu gebėjimu realiai įvertinti pasekmes. Dažnai vaikai vadovaujasi principu „man nieko blogo nenutiks“. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad rizikos vertinimo gebėjimas visiškai susiformuoja tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Todėl net paaugliai bravūrišką elgesį ne visada sieja su galimybe susižeisti ar sužaloti kitus. Kalbant su vaikais apie eismo saugumą ir galimas rizikas, nepakanka vien priminti taisykles. Psichologė pabrėžia, kad itin svarbu paaiškinti, kodėl tos taisyklės egzistuoja ir kokios yra jų laikymosi naudos.
Tėvai gali padėti vaikams ugdyti emocinę savireguliaciją per pavyzdį, kalbėjimąsi apie emocijas ir jų įtaką elgesiui kelyje. Svarbu užtikrinti pakankamą vaiko miego kiekį ir poilsį, nes nuovargis stipriai mažina gebėjimą reguliuoti emocijas. Taip, vaiko temperamentas turi didelės įtakos. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvesniems vaikams arba tiems, kurių dėmesį lengvai patraukia aplinkos pokyčiai, gali būti sunkiau laikytis taisyklių, o jų elgesys gali būti impulsyvesnis ir nenuspėjamas. Tėvai ir pedagogai turėtų nuosekliai ir kantriai mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių, aptarti galimas pasekmes ir rodyti gerą pavyzdį patys.
Taip pat skaitykite: Sprendimai tėvų ir vaikų bendravimo problemoms
Tėvų ir auklėtojų ugdymo programos: konstruktyvus bendravimas su vaikais
Tarptautinė tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa siekia mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais, kurti pagarbius tarpusavio santykius. Drauge analizuojama santykiuose su vaikais kylančius iššūkius, aptariama perskaitytą medžiagą, grupės aplinkoje praktiškai išbandoma aprašytus metodus. Mokymosi metodai apima trumpas teorines žinias ir aktyvaus mokymo būdus, tokius kaip psichologiniai pratimai, įvairių bendravimo su vaiku situacijų imitavimas, jų aptarimai, diskusijos. Programos taip pat skirtos spręsti vaikų mokymosi sunkumus, mokyklos nelankymą, bendravimo su bendraamžiais problemas ir kitas su mokykliniu gyvenimu susijusias problemas.
Teismo psichologų vaidmuo ir indėlis į teismo procesą
Šiandien Lietuvos teismuose dirbantys teismo psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant teisingumą ir vaiko teisių apsaugą. Ši profesija, nors ir palyginti jauna Lietuvoje, per dešimtmetį įrodė savo reikalingumą ir efektyvumą.
Vienas pagrindinių teismo psichologo uždavinių - kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu. Teismo psichologas pirmasis susitinka su vaiku, užmezga ryšį su juo ir paruošia apklausai. Dalyvaudamas apklausoje, psichologas padeda teismui gauti kuo objektyvesnę informaciją.
Teisėjas D. Dauginis pabrėžia, kad teismo psichologas ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduoda teisėjo nurodomus klausimus, bet ir geba atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą). Anot V. Lisienės, psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje.
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis ir palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisėjas D. Dauginis teigia, kad per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą. Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų.
Iššūkiai teismo psichologo darbe
Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su situacija, kai vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai, vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą tenka nutraukti. Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų.
Teismo pirmininko pavaduotojas D. teigia, kad vienas pagrindinių ir svarbiausių iššūkių - kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti ir tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje. V. Lisienė sako, kad labai svarbu prieš apklausą trims žmonėms susitikti ir pasitarti, kokia bus apklausos strategija. Anot jos, svarbus susiklausimas, girdėjimas ir pajautimas. Anot teisėjo D. Dauginio, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kartais tekdavo konsultuotis su teismo psichologu siekiant išsiaiškinti, kokią apklausos taktiką būtų galima naudoti konkrečiu atveju, kiek ilgiausiai gali tęstis vaiko apklausa, jei tokių duomenų byloje nėra pakankamai.
Teismo psichologai civilinėse bylose
Teismo psichologė V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės. Civiliniame procese, kaip ir ikiteisminiame, teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku. Daugėja bylų, kur didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas, tampa vaikai. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas, kaip specialistas, yra kviečiamas liudyti teisme. Kalbant apie vaiko interesus, psichologas padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie ką yra šalių interesai, kaip jaučiasi vaikas. Teisėjai vis labiau pasitiki psichologu.
