Šiais laikais vaikai gimsta į pasaulį, kuriame dominuoja technologijos. Beveik kiekvienas žmogus turi išmanųjį telefoną - įrenginį, apie kurį prieš kelis dešimtmečius galėjome tik pasvajoti. Tačiau kaip vaikai prisitaiko ir klesti tokiame pasaulyje? Šiame straipsnyje apžvelgsime tyrimus, atskleidžiančius, ką vaikai galvoja, kaip jie suvokia pasaulį ir kokie iššūkiai bei galimybės jų laukia šiandieninėje visuomenėje.
Auganti Technologijų Įtaka
Vaikams augant technologijų apsuptyje, svarbu suprasti, kaip ekranai veikia jų raidą. Remiantis 117 tyrimų, kuriuose dalyvavo jaunesni nei 10,5 metų vaikai, metaanalize, kuo daugiau laiko vaikai praleidžia prie ekrano, tuo didesnė tikimybė, kad jų veiksmai ir jausmai neatitinka jų vystymosi etapo lūkesčių. Šios socialinės ir emocinės problemos gali apimti nerimą, depresiją, hiperaktyvumą ir agresiją.
Tyrimai rodo, kad problemos kyla, kai vaikai iki 2 metų praleidžia bet kokį laiką prie ekrano (išskyrus vaizdo pokalbius), kai 2-5 metų vaikai praleidžia prie ekrano daugiau nei valandą per dieną, o vyresni vaikai - daugiau nei 2 valandas per dieną. Ypač didelė rizika nustatyta vaikams, kurie daug laiko praleidžia žaisdami žaidimus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnas ekrano naudojimas ne visada yra problemų priežastis; kartais tai yra simptomas. Vaikai, kurie jau patiria emocinių sunkumų, renkasi ekranus, ypač vaizdo žaidimus, kaip būdą susidoroti su problemomis ar nuo jų pabėgti. Nors tai gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, laikui bėgant tai gali įtraukti juos į ciklą, kuris sustiprina emocinius sunkumus.
Vaikų Saugumas Elektroninėje Erdvėje
Deja, ne viskas internete yra saugu vaikams. Vilniaus apskrityje 2021 m. buvo pradėti net 43 ikiteisminiai tyrimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Pagrindinės priežastys, dėl kurių tai buvo daroma, yra „like“ skaičiaus didinimas ir paskyros reitingų pagerinimas. Vaikai dažnai nesuvokia, kad tokie veiksmai yra draudžiami.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Toks elgesys gali turėti traumuojančių pasekmių visą likusį vaiko ir jo šeimos gyvenimą. Todėl tėvai turėtų aktyviai domėtis, ką jų vaikas veikia elektroninėje erdvėje, visada surasti laiko pasikalbėti su vaiku, pasidomėti vaiko interesais ir būti savo vaikui tikrais draugais.
Štai keletas patarimų tėvams, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje:
- Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima skelbti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Paaiškinkite vaikui, kokią informaciją apie save rizikinga atskleisti viešoje erdvėje.
- Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamaisiais galimą riziką.
- Domėkitės ir apsilankykite interneto erdvėse, kur dažniausiai lankosi vaikai ir paaugliai, t. y. kokie socialiniai tinklai yra populiarūs, kodėl jie yra įdomūs vaikams, kuo vaikai dalijasi ir ką veikia virtualioje erdvėje.
- Patikrinkite, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje. Kartais užtenka suvesti vaiko vardą, pavardę į naršyklę ir pasižiūrėti, kokių duomenų rasite: kaip vaikas save pateikia internete, kur lankosi, kokius komentarus rašo ir kt.
- Įdiekite į savo namų kompiuterį, kuriuo leidžiate naudotis vaikui, filtravimo ir stebėjimo programas.
Kūrybiškumo Svarba
Vaikai gimsta kūrybiški, tačiau tikrai ne kiekvienas suaugęs gali pasigirti kūrybiškumu. Kur pradingsta ši, vis labiau vertinama, savybė? Ir kaip jos nepradanginti, kaip paskatinti vaikų kūrybiškumą, kad jis išliktų ir jiems suaugus?
Norėdami paskatinti vaikų kūrybiškumą, suaugusieji turėtų sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi laisvai reikštis, eksperimentuoti ir klysti. Svarbu suteikti vaikams galimybę žaisti, tyrinėti ir kurti be baimės būti teisiamiems ar kritikuojamiems. Taip pat svarbu skatinti vaikų smalsumą ir domėjimąsi įvairiomis sritimis.
