Daugelis žmonių susiduria su skrandžio problemomis, kurias sukelia stresas, nerimas ir kitos emocinės būsenos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip apsaugoti skrandį nuo nervų, įskaitant priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Įžanga
Ar pastebėjote, kad po nemalonaus pokalbio, ginčo ar streso darbovietėje pradeda skaudėti skrandį? Toks reiškinys nėra retas, daugelis žmonių susiduria su „emociniu skausmu pilve“ po stresinių situacijų. Nors dažniausiai manome, kad psichologinis diskomfortas paveikia tik nuotaiką ar energijos lygį, iš tiesų, emocijos stipriai susijusios su mūsų virškinimo sistema. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl po nemalonių susitikimų ima skaudėti skrandį, kaip mūsų kūne veikia stresas, ir kokių priemonių galima imtis, norint apsaugoti save nuo šio nemalonaus simptomo.
Skrandžio Rūgšties Svarba ir Funkcijos
Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad bėgant metams silpnėja visi kūno raumenys, tarp jų ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kuris atsakingas už stemplės apsaugą nuo rūgštaus skrandžio turinio.
Rūgštinė skrandžio terpė yra būtina virškinimui. Skrandžio rūgštis aktyvina baltymų virškinimą, skatina skrandžio motoriką, maisto vartymą bei maisto judėjimą į dvylikapirštę žarną. Ji stimuliuoja kasos fermentų ir tulžies išsiskyrimą, tuo palaikydama angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų ir mikroelementų įsisavinimą, pavyzdžiui, C, A, E, cinko, kalcio, magnio, vario, chromo, seleno, mangano, vanadžio ir kt.
Skrandžio rūgštis saugo žmogų nuo mikroorganizmų invazijos į plonąjį žarnyną - H. pylori infekcijos, virusų, bakterijų, grybelių. Mokslas jau seniai patvirtino, kad esant mažam skrandžio rūgštingumui, organizme lengviau įsitvirtina virusai, tai galioja ir Covid-19 tipo virusui. Mokslinių tyrimų metu paaiškėjo, kad COVID-19 virusas negali išgyventi įprasto skrandžio rūgšties pH lygyje 1,5-3, tačiau jeigu pH padidėja virš 3, jis gali išlikti ir bloginti ligos prognozę ar būti tolimesnio ligos plitimo priežastimi.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms: svorio metimas
Žmogaus organizmui senstant, virškinimo sistemos darbas lėtėja. Ji gamina mažiau fermentų, skrandis tampa jautresnis, plonėja gleivinė, prasčiau įsisavinamos maisto medžiagos. Natūraliai mažėja skrandžio rūgšties gamyba, atsiranda maistinių medžiagų trūkumo požymiai, dažnėja virškinamojo trakto infekcijos.
Esant tiek per dideliam, tiek per mažam rūgštingumui žmogus gali jausti panašius simptomus, tokius kaip rėmens graužimas ir refliuksas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas. Esant mažam skrandžio rūgštingumui sutrinka virškinimas, atsiranda dujų kaupimasis, vargina raugėjimas, vidurių užkietėjimas, lėtinis nuovargis, dažnesnė alergija maistui, paūmėja autoimuninės ligos, galima grybelinė infekcija, ima trūkti vitaminų ir mineralų - geležies, cinko, kalcio, magnio, kas sukelia mažakraujystę, trikdo raumenų darbą, sukelia jutimų sutrikimus ar net depresiją, širdies ligas, kaulų ir odos problemas, infekcijas. Pažymėtina, kad ir GERL simptomai neretai kyla, kai skrandžio rūgštingumas yra per mažas, o ne per didelis, kaip įprasta manyti.
