Bendraujant su vaikais, tėvai susiduria su įvairiais sunkumais. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios problemos, kylančios bendraujant su vaikais ir paaugliais, pateikiami galimi sprendimo būdai, rekomendacijos tėvams bei vaikams, ir aptariamas psichologo vaidmuo sprendžiant vaiko problemas.
Bendravimo svarba
Suprantame, kad bendravimas yra labai svarbus. Būdami tėvais, suprantame, kad bendravimas yra labai svarbus. Tyrimai rodo, kad paaugliai yra sėkmingesni, kai atvirai bendrauja su tėvais. Paaugliai, kurie teigia, kad gerai bendrauja su mama ar tėčiu, labiau linkę gauti geresnius pažymius ir rečiau elgsis rizikingai. Tačiau norėti atviro bendravimo su savo paaugliu lengviau pasakyti nei padaryti.
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vaikai ir paaugliai
Problemų spektras labai įvairus, tačiau dažniausiai tėvai kreipiasi dėl vaikų bendravimo sunkumų, žodinių, fizinių, elektroninių patyčių, emocijų nevaldymo, dėmesingumo, socialinių įgūdžių stokos. Kalbant apie paauglius, pastebiu, kad tėvai iš jų tikisi daugiau atsakomybės, laiku atliekamų pareigų namuose, didesnės mokymosi motyvacijos. Tėvai dažnai nesusikalba su savo paaugliu, kyla konfliktai, kurių pasekmės būna skaudžios: tarp tėvų ir vaikų prarandamas pasitikėjimas, nebėra nuoširdžių pokalbių, supratimo ir palaikymo.
Sprendimo būdai ir priemonės
Bet kokiam sunkumui spręsti būtina kalbėtis ne tik su pačiu vaiku, bet ir su jo tėvais. Visuminis problemos suvokimas yra vienas svarbiausių atspirties taškų organizuojant tolimesnį pagalbos vaikui planą. Žinoma, pagalbos būdai ir priemonės priklauso nuo vaiko amžiaus: su mažais vaikais piešiame, žaidžiame, vaidiname, muzikuojame, kuriame istorijas, o su paaugliais daugiau kalbamės, žaidžiame intelektualesnius žaidimus, reikalaujančius žinių apie mus supantį pasaulį.
Patarimai vaikams, turintiems vidinių ir psichologinių problemų
Visiems padedančio vidinių ir psichologinių sunkumų sprendimo recepto nėra. Kiekvienas esame individualus ir nuolat besikeičiantis, todėl reikėtų nuolat stebėti ir analizuoti savo emocijas, pojūčius. Gilinimasis į save gali padėti greičiau atrasti tinkamą užsiėmimą. Jei pastebite, kad Jūsų vaikas sunkiai pasirenka ar visai vengia imtis veiklos, į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir su juo pasikalbėti. Gali būti, kad ne iš karto vaiką pavyks prakalbinti, tačiau atkakliai stebėkite, ką jis veikia laisvalaikiu, apie ką dažniausiai pasakoja, kuo domisi ir apie tai bandykite kalbėtis su juo. Visada sakau, kad tik aktyviai veikdami galime pasiekti norimų pokyčių, atsirinkti sau geriausiai tinkamus užsiėmimus.
Taip pat skaitykite: Pirmoji kūdikių košė
Dažniausios tėvų klaidos
Kraštutinumai - daugiausiai painiavos ir chaoso sukeliančios auklėjimo klaidos. Per daug giežtai tėvai apribojantys vaiko laisvę, gali iššaukti jo pasipriešinimą, maištavimą, o per didelės laisvės apsuptyje neretai vaikas pasiklysta ir įsitraukia į pavojingas situacijas. Visada reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko individualius charakterio bruožus ir į aplinką, kuri jį supa. Dažnai tėvai pamiršta, kad jų vaikas ar paauglys dar neturi tiek gyvenimiškos patirties, kad tinkamai pasirinktų draugus, pomėgius, užsiėmimus, tad jam galima padėti neįsakinėjant, o nuoširdžiai kalbantis, paaiškinant elgesio pasekmes ir parodant tėvišką meilę ir rūpestį. Bendraujant su vaiku nebijokite pasirodyti silpni ir pažeidžiami, papasakokite, kaip jums sekėsi išgyventi vaikystę, paauglystę, kas jums padėjo? O gal kaip tik trukdė?