Teismo psichologų trūkumas ir finansavimo svarba
Nuo 2018 m. interviu Eltai teisėjas M. Povilanskas tikino, kad į teismus pritraukti kompetentingus psichologus sunku ir dėl to, kad tokie specialistai dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje, kuriame jiems siūlomas didesnis atlyginimas nei teismuose. 2018 m. akivaizdu, jei valstybė skirtų dosnesnį finansavimą teismams, tų psichologų būtų daugiau. Kai apklausinėjame mažametį vaiką, tarkime 5-6 metų vaiką, tai reikalingas ne tik apklausos atlikimo momentas, bet reikia ir papildomai ruoštis tai apklausai, tai yra psichologas turi susipažinti su vaiko socialine aplink… Kaip teigia kalbintas MRU atstovas, analizuojant nepilnamečių vaikų apklausas - skaitant stenogramas - mokslininkai pastebi, jog didžioji dalis formalizuojamų klausimų yra uždari, nukreipiantys, šališki ir/arba atsakymą menantys. Dėl to, anot A. Mykolo Riomerio universitete daktaro laipsnio siekiantis teisės psichologas, neseniai savo monografijoje apibendrino pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką nepilnamečių apklausų kokybei. Kaip svarbiausius jis pažymi nepilnamečio kognityvinius gebėjimus, apklausos atlikėjo komunikaciją, pat interviu metu naudojamos kalbos įvertinimą bei kontakto užmezgimą. Vis dėlto, specialistų, kurie nuodugniai geba pritaikyti savo įgūdžius ir atliepti visus veiksnius, pasak A. Segal yra ne tiek, kiek norėtųsi. Jo žiniomis, Lietuvoje teismų psichologams yra skirta 15 etatų, be to, yra papildomas sąrašas specialistų, iš kurio, esant poreikiui, jie kviečiami atlikti nepilnamečių apklausas. „Kiek teko domėtis, specialistų prieaugis atsirado neseniai, mat dar prieš keletą metų visoje šalyje jų buvo vos penki. Nuo 2018 metų teisiškai įsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra būtinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas. Toks sprendimas atnešė pokyčių sistemoje“, - pasakoja A.
Mokslininkai mano, kad netrukdant vaikui pasakoti, šis gali pasakyti daug tiesą atspindinčios informacijos, tačiau, į pasakojimą įsiterpus suaugusiam su savo klausimais, naratyvas dažnai pasikeičia. Būtent dėl to, A. „Turime ploną ribą ir ją peržengus apklausai ne tik, kad nepadėsim, bet dar ir pakenksime kalbinamam vaikui. Pateiksiu pavyzdį iš asmeninės praktikos - specializuojuosi vaikų, galimai patyrusių seksualinį smurtą apklausuose. Tokio tipo atvejai yra sudėtingi tuo, kad dažniausiai vaikų apklausa yra vienintelis informacijos šaltinis. Kai mažamečiams vaikams tenka kelis kartus kalbėtis ta pačia tema, jie gali keisti savo parodymus, nes suvokia, kad pirmą kartą jų pasisakymai neįtiko apklausėjui, tad reikia pasakyti kitaip. Tad tokio tipo apklausoms taikoma vienos apklausos taisyklė, t.y. pageidautina, kad vaikas būtų apklausiamas iš vieno karto, o pati apklausa atvirais klausimais turėtų padėti vaikui atskleisti naratyvą, užuot naviguojant uždarais ar nukreipiančiais klausimais ką pasakoti“, - teigia A. „Toks scenarijus yra dar ne tiek blogas, kur kas prasčiau, kai nukentėjęs nepilnametis yra priverstas tą pačią istoriją pasakoti dar daugiau kartų. Juk kalbėti, ypač su nepažįstamais, svetimais žmonėmis apie trauminę patirtį savaime įvyksta pakartotina traumatizacija. Pasaulinė rekomendacija ir mokslininkai seniai kalba apie tai, jog grandinę derėtų trumpinti iki minimumo, tačiau viskas priklauso nuo kiekvienos šalies teisinės sistemos“, - pabrėžia A. MRU atstovas pasakoja, jog visi didieji šalies miestai turi specialius apklausos kambarius, kuriuose nepilnamečiai kalbasi su specialistu. „Idealiu atveju pokalbyje dalyvauja tik specialistas. Stengiamasi vengti akistatų su smurtautoju ar kitomis šalimis, šiuo metu jose nerekomenduojama dalyvauti nei tėvams ar globėjams, nei kitiems, glaudžiai susijusiems asmenims, pavyzdžiui, mokytojams. Traktuojama, jog papildomi asmenys gali trikdyti naratyvo detales, jas iškreipti. Specialistas turi ausinę, per kurią stebintys teisėsaugos pareigūnai gali užduoti klausimus, tačiau apklausa neturi virsti tardymu ir kontrolė privalo išlikti specialisto rankose“, - įsitikinęs būsimasis mokslų daktaras A.
tags: #dazniausiai #uzduodami #psichologiniai #lausimai #vaikams #teisme