Gastroezofaginio Refliukso Liga (GERL)
Tarp stemplės ir skrandžio pas mus yra užkarda - iš raumenų suformuotas sfinkteris, kuris ryjant atsidaro ir praleidžia maistą į skrandį, o po to iškart stipriai užsidaro, kad skrandžio turinys su druskos rūgštimi nepakiltų į stemplę. Tačiau tokia būklė, kai apatinis stemplės sfinkteris tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę, sukeldamas audinių pažeidimą, vertinama kaip GERL. Šios ligos paplitimas visame pasaulyje didėja, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi kūdikiai, bet dažniausiai GERL nustatoma vyresniems nei 40 metų žmonėms.
GERL atsiradimą skatina prasta, nesubalansuota mityba, ypač riebus, keptas, aštrus maistas, šokoladas, alkoholis, karvės pienas, kava, mėta, gazuoti gėrimai, cukrus, apelsinų ir pomidorų sultys, persivalgymai, perteklinis alkoholio vartojimas, rūkymas, nėštumas, stresas, esanti diafragmos išvarža ar viršsvoris. Pastarasis labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant jie tampa vis mažiau aktyvūs, o didėjant svoriui, dažnėja ir rėmens priepuoliai. Bėgant metams, dėl tam tikrų sveikatos problemų gali išaugti ir būtinybė gerti vaistus.
GERL Simptomai
GERL gali sukelti tipinius ir netipinius simptomus. Tipiniai simptomai yra rėmuo, kartais plintantis iki gerklės, atpylimas su rūgščiu skoniu gerklėje ir graužimu, ypač valgant skrandžio rūgščių išsiskyrimą skatinančius produktus, taip pat rijimo sutrikimas (užstrigusio kąsnio pojūtis). Gali varginti blogas burnos kvapas, liežuvio apnašos, ypač rytais.
Taip pat skaitykite: Maitinančios mamos mitybos gairės
Netipiniams simptomams priskiriamas lėtinis kosulys ir/arba švokštimas, krenkštimas, išsivystantys dėl nuolat pakliūvančio į tracheobronchinį medį skrandžio turinio ar dėl n. vagus kilmės broncho spazmo. Taip pat gerklės skausmai ir balso prikimimas dėl nuolatinio gerklų dirginimo atpilamu skrandžio turiniu, lėtinis rinosinusitas. Beveik pusė sergančiųjų GERL gali skųstis krūtinės skausmu, stebimas dantų ėduonis, emalio pažeidimai, miego sutrikimai. Jei nėra tipinių simptomų, žmonės gali nesuprasti, kad turi refliuksą ir bandyti jį gydyti kaip bronchitą ar laringitą.
Integratyvus GERL Gydymas
Integratyvus GERL ir skrandžio rūgštingumo disbalanso gydymas turėtų būti visapusiškas ir apimti mitybos ir elgesio korekciją, fizinį aktyvumą, viršsvorio mažinimą, gerą miegą, streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą, imuninės sistemos stiprinimą. Pirmasis žingsnis yra pagrindinių refliuksą bei rėmenį sukeliančių maisto produktų bei gėrimų nustatymas ir jų pašalinimas iš raciono. Reikėtų vengti kavos, kakavos, pomidorų ir iš pomidorų gaminamų produktų, garstyčių, acto, šviežių svogūnų, česnako, aštraus, kepto ir riebaus maisto, pipirmėčių, citrusinių vaisių ir jų sulčių, angliavandenių turinčių produktų, saldiklių, šokolado, braziliškų, žemės, graikinių, lazdyno riešutų, šviežios juodos duonos, dažnai ir kviečių produktų.
Iš paskos seka valgymo, darbo, sporto, miego įpročių kontrolė. Tai reiškia, kad reikia laikytis mitybos režimo, nepersivalgyti, nevalgyti didelėmis porcijomis ir greitai, mažai kramtant, su maistu ar iškart po jo negerti skysčių, valgyti atsipalaidavus. Pavalgius 3 val. nereikėtų eiti atsigulti, sportuoti ar dirbti pasilenkus, taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą - reikia palikti 2-3 val. virškinimui, o miegoti 15-20 cm pakeltu galvūgaliu. Taip pat nenešioti labai aptemptų drabužių, nekelti sunkių daiktų, ypač jeigu reikia stipriai ir ilgai įtempti pilvo raumenis. Stengtis sėdėti tiesiai. Išbandykite ir kvėpavimo pratimą: įkvėpkite ir pripildykite krūtinę bei pilvą oro, kol pajusite, kaip oras eina į priekį, atgal ir šonus, tada iškvėpkite. Dar vienas svarbus dalykas - streso vengimas. Nemedikamentinė gydymo taktika turėtų būti taikoma kartu su medikamentine.