Kaip elgtis tėvams sudėtingu paauglystės laikotarpiu
Paauglystė - sudėtingas ir permainingas etapas, kuriam tėvai turėtų pasiruošti. Ypatingą reikšmę paauglys skiria išvaizdai, bendraamžių įtakai, siekia atskleisti savo tapatumą, nepriklausomybę, bando atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, kad tėvai išgyvena pasimetimą ir nerimą, nes anksčiau taikytini auklėjimo būdai nebetinka. Atrodo, kad tėvų autoritetas menksta, tačiau taip nėra. Nors ir paaugliai atsikalbinėja, priešinasi ir maištauja, iš tiesų susidūrę su sudėtingomis situacijomis vadovaujasi tėvų patarimais, jų diegiamomis vertybėmis, stebi tėvų pavyzdį.
Patarimai, kaip palaikyti darnius santykius su paaugliais:
- Protingai kontroliuokite paauglio elgesį: paaugliui negalima leisti žeminti tėvų, jis turi žinoti savo ribas, nuolat jas priminkite.
- Iškelkite realius lūkesčius paauglio atžvilgiu, tai gali padėti ramiau reaguoti į padarytas klaidas, nesklandumus.
- Motyvuotai ir pagarbiai išsakykite, ko tikitės iš paauglio, tai padeda jam jaustis nepriklausomu ir reikšmingu.
- Bent kartą per dieną raskite laiko su paaugliu aptarti dienos įspūdžius.
- Kaip įmanoma dažniau užsiimkite bendra veikla su savo vaiku: pramogaukite, tvarkykitės, žaiskite stalo žaidimus ir kt.
- Parodykite, kad suprantate bet kokius patiriamus paauglio emocinius sunkumus, bendravimo problemas.
- Atvirai kalbėkitės apie pasikeitimus, kurie vyksta Jūsų vaiko gyvenime.
Psichologo vaidmuo sprendžiant vaiko problemas
Dažnai psichologas yra tarsi tarpininkas-pagalbininkas, padedantis geriau suprasti sunkumus, jų priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimo būdus. Tad rezultatas priklauso nuo visų situacijoje dalyvaujančių narių įsitraukimo ir motyvacijos keistis.
Kada kreiptis pagalbos?
Aiškiausiai psichinės sveikatos pagalbos poreikį indikuoja paauglio elgesys, kuris kenkia jo fizinei ir psichinei sveikatai ar kuriuo pažeidžiami įstatymai, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, priklausomybės, savižala, bėgimas iš namų, neatsargus seksualinis elgesys, mokyklos nelankymas ar nusikalstamumas.
Savižudybių problema
Priežastys gali būti įvairios, tačiau jei pastebite, kad jūsų vaikas ar jo draugas atrodo vienišas, atsiskyręs, vengia bendrauti, nepasitiki savimi būtina apie tai su juo kalbėtis, informuoti jo tėvus ar kreiptis pagalbos į specialistus. Gali būti, kad įsisukdami į darbo, kasdieninius rūpesčius galime nepastebėti savo vaikų emocinės būsenos ir ignoruoti jo problemas. Perdėta tėvų globa arba vaiko atstūmimas gali padidinti savižudybės riziką, tad būkime budrūs, reaguokime kilus sunkumams ir ieškokime pusiausvyros auklėdami vaikus.
Taip pat skaitykite: Vitaminų šaltiniai nėštumo pradžioje
Norint apsaugoti vaikus nuo savižudybių ar depresijos kaip ligos, būtina atvirai kalbėtis su savo vaiku. Būkime atviri ir dėmesingi vaiko išgyvenimams, jausmas, patyrimams. Visuomenės tendencijos keisis jei nors mažais žingsneliais pradėsime nuo savęs ir savo aplinkos.
