Kauno 8-ieji gimdymo namai, geriau žinomi kaip Prano Mažylio gimdymo namai, - tai svarbi Lietuvos medicinos istorijos dalis. Ši įstaiga, įkurta tarpukariu ir ilgus metus veikusi Kauno centre, tapo savotišku miesto simboliu. Tačiau, mažėjant gimstamumui ir dėl restruktūrizacijos, šie gimdymo namai užvers duris, palikdami po savęs turtingą istoriją ir prisiminimus.
Įkūrimas ir Prano Mažylio Indėlis
Gimdymo namų istorija neatsiejama nuo profesoriaus Prano Mažylio, Lietuvos akušerijos ir ginekologijos mokslo pradininko, vardo. 1932 m. jo pastangomis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje buvo rekonstruota ir įkurta moderni akušerijos ir ginekologijos klinika. 1936 m. profesorius įkūrė privačią moterų ligoninę, kurioje buvo 25 lovos. Ši ligoninė buvo pastatyta sukaupus kapitalą, nes pagal to meto taisykles jis negalėjo gauti paskolos banke. Sukaupęs pinigų jis pastatė pačią moderniausią ligoninę tiek pagal turimą įrangą, tiek pagal gydymo metodus.
Europarlamentaro Liudo Mažylio senelis, Lietuvos akušerijos-ginekologijos mokslų pradininkas, akademikas Pranas Mažylis (1885-1966) pastatė šiuos privačius gimdymo namus Kaune, V.Putvinskio gatvėje 1936 m. Keturių aukštų pastatas iškilo per 9 mėnesius, tai yra per tiek pat laiko, kiek tęsiasi moters nėštumas. Gimdymo namai pradėjo veikti 1936 m. gegužės pirmąją. Stacionare buvo 25 lovos, per metus gimdavo apie 1000 naujagimių.
Prano Mažylio indėlis į Lietuvos akušeriją ir ginekologiją yra neįkainojamas, o jo įkurtų gimdymo namų išsaugojimo svarbą pabrėžia ir jo anūkas Liudas Mažylis. Jo teigimu, pastato paskirtis neturėtų būti keičiama, nes gimdymo namai atlaikė ir karą, ir valdžių bei santvarkų pasikeitimus. Jam V.Putvinskio gatvėje įkurti gimdymo namai yra ne tik artimi dėl to, kad juos įkūrė senelis. Jis pats čia praleido nemažai laiko, nes kurį laiką po ligoninės stogu buvo ir Mažylių šeimos butas.
Pokario Metai ir Raida
1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota. Nuo 1940 metų gimdymo namams pradėjo vadovauti gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bliūdžiūtė. 1958-1976 m. ligoninė pavadinta Kauno m. klinikiniais gimdymo namais, kurie iki 1976 m. buvo Kauno medicinos instituto akušerinės-ginekologinės katedros bazė. Nuo 1962 m., iš viso 27 metus, gimdymo namams vadovavo gydytoja Halina Bobianskienė. 1989 m. ligoninei pradėjo vadovauti gydytojas Eugenijus Valasevičius. Tais pačiais metais įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas.
Taip pat skaitykite: Kovo 7-osios gimtadienio likimas
2000 m. įsteigtas Moterų konsultacinis centras. 2002 m. pradėjo veikti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius bei atidarytas pirmasis Kaune Dienos chirurgijos skyrius. Pradėtos teikti ambulatorinės reabilitacinės paslaugos, atidarytas nėščiųjų baseinas, vėliau ir kūdikių baseinas. 2005 m. atlikta pirmoji laparoskopinė operacija.
2017 m. Akušerijos ginekologijos skyrius buvo sukurtas apjungiant akušerijos ginekologijos, d. chirurgijos skyrius bei dienos stacionarą. Nuo 2017 metų, vykdant reorganizaciją, sujungus ambulatorines ir reabilitacines paslaugas skyrius pervadintas į Dienos konsultacijų centrą.
2020 m. rugsėjo 8-ąją į vieną ligoninę sujungtos Kauno klinikinė ligoninė ir Respublikinė Kauno ligoninė ir įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. P. Mažylio gimdymo namai tampa naujosios ligoninės filialu.