Natūralūs Vaistai ir Augalai
Jau Paracelsas, vienas žinomiausių viduramžių ir Renesanso gydytojų, plačiai nagrinėjo farmakologinę virškinimo ligų pusę ir rekomendavo dietinį gydymą su natūraliais augaliniais vaistais. Nors virškinamojo trakto ligų gydymo gairėse papildoma ar alternatyvi terapija rutiniškai nėra rekomenduojama (nors skiriamas dėmesys psichoterapijai), bet šeimos gydytojui dažnai tenka ieškoti visų galimų priemonių pacientų nemalonių simptomų sprendimui. Vis dažniau ir daugiau galime išgirsti apie integruotos medicinos naudą.
Šiandien vaistinėse galima rasti tikrai nemažai augalinių preparatų, žolelių arbatų, tinktūrų, gerinančių virškinimo sistemos darbą ir padedančių slopinti GERL simptomus. Padėti gali alavijo sultys, kmynai, ciberžolė, imbieras, karčioji rūdgrūdėlė, margainio, ramunėlių, melisų, šventagaršvės arbatos, šiltas, medumi saldintas vanduo ir kt.
Taip pat skaitykite: Moliūgai kūdikiams: pradžia ir patiekalai
Ieškant GERL ir dispepsijos gydymui tinkamų natūralių medžiagų buvo atlikta ir daug mokslinių tyrimų. Rezultatai parodė, kad su skrandžio rūgštingumo disbalanso simptomais, be kitų, gerai kovoja saldymedis, iš kurio dėl saugumo pašalinta glicirhizininė rūgštis, t.y. deglicirinizuotas saldymedis (DGL). Pacientams, kuriems buvo skirta DGL, sumažėjo epigastrio skausmai, spazmai, pykinimas, vėmimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, buvo stebima epitelio regeneracija, dingo opos krateris, buvo naikinama atspari H. pylori bakterija, sumažėjo opų atsinaujinimo dažnis. Poveikį tyrę mokslininkai teigia, kad gaunamas panašus ar geresnis efektas lyginant su receptiniais vaistais, skirtais GERL ir skrandžio rūgštingumui. Ši saldymedžio forma išsiskiria kitokiu veikimo mechanizmu, negu visi kiti šiuo metu vaistinėje esantys vaistai rūgštingumui: DGL stimuliuoja normalius opos formavimosi apsauginius mechanizmus. Dėl saldymedžio antrinių metabolitų antipepsinio poveikio, DGL taip pat skatina pažeistų gleivinių membranų gijimą, didindamas pažeistos gleivinės kraujotaką, bei ląstelių, gaminančių gleives, kurios apsaugo skrandžio gleivinės membranas, kiekį.
Kadangi GERL atsiradimą gali lemti daug priežasčių, nėra ir vienos medžiagos, galinčios išspręsti problemą. Nei patys žmonės, nei gydytojai dažnai tiksliai nežino, ar skrandžio rūgštingumas yra per didelis, ar per mažas. Todėl teisinga derinti DGL saldymedį su tokiais natūraliais komponentais, kurie neleistų rūgšties kiekiui skrandyje pernelyg sumažėti arba padidėti - kurie veiktų harmoningai ir padėtų išlaikyti skrandžio rūgšties pusiausvyrą, kartu stabilizuojant nervų sistemą bei gerinant virškinimą. Tam gali tikti daugybė augalų, tarp jų ir ožragė, imbieras, geltonasis gencijonas, pankolio sėklų ekstraktas ar augalai-adaptogenai, tokie kaip rapontikas, perteklinę rūgštį surišančios magnio druskos ir jūsų pasirinkti augaliniai fermentai.