Rekomendacijos tėvams ir vaikams
Jei šeimoje konfliktai yra sprendžiami konstruktyviai, tikėtina, kad ir vaikas ieškos tinkamesnių problemos sprendimo būdų. Kartais pamirštame elementarias bendravimo taisykles, padedančias kurti santarvę šeimoje: būkime mandagūs su savo šeimos nariais, gerbkime juos, atvirai bendraukime ir klauskime. Taip pat supraskime, išklausykime ir padėkime kiekvienam nariui šeimoje jaustis saugiai.
Emocinės kliūtys bendravime su paaugliais
Kalbant apie bendravimą, emocinės kliūtys neleidžia paaugliams jaustis pakankamai saugiai kalbėti apie tai, kas vyksta jų gyvenime. Daugelis paauglių jaučiasi taip, lyg niekas nesupranta, ką jie išgyvena. Būdami tėvais, turėsite sunkių dienų, kai jus užklups kasdienio gyvenimo stresas. Kai kas nors nutinka jūsų paauglio gyvenime, žinoma, jūs norite padėti. Paaugliai darys klaidų, ir tai gerai! Verčiau būkite supratingi ir užjaučiantys. Padėkite jiems apdoroti emocijas ir apmąstyti, ko jie išmoko toje situacijoje.
Jaunų žmonių emociniai sunkumai
Vis daugiau jaunų žmonių identifikuoja prastą emocinę savijautą, šia tema garsiau kalbama ir viešai. Vis dėlto, požiūriui į psichikos sveikatą kintant, psichologinė jaunimo padėtis išlieka sudėtinga.
„Mūsų atlikta apklausa parodė, kad emocinius sunkumus patiria net 83 proc. jaunų žmonių Lietuvoje, o 68 proc. jaučia nerimą“, - sako M. Jančiauskienė. Nerimas, įkyrios negatyvios mintys apie ateitį - sudėtinga problema. Ilgesnį laiką užsitęsęs, stipresnis nerimas gali ne tik išvarginti emociškai, bet ir pasireikšti fiziniais simptomais, trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Gimė vaikas? Sutvarkykite dokumentus!
Internetinės grėsmės
„Kartais problemos vaikus paveja ir internete, patyčios - viena tokių. Užgaulūs komentarai, gandai, paviešintos asmeniškos nuotraukos jauniems žmonėms sukelia daug neigiamų jausmų. Anksčiau apsiribojusios piktu žodžiu ar rašteliu, šiandien patyčios internetinėje erdvėje gali sklisti daug greičiau ir pasiekti daugiau akių - tai sukelia papildomą įtampą“, - sako Ž. Augonė.
Informacinės saugos specialistė pasakoja, kad be emocinei sveikatai žalingų patyčių, elektroninėje erdvėje vaikų tyko ir kiti pavojai: apgaulės, priešiški nepažįstamieji, netikra informacija. Vaikai neturėtų būti palikti su šiomis grėsmėmis tvarkytis savarankiškai - svarbu, kad tėvai įspėtų vaikus, kokios rizikos kyla naudojantis internetu, padrąsinti prireikus kreiptis pagalbos.
Svarbu apie šiuos iššūkius kalbėtis, stengtis išlaikyti balansą tarp veiklų prie ekrano ir hobių, kokybiško poilsio ir gyvo bendravimo.
Paauglystės mitai ir baimės
„Paauglystė yra gana stipriai apipinta mitais ir baimėmis - nemažai tėvų šio raidos tarpsnio laukia su nerimu. Iš tikrųjų šis laikotarpis yra labai gražus ir svarbus, kupinas atradimų, pokyčių bei kūrybos, nes žmogus pats save formuoja, todėl nereikėtų iš jo daryti kažko baisaus“, - sako M.
Atsiskyrimas nuo tėvų - vienas iš pagrindinių paauglystės uždavinių. Jaunuoliai siekia vis daugiau privatumo, ir laisvės. Kai tėvai svarsto, kokius nori matyti savo vaikus suaugusius, neretai įvardijama savybė - savarankiškumas, tačiau iš vaikų ir paauglių reikalaujama būti paklusniais. Tai gana prieštaringi norai, nes atsiskyrimas yra savarankiškumo kūrimo dalis.