Geras Ryšys su Vaikais
Vaikai kartais galvoja, kad mamos moka skaityti mintis. Nors tai ir nėra tiesa, bet tas jausmas, kai kažkas taip gerai tave supranta, kad net nepasakius žino, ko nori, kaip jautiesi, ką mąstai, yra pats tikriausias gero ryšio ženklas. Geras ryšys yra kaip oras vaikams, be jo jie gali ir neišgyventi.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Pradžiuginti vaiką yra labai paprasta. Kūdikiui pakanka mūsų šypsenos, didesnį vaiką prajuokina pakutenimas, jau kalbantį nuramina išklausymas, visus paguodžia artimo žmogaus apsikabinimas - tiek nedaug reikia, kad nušvistų vaiko akys. Bet kartais atsitinka taip, kad tuomet, kai vaikui labiausiai reikia mūsų, mes nuo jo imam ir nusigręžiam. Atsigręžkime. Nes jiems tuomet labiausiai mūsų reikia.
Žaidimo Svarba
Vis daugiau pedagogų, vaikų darželių auklėtojų, tėvų kalba apie tai, kad vaikai šiais laikais nebežaidžia. Ar taip gali būti, juk žaidimas - įprasta vaiko veikla, kas turėtų atsitikti, kad vaikai nustotų žaisti? Pasirodo, suaugusiųjų perdėta kontrolė, šiuolaikinės technologijos televizorių, kompiuterių bei telefonų ar planšečių pavidalu, didelis noras kuo geriau išlavinti vaikus, beveik pražudė laisvą nevadovaujamą vaidmeninį žaidimą, kuris yra tikrasis vaikų žaidimas, nešantis didžiąją naudą vaikams.
Laisvas, vaidmeninis, nevadovaujamas žaidimas - tai pats geriausias vaikų lavinimas iki pat mokyklos. Tačiau šiais paradoksų laikais suaugusiems tenka pasistengti, kad vaikai žaistų.
Pagarba Vaikams
Vaikai turi gerbti savo tėvus. Tėvai turi gerbti savo vaikus. Pagarba tai nėra paklusnumas, atstumo laikymasis ar baimė. Pagarba - tai kito priėmimas, pripažinimas kad kito asmens poreikiai, mintys ir jausmai yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų, tai lygiavertus santykis su kitu, neiškeliant savo ar kito poreikių, minčių, nes kitas yra mažesnis, mažiau žino ar neturi tiek drąsos.
Kurdami santykį paremta pagarba, pripažinimu, mes įduodam jiems pozityvumo gyvenimui, priėmimo, kad jie yra vertingi, svarbūs, reikalingi, kad jų gyvenimas svarbus ir prasmingas, kad šis pasaulis yra gera vieta gyventi. Ar ne tokio supratimo siekiame savo vaikams?
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Vaikų Poreikių Supratimas
Turbūt kiekvienam yra taip buvę. Kartais nejučia užplūsta toks didžiulis didžiulis noras. Atrodo - pasaulis sugrius, jei šis noras nebus išpildytas. Ir kuo mažesni vaikai, tuo tokių staigių ir svarbių norų yra daugiau. O ką mes, suaugę darom su vaikų norais? O ką, jei už to noro slypi kažkas super svarbaus, ko mes paprasta akim neįžiūrim? Gal tai siekis pasitikrinti, kad esu vis dar mylimas, vis dar galiu?
Poreikiai ir norai veda mus į priekį, todėl išsiaiškinus, kas svarbu vaikui, galim suprasti ir vaiko elgesį. Ir net jei tai netinkamas elgesys, galim sureaguoti tinkamai - patenkinti poreikį, o ne bartis, taip atidedant poreikio patenkinimą ir greičiausiai sulaukiant pakartotino netinkamo elgesio.
Auklėjimo Stiliai
Dirbdami praktikoje su šeimomis, auginančiomis vaikus, susiduriame su keliais auklėjimo kraštutinumais. Vieni tėvai auklėdami savo atžalas ypač akcentuoja taisykles, drausmę ir griežtumą, šiltų jausmų ir gero tarpusavio santykio puoselėjimui nepalikdami vietos. Kiti gimdytojai savo atžaloms kelia žymiai mažesnius reikalavimus ir suteikia vaikui ypač plačią veiksmų laisvę nelabai nubrėždami jos ribų. Dar egzistuoja tėvų grupė, kurie stengiasi patys kuo daugiau už savo vaikus padaryti.
Kartais tėvai galvoja, kad vaikui užtenka gero materialaus gerbūvio ir jis bus laimingas. Deja, kad vaikas augtų pilnavertis, pirmiausia jam reikia besąlyginės meilės ir priėmimo. Tai yra, besąlyginio jo esybės priėmimo - tokio, koks jis yra, o ne to, ko tėvai iš jo tikisi.