Osteopatinės Technikos
Osteopatinės technikos suteikia mums tinkamus įrankius atlaisvinti kūną, diafragmą ir atkurti visos struktūros pusiausvyrą. Pradžioje gali būti taikomas kaklo, krūtininės stuburo dalies gydymas dėl neurologinės įtakos diafragmai, suteikiant tinkamą stimuliaciją neurovegetatyvinei sistemai per atitinkamus stuburo slankstelius. Nervas klajoklis (n. vagus) - tai parasimpatinės nervų sistemos dalis, kuris atsakingas už „poilsį ir virškinimą“. Šis nervas išeina iš kaukolės per kaklo angą, einantis per kaukolės pagrindą (okcipitoatlanto sąnarį) ir apatinę stemplės dalį bei skrandį. Simpatinė nervų sistema - „kovok arba bėk“. Didieji visceraliniai nervai ( greater splanchnic nn.) kyla beveik iš nugaros smegenų vidurio, ties T5-T9 slanksteliais ir jungiasi prie stemplės ir skrandžio.
Diafragma - tai kupolo formos raumuo skiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo. Stemplė yra viena iš daugelio struktūrų, einančių per diafragmą. C4 kaklo slankstelis - diafragmą inervuojantis veikti segmentas. Jo disfunkcija gali įtakoti diafragos sutrikimus arba atvirščiai. Moksliniai tyrimai rodo ryšius tarp GERL ir kaklo skausmų, distonijos (nevalingų raumenų spazmų), dėl viscerosomatinių refleksų įtampos, sukeliančių freninio nervo (phrenic n.) dirginimą ir jautrinimą. Taip pat moksliniai šaltiniai rodo, kad skrandžio ar kepenų visceralinė mobilizacija sumažina kaklo skausmus ir pagerina trapecinio raumens elektromiografinį aktyvumą. Tai rodo, kad gastroezofaginis refliuksas ir lėtinis kaklo skausmas yra susiję su padidėjusiu jautrumu, kaklo skausmais ir yra glaudžiai susijęs su virškinimo sutrikimais ir skausmas iš skrandžio bei diafragmos yra juntamas C4 (kaklo slankstelio) dermatomoje.
Tam, kad skrandis veiktų gerai, turi būti vienodas slėgis tarp krūtinės ląstos ir pilvo ertmės, kitu atveju skrandis gali būti traukiamas aukštyn (su pavojumi formuotis hiatinei išvaržai) arba traukiamas žemyn (su prolapso rizika). Skrandžio išvarža, arba diafragminė išvarža, dažnai sukelia refliuksą - būklę, kai skrandžio rūgštis pakyla į stemplę, sukeldama deginimo pojūtį ir nemalonų diskomfortą.
Mityba Esant Skrandžio Išvaržai ir Refliuksui
Skrandžio išvarža atsiranda, kai dalis skrandžio stumiasi pro diafragmą į krūtinės ertmę, sukeldama problemų su virškinimu ir kartais refliuksą. Mityba gali žymiai pagerinti simptomus ir padėti išvengti refliukso, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų arba chirurginio gydymo.
- Venkite maisto produktų, kurie sukelia skrandžio rūgšties gamybą ir dirgina skrandžio gleivinę.
- Yra tam tikrų produktų, kurie gali padėti neutralizuoti rūgštį ir sumažinti refliukso simptomus.
- Kai kurie maisto produktai gali pabloginti jūsų būklę ir sukelti refliuksą. Venkite kavos.
- Aštrus maistas paprastai pablogina refliukso simptomus ir gali sukelti dirginimą.