Konfliktų sprendimas
„Paauglių elgesys dažnai gali būti aštrus, ūmus bei kategoriškas. Visiškai normalu, kad išvengti konfliktų yra labai sudėtinga ar net neįmanoma. Po barnių svarbu nekaupti nuoskaudų, bet stengtis pasikalbėti, atkurti santykius, sugrįžti į normalaus bendravimo būseną. Tėvų pareiga išlikti pozityvioje, viltingoje pozicijoje, siūlyti vaikui susitarimus ir sprendimus. Būti suaugusiu reiškia būti asmeniu, kuris turi jėgų atrasti savyje resursų įveikti sunkumus“, - pažymi M.
Kai kuriais atvejais net ir konfliktai kartais gali būti konstruktyvūs, nes tokiu būdu mes keičiame santykių ribas, peržiūrime taisykles, plečiame laisvės ir tuo pačiu atsakomybės suvokimą.
Ribų nustatymas
„Vienoje šeimoje pakeltas balsas ir trinktelėjimas durimis yra problema, kitoje - ne. Kai kuriems tėvams yra visiškai priimta, kad 16 m. paauglys iki 3 val. nakties leidžia laiką su draugais, kitiems to per daug. Ribų adekvatumo klausimas. Vertėtų gerai pagalvoti, ar taikomos taisyklės nėra per griežtos. Kodėl reikėtų kažko neleisti savo vaikui, kokie yra argumentai? Kaip suprasti, ar nustatytos ribos nėra per siauros? Naudinga pasižiūrėti, ką toje situacijoje daro kiti, pasilyginti.
Kaip padėti paaugliui?
„Mes galime labai sunerimti išgirdę apie vaiko problemas ir pulti jas spęsti, imtis veikti ir daryti bet ką, kad tik padėtume. Bet tėvų iniciatyva paaugliui gali būti visai nepriimtina. Siūlyčiau paklausti paauglio - „kaip aš tau galiu padėti“, „ką galiu padaryti dėl tavęs“, „ką tu norėtum, kad aš padaryčiau“, - teigia M. Naudinga siūlyti ir ieškoti bendro sprendimo, svarstyti įvairius variantus, diskutuoti - bet nesiimti daryti to, ko paauglys nenori.
Bendravimo su mažamečiais vaikais ypatumai
Prisiminkite, kad broliai ir sesės karts nuo karto įsivelia į santykių aiškinimąsi. Ar jums būtina įsikišti į kiekvieną tokią situaciją? Anaiptol. Konfliktai yra kiekvieno žmogiško santykio dalis. Vaikai, kovodami tarpusavyje, mokosi išreikšti savo norus ir poreikius, bando problemų sprendimo būdus, treniruojasi pagarbiai apsaugoti save bei savo turtą. Jūsų nuoseklus vadovavimas jų abiejų atžvilgiu jiems būtų puikus atspirties taškas.
Jei vaikai alkani ir/ar pavargę, jiems reikės daugiau jūsų pagalbos, kad visi būtų saugūs. Pavyzdžiui, Suprantu, kad jums jau atsibodo taip ilgai sėdėti automobilyje. Imkite po sausainį (sūrio gabalėlį) ir kai tik pamatysime stovėjimo aikštelę, sustosime prasimankštinti. Arba: vaikai smagiai žaidė lauke, tačiau vyresnėlis gan aktyviai pradeda provokuoti arba jaunėlė vis jautriau ir garsiau reaguoja į bet kokį brolio prisilietimą - ženklas, kad jau laikas kuo greičiau užkąsti, išsirengti (gal pasidarė per karšta, nes saulė šildo, o vėjas nurimo ir pan.) ir eiti ilsėtis.
Taisyklės šeimoje
Namie turėkite pagarbaus bendravimo taisyklę. T.y., aš pagarbiai bendrauju su tavimi, iš tavęs tikiuosi to paties (ši taisyklė galioja ir suaugusiems!). Deja, bet dažnai tenka girdėti tokių išrėkimų: Ar tu DURNAS? Tu galėjai jai akį išdurti! Arba: Ar tau galvoj negera, ji galėjo galvą prasiskelti. Tokie žodžiai labai žeidžia.
Kaip mylėti savo vaiką?