Svarbu užtikrinti saugų vaiko prisirišimą nors prie vieno šeimos nario. Jei galvojate, kad jis tai tiesiog turėtų žinoti, tai netiesa. Vaikui, paaugliui, jaunuoliui reikia konkrečių jūsų veiksmų, kad žinotų, kad yra svarbus ir jūsų mylimas.
Meilės Talpyklos Pildymas
Tėvai pirmiausia turėtų rasti būdų pripildyti savo vaikų meilės talpyklą. Tai lyg pripildyti mašinos baką kuru, kuo jis pilnesnis - tuo mašina greitesnė ir nekils bėdų, kad ji vidurkely sustos. Kuo vaiko vidinė meilės talpykla pilnesnė, tuo vaikas lengviau mokosi naujų dalykų, yra drąsesnis, labiau pasitikintis savimi, laimingesnis ir t. t.
Mūsų vaikams labai reikia ne tik daug meilės, bet ir aiškios struktūros. Disciplina (nustatytos tvarkos laikymasis) yra labai svarbus veiksnys vaikų saugumui. Kai vaikas žino, kas yra tinkama, o kas ne, jis jaučiasi saugesnis ir daug labiau bus linkęs tinkamai elgtis. Dėl šios priežasties tėvai ir globėjai turėtų apsispręsti, kokios yra pagrindinės namų taisyklės (dėl valgio, higienos, tvarkos, laisvalaikio ir kt.), jas namie diegti ir nepamiršti patys nuosekliai jų laikytis. Suprantama, taisyklės yra diegiamos ne barimu ar rėkimu, kurie skaudina, bet pagarbiu ir tvirtu jų išsakymu bei priminimu jų laikytis.
Tėvų Elgesio Įtaka
Vaikai elgesio mokosi stebėdami - ką mato, tą kartoja, ar tai būtų meilus, ar smurtiškas elgesys. Būtent vaikai ir gali būti geriausi mūsų mokytojai - jie mus moko būti pavyzdžiu elgesio, kurį norime juose matyti. Jie atveria erdves, kur mums dar reikia tobulėti.
Mentalizacija Grįsta Tėvystė
VU Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkių dvejus metus vykdytas tyrimas buvo skirtas įvertinti, kaip veikia ir kiek tėvams padeda mentalizacija grįsta tėvystės programa „Švyturys“. „Švyturio“ tėvystės programa skirta stiprinti tėvų ir vaikų santykius bei tėvų galimybes suprasti vaikų ir savo vidinį pasaulį, t. y. mentalizuoti.
Mentalizacija - gebėjimas suprasti savo ir kitų vidines būsenas: emocijas, mintis, motyvus, poreikius, įsitikinimus ir kaip jos siejasi su elgesiu. Tėvų mentalizacija reiškia gebėjimą ją taikyti santykiuose su vaiku ir suprasti, kaip vaiko vidinės būsenos susijusios su jo elgesiu.
Tyrimo rezultatai rodo, kad po programos reikšmingai sumažėjo šiurkštus tėvų elgesys su vaikais, tėvai dažniau pozityviai skatino vaikus, pagerėjo pačių tėvų savijauta tėvystėje, įvardijo pagerėjusius santykius šeimoje, sustiprėjo į save nukreipta mentalizacija, sustiprėjo motyvacija mentalizuoti, sustiprėjo į vaiką nukreipta mentalizacija, vaikų sunkumus tėvai vertino kaip mažesnius.
Gabaus Vaikų Ugdymas
Ką svarbu žinoti apie gabių vaikų jautrumą? Konsultuodama tėvus, kurie augina gabius vaikus, dažnai rekomenduoju pasidomėti apie dar vieną gabiųjų ypatumą - didesnį jų jautrumą. Jie labiau reaguoja į aplinką, yra jautrūs, labiau išgyvena. Visada tėvams ir mokytojams rekomenduojame sudaryti galimybę šiems vaikams pabendrauti su panašiais į save, su panašių gebėjimų, interesų vaikais, kad jie nesijaustų kitokie, kad netektų slėpti gabumų.
Turbūt labiausiai gabius vaikus motyvuoja tinkami iššūkiai - jie trokšta žinių, sudėtingesnių, įdomesnių, kūrybiškesnių užduočių. Tai pagrindinis variklis ir penas smegenims.
Pirmieji Vaiko Gyvenimo Metai
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Žaisdami vaikai supranta daiktų paskirtį, jie pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles.
Indigo Vaikai
Anot Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologės-psichoterapeutės Gintarės Jurkevičienės, indigo vaikų apibūdinimui psichologai ir pedagogai vartoja sąvoką Z kartos vaikai. Z karta yra skaičiuojama nuo 2000 metų. „Šie vaikai dar kartais pavadinami skaitmeniniais aborigenais. Tai karta, kuri auga naudodami internetą jau tada, kai dar nemoka kalbėti, visas jų pasaulis jau nuo gimimo susietas technologijų“, - sakė specialistė.