Teikiamos Paslaugos
Kauno P. Mažylio gimdymo namai - tai keturių aukštų istorinis pastatas, aprūpintas šiuolaikine medicinine įranga, kuriame jaučiama namų aplinka. Per metus čia gimdo iki 1000 moterų, o ginekologijos skyriuje gydoma per 1000 ligonių. Gimdymo namuose dirba per 100 darbuotojų, teikiančių kvalifikuotą akušerinę-ginekologinę pagalbą.
P. Mažylio gimdymo namai teikia platų spektrą paslaugų, apimančių visus nėštumo ir gimdymo etapus, taip pat ginekologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Idėjos vaikų kūrybai Lietuvos nepriklausomybės dienai
Akušerija
Pacientėms teikiama visapusiška akušerinė pagalba, įskaitant nėščiųjų priežiūrą, gimdymo priežiūrą ir pogimdyminę priežiūrą. Akušerijos skyriuje yra trys gimdyklos, 17 lovų po gimdymo ir 5 nėštumo patologijos lovos. Gimdymo namai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kolegijų Medicinos fakultetais, todėl čia praktiką atlieka ir patirties semiasi studentai, rezidentai, būsimos akušerės ir bendrosios praktikos slaugytojos. Pagal mainų programą „Erasmus“ atvyksta studentai iš įvairių užsienio šalių. Gimdymo namuose suteikiama galimybė gydytis pacientėms iš visos Lietuvos ir užsienio, teikiama planinė ir skubi pagalba ištisą parą.
Ginekologija
Gimdymo namuose teikiama ginekologinė pagalba ir dienos chirurgijos paslaugos. Atliekamos įvairios endoskopinės, laparoskopinės, vaginalinės, laparotominės operacijos. Kiekvienai moteriai individualiai parenkamas tinkamiausias sveikatą tausojantis gydymo būdas. Taip pat atliekamos endoskopinės gimdos ertmės operacijos, šlapimo nelaikymo, naudojant implantus, visos gimdos kaklelio operacijos. Žinoma, teikiamos ir ginekologinės ligos gydomos.
Fizinės Medicinos Ir Reabilitacijos Skyrius
Šiame skyriuje moterims padedama pasiruošti gimdymui. Anksčiau moterims, kurioms, pavyzdžiui, grėsė persileidimas, tekdavo gulėti ligoninėje. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Asta Savickienė sako, kad užsiėmimai baseine rekomenduotini ne tik nėščiosioms, kurioms gresia persileidimas, bet ir visoms besilaukiančioms moterims. Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mankštos planas. Užsiėmimus gali lankyti nuo pat nėštumo pradžios. Pratimai sudaryti visoms raumenų grupėms, o kai pilvukas padidėja, vandenyje kūnas tampa lengvesnis, pratimus atlikti paprasčiau. Moterims, kurios skundžiasi nugaros skausmais, atliekamas masažas su aromatiniais aliejais, taip pat siūlomos mankštos su kamuoliais, o tinstančioms kojoms - limfodrenažinė kompresinė kojų terapija, kuri puikiai tinka ir po gimdymo, esant kojų tinimams, venų patologijai ar kitiems simptomams. Skyriuje yra ir specialiai mažyliams įrengtas baseinas.
Dienos Akušerijos Skyrius
Čia moterims atliekami tyrimai, suteikiama pagalba, kartais gydymas, stebima ir vertinama vaisiaus būklė. Moteris konsultuoja akušerės, vidaus ligų gydytojai, ginekologai. Be to, darbo dienomis veikia ir Nėščiųjų mokyklėlė, kurioje vyksta įvairios paskaitos aktualiais moterims klausimais.
Moterų Konsultacijų Centras
Per metus centre apsilanko per 400 nėščiųjų. Kiekvienai jų sudaromas priežiūros planas, o atsiradus indikacijų konsultacijos suteikiamos bei tyrimai atliekami neribojant skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip paminėti Žemės dieną darželyje?