Vaikas savo destruktyviu elgesiu siekia atkreipti mūsų dėmesį į jį. Galbūt jis turi kažkokią problemą, kurios tuo metu nepajėgus išspręsti. Jums nebūtina žinoti, kas paskatino jį blogai elgtis. Tiesiog priimkite savo vaiką ir tokį, „gydykite” jį meile: Labai tave myliu. Tu saugus su visais savo jausmais. Mušti skauda. Palaikysiu tave, kol tau taip sunku.
Skirkite individualaus dėmesio. Ypatingas laikas (bent 10 ar 15 min. per dieną) - laikas, kurį praleidžiate vienu du, yra puikus metas (at)kurti ryšį, žaisti, juoktis ir/arba verkti. Tai padeda pasijusti matomu, svarbiu, mylimu.
Nerimas ir baimė
Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus organizmo reakcijos, kurios labai reikalingos mūsų kasdienybėje. Baimė padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas gyvenimo situacijas, įspėja apie gresiantį pavojų ir laiku apsaugo.
Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, kaip reikėtų susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais, beje, sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams - į stresą keliančias situacijas patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Apie tai, kas vaiką neramina, reikėtų kalbėtis atvirai ir jam suprantamai, neslepiant svarbių dalykų.
Moksliškai įrodyta, kad vaikui apkabinimų reikia bent 10 kartų per dieną. Apkabinimas - ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina tarpusavio emocinį ryšį.
Paauglystės etapai
- Ankstyvoji paauglystė (11-13 metų): sumažėjęs domėjimasis tėvų veikla, elgesio sunkumai.
- Vidurinioji paauglystė (15-16 metų): konfliktai su tėvais, emociniai ir elgesio sunkumai.
- Vėlyvoji paauglystė (16-18 metų): tėvų patarimų ir vertybių perkainavimas.
Kaip palaikyti ryšį su paaugliu?
Vienas didžiausių iššūkių tėvų ir vaikų santykiuose - suaugusiųjų pagarbos stoka vaikams. Kartais tėvai pamiršta, kad paauglys jau asmenybė. Kalbėkitės. Kalbėtis su vaikais būtina! Svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir kaip kalbėtis. Vieniems geriau kalbėtis prie arbatos puodelio, kitiems - kartu sportuojant, dar kitiems - drauge keliaujant, todėl svarbu atrasti kiekvienam priimtiniausią būdą. Jei visgi susikalbėti nepavyksta, liaukitės smalsauti ir turėkite kantrybės. Galima paaugliui pasakyti, kad nerimaujate ir norėtumėte žinoti, kas vyksta, tačiau jo nespauskite. Tikėtina, ateis laikas, kai pokalbis natūraliai ims rutuliotis. Bendraudami atsisakykite kritikos: gerai - blogai, teisingai - neteisingai. Tapkite klausytoju, o ne vertintoju.
Taisyklės paaugliams
Paauglystė - laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai. Neapsigaukite, svarbūs išlieka ir tėvai. Pastarųjų užduotis - atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės.
Vaikų auklėjimo problemos
Keista, tačiau šiais laikais, kada vis daugiau ir garsiau kalbame apie vaikus, jų ugdymą ir priežiūrą, ugdymo metodus ir priemones, kada vis labiau pripažįstame vaiką kaip asmenybę ir individualybę, kurią ugdant reikia pasitelkti visą lengvąją ir sunkiąją artileriją, tuo pačiu vis daugiau ir garsiau girdime apie vaikų auklėjimo problemas.
Vaikams paaugus dažni tėvai ima gūžčioti pečiais, neva nežinia, kas su vaiku pasidarė, jis tapo problemišku vaiku. Tačiau tėvams ne retu atveju reikėtų paieškoti priežasties ne vaikuose, o savo poelgiuose. Arba tiksliau - vaiko auklėjime.
Nors tai pagrindinės ir dažniausiai pastebimos vaikų auklėjimo problemos, tačiau daromos ne iš piktos valios, o tik norint vaikams suteikti viską, kas geriausia. Vaikystėje įgyta patirtis daro įtaką visam tolesniam vaiko gyvenimui: jo savivertei, gebėjimui prisitaikyti, kurti, išreikšti save, būti drausmingu, mandagiu, tolerantišku, pasitikinčiu savimi, užmegzti brandžius santykius.