Nervinės Kilmės Skrandžio Skausmai
Skrandžio skausmai ne visada reiškia fizinę ligą. Kartais jų priežastis slypi emocijose, streso lygyje ir nervinės sistemos veikloje. Tokie simptomai vadinami funkciniais arba psichosomatiniais, ir nors jie neturi aiškios organinės priežasties (pvz., opos), tai nereiškia, kad skausmas nėra tikras. Moksliniai tyrimai rodo glaudų ryšį tarp streso, nerimo ir virškinimo sistemos sutrikimų.
Kas Tai?
Skrandžio skausmai, atsirandantys dėl streso, nerimo ar kitų emocinių veiksnių, nesant akivaizdžios organinės ligos.
Pagrindinės Priežastys
Stresas, ilgalaikis nerimas, depresija, psichologinės įtampos situacijos.
Simptomai
Pilvo skausmas, deginimas, pykinimas, vidurių pūtimas, diskomfortas, dažnai paūmėja streso metu.
Kuo Skiriasi Nuo „Tikros“ Ligos?
Mediciniškai neaptinkama opa, uždegimas ar struktūriniai pakitimai, tačiau simptomai labai realūs.
Kaip Gydyti?
Kompleksiškai: mažinti stresą, taikyti psichoterapiją, mitybos korekciją, prireikus - medikamentus.
Kodėl Stresas ir Emocijos Veikia Skrandį?
Virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema per vadinamąją smegenų-žarnyno ašį. Tai reiškia, kad emocijos, stresas ar ilgalaikė įtampa tiesiogiai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą.
- Streso hormonai (kortizolis, adrenalinas) keičia skrandžio rūgšties sekreciją - ji gali padidėti arba sumažėti.
- Nervų sistema sustiprina skrandžio raumenų spazmus, dėl kurių atsiranda skausmas ar deginimas.
- Žarnyno mikrobiota taip pat jautriai reaguoja į emocinius pokyčius - sutrikęs mikrobiomos balansas gali didinti uždegimą.
- Padidėjęs jautrumas - kai kuriems žmonėms stresas sukelia hiperjautrumą, todėl net normalūs virškinimo procesai jaučiami kaip skausmas.
Simptomai, Rodantys Nervinės Kilmės Skrandžio Skausmus
Nervinės kilmės skrandžio skausmai dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar psichologinę įtampą. Dažniausiai simptomai neturi aiškios organinės priežasties - atliekant tyrimus nerandama opos ar kito pažeidimo, tačiau diskomfortas yra labai realus.
Pacientai dažniausiai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais, kurie paūmėja stresinėse situacijose. Tai gali būti nuolatinis arba priepuolinis pilvo skausmas, spaudimo ar deginimo pojūtis skrandžio srityje. Neretai kartu atsiranda ir kiti nemalonūs simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas ar ankstyvas sotumo jausmas.
Svarbu pabrėžti, kad skausmai gali būti nepastovūs - vieną dieną jie būna stipresni, kitą - visai išnyksta. Tačiau ryšys su emocine būsena išlieka akivaizdus: nerimo, įtampos ar konfliktinių situacijų metu simptomai sustiprėja.
Kaip Atskirti Nervinės Kilmės Skausmus Nuo Organinės Ligos?
Vienas didžiausių iššūkių tiek pacientui, tiek gydytojui - suprasti, ar skausmą sukelia tik emociniai veiksniai, ar visgi slypi rimtesnė liga. Kadangi simptomai dažnai persidengia, būtina kruopšti diagnostika.
Nervinės kilmės skausmams būdinga tai, kad jie neturi aiškaus ryšio su valgymu ar konkrečiais maisto produktais. Tyrimai nerodo opų, gastrito ar kitų struktūrinių pakitimų, tačiau pacientas vis tiek jaučia realų diskomfortą. Be to, skausmas dažnai paūmėja stresinėse situacijose - prieš egzaminus, svarbius susitikimus ar konfliktus.