Kyšininkavimo Skandalas
Pastaruoju metu Kauno P. Mažylio gimdymo namai susidūrė su rimtais iššūkiais dėl kyšininkavimo skandalo. 2016 m. moteris prisistatė pareigūnams ir skundėsi, jog jai teko mokėti už nejautrą, nors pagal įstatymus ši procedūra - nemokama. Pacientė tvirtino negavusi jokio čekio, patvirtinančio mokėjimą. Įtariama, jog anesteziologas už epidūrinę nejautrą paprašė 80 eurų, kuriuos įsidėjo sau kišenę, neįtraukęs į jokią dokumentaciją.
Neringa, kaunietė, naujienų portalui lrytas.lt papasakojo savo įspūdžius. Neringa tvirtino išgirdusi, jog už epidūrinę nejautrą reikia mokėti - mokėti nereikia tik tada, kai gresia komplikacijos. „Maniau, kad pagimdysiu lengvai, tačiau nuo skausmo net prarasdavau sąmonę. Gydytojas paskyrė epidūrinę nejautrą. Po gimdymo man buvo pasakyta, jog turėsiu sumokėti 80 eurų. Gimus vaikeliui, su vyru buvome apimti euforijos - davėme pinigus anesteziologei, jokio čekio negavome. Vėliau pasipiktinome sužinoję, jog iš mūsų neturėjo teisės jų imti. Ši suma mūsų šeimai yra labai didelė. Už ką mes mokame sveikatos draudimo ir kitus mokesčius?“, - klausė Neringa. Moteris atskleidė ir daugiau šokiruojančių faktų. Pinigus mokėjau vienai medicinos seserų, jos kabinete. Kai ji atidarė stalčių, matėsi krūvos banknotų“, - pasakojo Neringa.
2016 metų lapkričio 7 d. tyrimo dėl kyšininkavimo ėmėsi STT, gavusi 8 asmenų pareiškimus dėl galimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo gydytojų kyšininkavimo taikant epidūrinę gimdymo skausmo malšinimo procedūrą gimdyvėms. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad gydytojai už šią procedūrą iš gimdyvių ar jų artimųjų reikalavo tam tikros pinigų sumos, nurodydami, jog ši paslauga yra mokama, nors ji, kaip vėliau nustatė pareigūnai, buvo apmokėta Teritorinės ligonių kasos lėšomis.
Gruodžio 29 d. įtarimai buvo pareikšti anesteziologui-reanimatologui Virgilijui Dimšai, šių metų sausio 11 d. - šios įstaigos gydytojai - anesteziologei-reanimatologei J.Č. Kaltinamieji anesteziologai prieš teismą stojo po pacienčių ir jų vyrų skundų dėl neteisėto pinigų ėmimo už skausmo malšinimo procedūras gimdymo metu. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, jiems buvo meluojama, kad epidūrinės nejautros paslauga yra mokama. Kai kurių pacientų pinigų paprašyta netgi dar gulint gimdyvei gimdykloje. Atsipeikėdavo tik negavę čekių. Teisėsaugos duomenimis, nuo medikų nukentėjo bent keturios šeimos, davusios po 80 eurų. Pinigai buvo paimami iš gimdyvių vyrų ar iš pačių gimdyvių. Savo kaltę abu kaltinami medikai neigia.
Kyšininkavimo skandalo klampinami Kauno P. Mažylio gimdymo namai liko be vadovo - nuo sausio 31 d. iš šių pareigų pasitraukė Eugenijus Valasevičius.
Nustačius šias aplinkybes, nusikalstamos veikos dėl kyšininkavimo buvo perkvalifikuotos į sukčiavimą. Kadangi baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla, jei įgyto turto vertė viršija 3 MGL (114 Eur), dviejų gydytojų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir surinkta medžiaga perduota policijai dėl administracinės atsakomybės taikymo šiems asmenims.
Ateities Perspektyvos ir Iššūkiai
Nepaisant sudėtingos situacijos, P. Mažylio gimdymo namai tęsia savo veiklą ir siekia užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientėms. Šiuo metu įstaigoje vykdoma restruktūrizacija. Gimdymo namų finansinė padėtis visada buvo netvirta.