Dažniausios tėvų klaidos auklėjant vaikus
- Įsitikinimas, kad geram auklėjimui reikia daug pinigų. Deja, už pinigus gero auklėjimo nenupirksi. Vaikui svarbiausia tėvų meilė, artumas, bendravimas, bendras laisvalaikis, užsiėmimai.
- Lepinimas. Ne retai lepinimas yra painiojamas su meilės išraiška, manoma, kad jis dar per mažas, jis nesugeba, arba „bus greičiau, jeigu padarysime mes”. Tačiau reikia leisti vaikui pačiam atlikti tai, ką jis geba atlikti pagal savo amžių ir tik prireikus jam padėti atliekant veiklas, tačiau nedarant už jį patį.
- Per daug griežtumo. Tai valdingų tėvų auklėjimo bruožas, kada norima, jog vaikai besąlygiškai paklustų ir vykdytų tėvų paliepimus. Tačiau per didelis griežtumas gali būti priimtas kaip spaudimas. Iš baimės vaikas tėvams gali paklusti, tačiau nesant šalia tėvams gali elgtis priešingai.
- Abejingumas ir per mažai laiko auklėjimui. Nors čia įvardintos dvi problemos, tačiau jos glaudžiai susiję. Abejingi tėvai dažnai nenori gilintis ir aiškintis, taigi vaikas paliekamas vienas spręsti savo problemas. Ne retu atveju tai gali nutikti, nes tėvai neturi (arba skiria per mažai) laiko vaiko auklėjimui. „Neturiu laiko”, „Užaugs ir taip” - dažniausi pasiteisinimai. Tačiau tėvai privalo suprasti, kad vaikas dar nemoka spręsti daugelio jam iškylančių problemų ir rasti laiko bendravimui su vaiku, kaip ir visiems kitiems svarbiausiems dalykams gyvenime.
- Neatsakingi grasinimai. Kalbama apie absurdiškus ir neapgalvotus grasinimus: „Jei neklausysi - atiduosiu kitai tetai”, „Jei nedarysi, kaip liepiu - tavęs nemylėsiu”. Bet kokiu atveju tokie žodžiai žeidžia ir nepagrįstai gąsdina vaiką. Be to, jeigu frazės sakomos dažnai, vaikas supranta, kad tai ne tiesa ir tokiu būdu išmoksta manipuliuoti.
- Elgesys su vaiku pagal nuotaiką. Kiekvienas suaugęs žmogus turi asmeninį gyvenimą, tačiau sėkmės ar nesėkmės jame neturėtų daryti įtakos bendraujant su vaiku.
- „Napoleoniški” planai. Šiais laikais mamų tarpe gyvuoja savotiškos lenktynės vaikų talentais. Vaikas, mamų tarpe, suprantamas „talentingu” tik tada, kai lanko šokių, dainavimo, dailės, muzikos instrumento pamokas, bent vieną (nors geriau du) komandinio ir individualaus sporto užsiėmimus. Tačiau dažniausiai tai ne vaikų, o tėvų neišsipildžiusios svajonės ir vaikas verčiamas daryti tai, kas jų tėvams atrodo geriausia. Deja, tokiu atveju, galima užgožti ir nepastebėti tikrojo ir unikalaus vaiko talento.
Vaikų auklėjimas po skyrybų
Šeimos iširimas - sudėtingas procesas, kuris paveikia visus šeimos narius, ypač vaikus. Po skyrybų svarbu užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas, nepaisant pasikeitusių aplinkybių.
Tėvų bendravimas po skyrybų
Išsiskyrę tėvai tarpusavyje turėtų bendrauti pagarbiai, nes rodoma nepagarba, pyktis ar kitos neigiamos emocijos labiausiai kenkia vaikui. Negražiai kalbėti apie buvusią antrąją pusę girdint vaikui nederėtų, nes tai vėlgi labiausia kenkia vaikui. Jei su buvusiu sutuoktiniu ar sutuoktine akis į akį negalite ramiai kalbėtis, bendraukite susirašinėdami elektroniniu paštu ar per skype, bet bendrauti ir susitarti dėl vaiko auginimo yra būtina.