Šiuolaikinių vaikų psichologinės ypatybės: individualistai, multi-atlikėjai, kūrybiški, sunkiai sukaupiantys dėmesį, norintys greito rezultato, pasižymintys „kilpiniu mąstymu“, nemėgstantys prievartos ir nepripažįstantys autoritetų.
Vyresni Tėvai
Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis tėvų amžius gali nulemti palikuonių sergamumą kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, jei tėvas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padidėja tikimybė, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei tėvo amžius daugiau nei 55 m. - tikimybė padidėja 37 proc. Didėjant tėvo amžiui, didėja ir tikimybė, kad vaikas gali susirgti šizofrenija.
Tačiau, tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti.
Vaikų Baimės
Vaikai natūraliai pradeda bijoti to, ko bijo jų tėvai. Įteigtomis galima laikyti baimes, kylančias pernelyg nerimastingų tėvų vaikams. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai gali tapti drovūs, nerimastingi, nepasitikintys savimi.
Vaikų Egocentrizmas
„Mūsų, suaugusiųjų, pareiga - ne galvoti, kaip vaikus paruošti gyvenimui, o pasirūpinti, kad vaikai jau nuo pat gimimo gyventų - kad turėtų pakankamai laisvės ir laisvo laiko, kad galėtų bendrauti vieni su kitais, kad galėtų kurti jiems prasmingas veiklas, kurios įgalintų augti, norėti, pažinti.”
Vaikai vykdo labai prasmingas jiems veiklas - jie tyrinėja fizinį pasaulį, tyrinėja ir išbando save, eksperimentuoja, mezga ir palaiko kontaktus su kitais, aiškinasi, kaip išlaikyti santykius gerus, kaip bendradarbiauti, kelia klausimus ir problemas ir ieško atsakymų bei sprendimų, vysto savo kognityvines - mąstymo galias, taip pat ir kūrybiškumą, vaizduotę, perpranta simbolių sistemas (kas paruošia juos skaičiuoti, skaityti ir rašyti), išbando skirtingus vaidmenis (kas paruošia prisiimti mokinio vaidmenį), išbando, ką reiškia būti kitu asmeniu, net kitu gyvūnu, kūrėju ar nusikaltėliu, mama ar mokytoja, atranda, kad žmonės mąsto ir jaučia skirtingai tose pačiose situacijose arba kad skirtingos situacijos žmonėms sukelia laimės jausmą, dėl skirtingų dalykų žmonės pyksta ar juokiasi, išbando savo gebėjimus ir atranda, kas jiems gaunasi, kas sunku, išmoksta įveikti savo jausmus ir nusivylimus, išmoksta būti atkaklesniais siekiant savo tikslų, ima suprasti, ko nori, kas patinka, atranda noro sužinoti ir išmokti daugiau.
Kaip Padėti Vaikams Susidoroti su Baimėmis
Vaikams trūksta žinių, brandos, įgūdžių ir patirties, kad galėtų visiškai suprasti, kas vyksta šiuo metu, jie linkę trūkstamą informacijos dalį užpildyti baimingomis nuogirdomis. Šioje situacijoje vaikai gali patirti nematomo pavojaus ir nežinomybės baimę, kas gali sukelti itin stiprų nerimą. Todėl šeimos nariai ar kiti vaikams reikšmingi artimieji turėtų švelniai pabandyti išsiaiškinti, ką vaikai galvoja apie šią situaciją, ką dėl jos jaučia, kokius jausmus išgyvena ir pabandyti jiems padėti.
Nedemonstruokite savo paties susijaudinimo: kalbėkite ramiu balsu tonu, pokalbio metu nevaikščiokite, neužsiimkite kitais darbais. Venkite kalbėti su vaikais apie virusą, būdami patys susijaudinę - kitaip žodinė informacija, kurią pateiksite vaikams, prieštaraus jūsų nerimastingai kūno kalbai, vaikai šią prieštarą pastebės ir tai gali tik dar labiau padidinti jų nerimastingumą, baimę, nepasitikėjimą ar kt.
Neignoruokite vaiko baimių, jausmų ir nemenkinkite, negėdinkite dėl šių išgyvenimų, sakydami, kad „Nieko čia tokio“, „Tik maži vaikai taip bijo“. Apkabinkite vaiką, švelniai pasūpuokite, kartokite, kad „Tu esi saugus“, „Aš tave saugau“, „Aš tau padėsiu“.
tags: #apie #ka #dazniausiai #galvoja #vaikai