Uždarymas ir Reorganizacija
Lietuvoje rekordiškai mažėja gimstamumas. LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose gimdymų taip pat kasmet mažėja: 2024 m. jų priimta 136 mažiau, nei 2023 m. O lyginant su 2020 m., pernai gimdymų skaičius buvo beveik 500 mažesnis. Taip pat mažėjo ir ginekologinių operacijų skaičius.
LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas apibendrina akušerijos ginekologijos paslaugų pokyčius visame Kauno regione: „Per pastaruosius penkerius metus, gimdymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 20,8 proc. Be LSMU Kauno ligoninės trijų padalinių, akušerijos ginekologijos paslaugos taip pat teikiamos ir Kauno klinikose. Nežiūrint, kad ten gimdymų nežymiai didėjo, bendrai Kauno miesto ligoninėse jų sumažėjo beveik 17 proc. Mažėjant paslaugų poreikiui toks padalinių skaičius tampa neberacionalus, tad norint išlaikyti paslaugų kokybę, būtina koncentruoti veiklą.“
Nors gimdymų per 5 metus reikšmingai sumažėjo, LSMU Kauno ligoninės infrastruktūra liko ta pati. Šiuo metu akušerijos ginekologijos paslaugos teikiamos trijuose ligoninės padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2 padalinyje), LSMU Kauno ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.
Kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas, kiekviename padalinyje turi nepertraukiamai budėti medicinos personalo komanda, kurią sudaro du gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, gydytojas neonatologas, akušeriai, operacinės slaugytojas, anestezijos-intensyviosios terapijos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Taip pat reikalingi ir kiti darbuotojai: valytojai, pagalbiniai darbuotojai, vairuotojai. Tad infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių kaštai išties dideli.
Nors LSMU Kauno ligoninė 2024 metais dirbo pelningai, akušerijos ginekologijos sritis generavo nuostolius. Jų per pastaruosius trejus metus šio profilio skyriai patyrė 5,5 milijono eurų.
Visuose trijuose ligoninės padaliniuose per parą priimama tik apie 6 gimdymus, t. y. apie 2 gimdymus kiekviename padalinyje. Net ir pridėjus ginekologinių operacijų, dienos stacionaro ir ambulatorinių konsultacijų paslaugas, tai nepadengia kaštų ir padalinių veikla yra neefektyvi.
Dėl šių priežasčių nuspręsta ligoninėje pertvarkyti akušerijos ginekologijos paslaugas, koncentruojant jas dviejuose padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2) ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, į juos integruojant P. Mažylio gimdymo namų veiklą.
Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės prof. dr. Dianos Žaliaduonytės, svarstymai dėl filialo veiklos paslaugų integravimo į kitus ligoninės padalinius vyksta jau dešimtmetį: „Imamės ligoninės veiklos efektyvumui būtino sprendimo. Lietuvos demografinė situacija yra tokia, kad visuose trijuose padaliniuose negalime užtikrinti reikiamo pacientų srauto. Bandymas išlaikyti padalinius mažinant etatus, neleistų pasiekti reikšmingo rezultato ir svarbiausia - išlaikyti bei gerinti paslaugų kokybės.“
Generalinė direktorė pabrėžia, kad P. Mažylio gimdymo namuose dirba puikūs bei savo darbui atsidavę specialistai ir bus siekiama jiems pasiūlyti darbo vietas kituose ligoninės padaliniuose.
Atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda. Šiuo metu ligoninė stengiasi koncentruoti paslaugas pagrindiniuose padaliniuose Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose. Girdime ligoninės darbuotojų lūkesčius dėl patogesnės darbo aplinkos, mažesnio darbo krūvio, atlyginimų klausimų, bet jų negalėsime įgyvendinti, kol nesusitvarkysime savo neefektyviai veikiančių sričių“, - teigia generalinė direktorė.
Sprendimą lėmė ir tai, kad taip pat miesto centre esantys Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatai priklauso ligoninei ir yra iš pagrindų suremontuoti, o P. Mažylio gimdymo namai priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pastatu ligoninė naudojasi pagal panaudos sutartį, kuri greitu metu baigsis.