Savaitgalinis tėtis
Savaitgalinis tėtis tai tėtis skirtas pramogai. Buvimas su juo tai nuolatinės linksmybės, pirkiniai ir džiaugsmas. Po tokių savaitgalių vaikui būna sunku sugrįžti į kasdienybę. Vaikas dažnai nesupranta, kodėl baigėsi linksmybės ir atsirado pareigos. Tokiam vaikui gali atsirasti pykčio priepuoliai grįžus namo. Tėtis savo ruožtu matydamas vaiką tik savaitgaliais, nori vaikui būti pats geriausias ir tą gerumą supranta per linksmybes ir vaiko norų pildymą. Tačiau yra ir tokių tėvų, kurie savo vaikus matydami tik savaitgaliais sugeba išlaikyti įprastas normas ir taisykles. Tai yra labai naudinga pačiam vaikui.
Savaitgalinio tėčio vaidmuo
Su vaiku gyvenantis tėtis nuolat būna su vaiku, labiau prisideda prie vaiko buities, gali greitai sureaguoti į įvairias vaikui svarbias situacijas, o savaitgalinis tėtis praranda dalį informacijos apie vaiką, nes nebūna kasdien su vaiku. Tačiau nebūtinai tas tėtis, kuris gyvena su vaiku yra geresnis tėtis, nes buvimas su vaiku fizikai nebūtinai reiškia, kad yra būnama emociškai. Vaikui reikia kokybiško bendravimo, o ne tik sėdėjimo šalia, žiūrint televizorių.
Ar savaitgalinis tėtis atliks visavertį vaidmenį vaiko gyvenime priklauso nuo paties tėčio, ar jis norės tik pramogauti su vaiku, ar stengsis kiek galėdamas dalyvauti vaiko gyvenime, palaikydamas ryšį darbo dienomis telefonu, prisidėdamas prie vaiko auklėjimo. Tam, kad užsimegztu artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusio žmogaus bendravimas turi būti nuolatinis. Tėtis negali pasirodyti tik protarpiais kai jam yra patogu.
Idealiu atveju abu tėvai turėtų sutarti bendrus auklėjimo principus, skatinimo ir drausminimo priemones, pareigas ir elgesio taisykles. Tada savaitgalinis tėtis galės tinkamai auklėti ir drausminti. Vaikui kaip tik ir kenkia jei savaitgalinis tėtis iš jo nieko nereikalauja ir leidžia viską. Tokiu atveju vaiko galvoje pasidaro košė, jis gali pradėti manipuliuoti tėvais.
Kada bendravimas su tėčiu nepageidautinas?
Bendravimas su tėčiu po skyrybų yra nepageidaujamas, jei toks buvimas vaikui yra pavojingas, pvz.: jei tėtis girtauja ir neužtikrina vaiko saugumo poreikių.
Kaip elgtis, kai vaiko gyvenime atsiranda nauja šeima?
Kai tėčio gyvenime atsiranda nauja moteris ar šeima, jis neturėtų staigiai keisti savo bendravimo pobūdžio su vaiku, t.y. su nauja gyvenimo drauge supažindinti po truputį ir neversti vaiko viso savaitgalio iškart leisti su ja, tai turi įvykti palaipsniui. Paprastai vaikas nori leisti laiką su savo tėčiu, o ne su jo naująja drauge. Tėtis turi stengtis ir toliau skirti vaikui individualaus dėmesio.
Vaikas susidūręs su tokia situacija gali pradėti maištauti, nenorėti bendrauti su tėvu, nes bet kokie pokyčiai vaiko gyvenime, jam kelia stresą. Geriau kai pokyčiai ateina po truputį, o ne iškart.
Amžius, nuo kurio vaiką galima pasiimti savaitgaliams
Apytikslis amžius yra 5-7 metai, tačiau reikia atsižvelgti į vaiko psichologinę brandą, santykius su tėčiu ir vaiko norus. Neretai vaikui paaugus, jis pats išreiškia norą miegoti pas tėtį. Toks pasilikimas visam savaitgaliui neturėtų būti nusprendžiamas prie vaiko valią.
#