Vis dėlto kai kurie simptomai turi būti vertinami kaip „raudonos vėliavos“. Jie gali rodyti, kad priežastis nėra vien nervinė ir būtina skubi medicininė apžiūra:
- Staigus svorio kritimas
- Kraujas išmatose ar vemant
- Naktiniai skausmai, kurie pažadina iš miego
- Progresuojantis, vis stiprėjantis skausmas.
Gydymo Būdai
Nervinės kilmės skrandžio skausmų gydymas yra kompleksinis - vien tik tablečių dažnai neužtenka. Kadangi simptomai kyla dėl smegenų ir virškinimo sistemos sąveikos, veiksmingiausia derinti kelias priemones.
Pirmiausia, svarbus gyvenimo būdo koregavimas. Streso valdymo metodai - joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar reguliarus fizinis aktyvumas - padeda sumažinti nervinės sistemos įtampą ir kartu palengvina virškinimo simptomus. Tinkama mityba taip pat turi reikšmės: rekomenduojama vengti gausiai prieskoningo, riebaus ar labai rūgštaus maisto, kuris gali sustiprinti nemalonius pojūčius.
Psichoterapija yra vienas svarbiausių gydymo komponentų. Kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija ar kitos psichologinės pagalbos formos padeda pacientui atpažinti stresą sukeliančius veiksnius ir tinkamai į juos reaguoti. Kai kuriems žmonėms naudinga išmokti streso dienoraščio vedimo - tai padeda suprasti, kokiose situacijose simptomai paaštrėja.
Vaistai dažniausiai skiriami tik tada, kai simptomai labai vargina. Gydytojai gali skirti spazmolitikų ar rūgštingumą mažinančių vaistų. Kai kuriais atvejais, jei dominuoja nerimas ar depresija, skiriami ir antidepresantai, kurie padeda normalizuoti nervų sistemos ir virškinimo trakto sąveiką.
Medikamentinis vs. Psichoterapinis Gydymas: Privalumai ir Trūkumai
Medikamentinis gydymas:
- Greitai sumažina simptomus (skausmą, rūgštingumą, spazmus).
- Lengvai prieinamas ir dažniausiai veiksmingas trumpalaikėje perspektyvoje.
- Tinka esant ūmiems paūmėjimams.
- Neišsprendžia pagrindinės problemos - streso ir nerimo.
- Ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius.
- Simptomai dažnai atsinaujina nutraukus gydymą.
Psichoterapinis gydymas:
- Sprendžia priežastį, o ne tik simptomus.
- Padeda ilgalaikėje perspektyvoje - mažina recidyvų tikimybę.
- Skatina pacientą pačiam kontroliuoti stresą ir savo sveikatą.
- Reikalauja daugiau laiko ir įsipareigojimo.
- Ne visuomet suteikia greitą palengvėjimą.
- Priklauso nuo paciento motyvacijos ir tinkamo terapeuto pasirinkimo.
Stresas ir Virškinimas
Žmogaus kūne psichologiniai ir fiziologiniai procesai yra glaudžiai susiję. Skrandžio skausmas po įtemptų emocinių išgyvenimų nėra atsitiktinis. Tam įtakos turi keli ryškūs mechanizmai, kuriuos nulemia mūsų nervų bei hormonų sistemos veikla.
Smegenų ir Žarnyno Ryšys („Gut-Brain Axis“)
Mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja vadinamąją „smegenų-žarnyno ašį“, t. y. abipusį ryšį tarp centrinės nervų sistemos (smegenų) ir virškinamojo trakto. Kai patiriame stresą, smegenys siunčia signalus žarnynui, kurie gali paveikti judrumą (motoriką), sekreciją ir netgi žarnyne gyvenančias bakterijas. Šiuos signalus perneša vadinamasis „klajoklis nervas“ (nervus vagus), tad vos minutės trukmės stresas gali paskatinti skrandžio susitraukimus, rūgšties išsiskyrimą ar net spazmus.