LSMU Kauno ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. Tomas Biržietis tikina, kad Kauno regiono nėščiosios ir gimdyvės be paslaugų neliks. „Vertindami gimdymų statistiką, matome, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius, esantis ligoninės Josvainių g. 2 padalinyje, bei Krikščioniškieji gimdymo namai yra visiškai pajėgūs suteikti reikiamą paslaugų skaičių. Abu padaliniai yra šiuolaikiškai ir jaukiai įrengti, turi modernią įrangą. Jiems suteiktas naujagimiui palankios ligoninės statusas. Filialo veiklą integruoti į kitus du padalinius planuojama iki 2025 m. spalio. Sutelkus specialistus ir resursus dviejuose LSMU Kauno ligoninės padaliniuose ir koncentruojantis į dar didesnį paslaugų spektrą bei multidisciplininės komandos pagalbą bus galima siekti kokybiškesnių ir saugesnių paslaugų“, - teigia T. Biržietis.
D. Žaliaduonytė pabrėžia, kad šie gimdymo namai nemažai daliai kauniečių siejasi su vienu svarbiausių gyvenimo įvykių, tad bus siekiama įprasminti P. Mažylio gimdymo namų istoriją ir jų įkūrėjo, profesoriaus Prano Mažylio, atminimą.
Darbuotojų Lūkesčiai ir Nuogąstavimai
Nors apie žymiųjų gimdymo namų uždarymą buvo žinoma iš anksto, daugelis tikėjosi sklandaus perėjimo į kitas darbo vietas. Iš pradžių buvo žadėta, kad visi galės tęsti darbą LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad naujų etatų nebus. Tai sukėlė didžiulį nerimą, ypač vyresnėms slaugytojoms, kurios liko be aiškių pasiūlymų ir nežinioje dėl savo ateities.
Medikai piktinasi ne tik neaiškia situacija, bet ir nepalankiomis sąlygomis tiems, kuriems galbūt pavyks įsidarbinti kitur - darbo apimtys išaugs, tačiau atlyginimai nebus didinami. Kai kuriems teks palikti medicinos sritį arba ieškoti darbo kitose gydymo įstaigose.
Gimdyvių Prisiminimai
Nepaisant visų iššūkių, gimdyvės su šypsena prisimena savo patirtį P. Mažylio gimdymo namuose. Moterys, turėjusios patirties su P. Mažylio gimdymo namais, neslėpė, kad įstaigai vadovaujantis gydytojas T. Biržietis ir visas personalas yra labai stiprūs, empatiški, nuoširdūs ir palaikantys.
Alternatyvūs Gimdymo Būdai Krikščioniškuosiuose Gimdymo Namuose
Krikščioniškieji gimdymo namai, kurie perima dalį P. Mažylio gimdymo namų funkcijų, siūlo alternatyvius gimdymo būdus. Akušerijos skyriuje gimdančios moterys gali rinktis ne tik įprastą gimdymo būdą - gulomis. Taip pat galima gimdyti vandenyje ar specializuotoje gimdymo lovoje, kur galima pasirinkti vieną iš keliolikos gimdymo padėčių. Šeimos, kurios ateina gimdyti, turi savo idėjų, mes turime užtikrinti saugumą. Daugelis galvoja apie alternatyvius gimdymo būdus, tad medicina turi prisitaikyti prie šeimų norų. Žmonės kritikuoja tai, kad moteris verčiama gimdyti nefiziologiškoje padėtyje - gulint ant nugaros. Medikai priversti keistis. Dabar bus galima gimdyti ir kitaip. Šeimos nori tai daryti stovint keturiomis, repečkom, tebūnie. Prisideriname. Pacientas bendradarbis, o ne asmuo, kurį gali valdyti. Norisi, kad gimdyklos kuo labiau primintų namus. Kad šeimos galėtų atsinešti čia ir savo daiktų. Džiugu, kad ir tai, kad vilniečiai atranda vis dažniau mus“, - teigė V.Rudzinskas.