Hormonų Įtaka
Streso metu mūsų kūnas išskiria „kovok arba bėk“ hormoną adrenaliną, o taip pat ir kortizolį. Šios medžiagos atlieka dvilypį vaidmenį: jos slopina virškinimo procesus (nes organizmui tuo metu svarbesnė energija raumenims), tačiau dažnai kartu lemia ir skrandžio rūgšties padidėjimą, gleivinės jautrumą. Dėl to galite pajusti skausmą, nemalonų tempimą, net pykinimą.
Dažniausi Simptomai
Stresas po nemalonių susitikimų gali sukelti įvairius virškinimo sistemos negalavimus. Kai kurie žmonės itin jautriai reaguoja ir iš karto pastebi fizinius simptomus, o kiti ilgą laiką nejaučia ryšio tarp nerimo ir skrandžio veiklos.
- Skausmas ar stiprus nepatogumas pilvo srityje
- Nemalonus deginimo jausmas (rėmuo)
- Pykinimas, kartais net vėmimas
- Pilvo pūtimas ar spazmai
- Virškinimo sutrikimai (viduriavimas arba užkietėjimas)
Šie simptomai prasideda dėl sumažėjusio skrandžio kraujotakos, padidėjusios rūgšties sekrecijos, gleivinės sudirginimo ar net biomechaninės įtampos - viską sukelia emocinis arba psichologinis stresas.
Ilgalaikis Stresas ir Skrandžio Ligos
Nors pats stresas nekatalizuoja sunkios skrandžio ligos, moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis emocinis spaudimas gali prisidėti prie įvairių virškinimo sutrikimų vystymosi:
- Stiprina refliuksą (rūgščių kilimą į stemplę)
- Skatina pepsinės opos atsiradimą (ypač jeigu žmogus taip pat rūko ar vartoja daug vaistų)
- Gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir gleivinės pažeidimų
- Didina jautrumą pilvo srityje - net ir nesant realių organinių pokyčių
Jei po kiekvieno stresinio įvykio jaučiate skrandžio spazmus ar skausmą, verta stebėti, ar simptomai nėra ilgalaikiai. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Kaip Sumažinti Streso Sukeltą Skrandžio Skausmą?
Nors visiškai išvengti nemalonių susitikimų nepavyks, yra būdų apriboti streso poveikį jūsų skrandžiui. Svarbiausi principai - prevencija, laiku atpažįstama įtampa, sąmoningas streso valdymas.
- Praktikuokite kvėpavimo technikas arba meditaciją: gilus ir lėtas kvėpavimas ramina nervų sistemą ir mažina skrandžio įtampą.
- Stebėkite savo mitybą: per susitikimus ar iš karto po jų venkite sunkiai virškinamo, rūgštaus ar labai aštraus maisto.
- Išeikite į trumpą pasivaikščiojimą - fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų lygį.
- Ribokite kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimą, kurie gali paaštrinti skrandžio problemas.
- Mokykitės socialinių ir emocinių įgūdžių, kurie padeda lengviau valdyti sudėtingas situacijas.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei skrandžio skausmas po streso stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui, lydi vėmimas, kraujas išmatose ar nuolatinis rėmuo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tokie simptomai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas.
Stresas ir Vidurių Užkietėjimas
Stresas veikia virškinimą. Didelis stresas gali sukelti arba sustiprinti virškinamojo trakto simptomus, tokius kaip pykinimas, skrandžio skausmas, tuštinimosi pokyčiai ir tokius, kaip vidurių užkietėjimas.
Vidurių užkietėjimas reiškia, kad žmogus sunkiai tuštinasi arba tuštinasi nedažnai. Vidurių užkietėjimą gali sukelti daug veiksnių. Dažniausios vidurių užkietėjimo priežastys yra dehidratacija, nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba, pavyzdžiui, nepakankamas skaidulinių medžiagų vartojimas. Stresas taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą. Kai psichologinis stresas sukelia fizinius simptomus, jie vadinami somatiniais simptomais.
#